- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-62-879/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32963-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Donatas Jatužis, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- H. N.
- Civilinis ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Vytautas Garla
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. N. (toliau – apeliantas) gynėjo advokato Vytauto Garlos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:
H. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatytos galutinės subendrintos neatliktos bausmės pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir H. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams.
Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jo naudai iš H. N. 1000 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš H. N. valstybės naudai priteista 19,92 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Nepriteistos proceso išlaidos dėl 310,00 Eur už H. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. H. N., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. rugsėjo 16 d. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) radęs A. B. patalpintą skelbimą apie parduodamą kompiuterį ir monitorių „AOC“, apie 15.40 val. per programą „Viber“ melagingai prisistatydamas, kad jis yra J. R., parašė žinutę A. B., klausdamas apie kompiuterį ir monitorių, nurodė, kad pirks, paprašė juos rezervuoti, nurodydamas, kad prekes pasiims tą patį vakarą, tęsdamas nusikalstamą veiką, neketindamas įvykdyti pirkimo-pardavimo sandorio, 2021 m. rugsėjo 18 d., apie 13.30 val., telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. B. ir sutarė, kad už perkamą kompiuterį ir monitorių „AOC“ pinigus perves į A. B. sąskaitą banke, o kompiuterį ir monitorių paimti atsiųs taksistą, A. B. sutikus bei nurodžius savo sąskaitą, apie 13.40 val. per programą „Viber“ nusiuntė A. B. netikrą mokėjimo pavedimą, kad J. R. už kompiuterį ir monitorių pervedė į nukentėjusiojo sąskaitą 1000 eurų, po to internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) surado kompiuterio ir monitoriaus pirkėją E. N., per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ užsakė pavėžėjo paslaugą, kurios pagrindu „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėjąs G. M., nežinantis apie daromą nusikalstamą veiksmą, 2021 m. rugsėjo 18 d., apie 15.25 val., automobiliu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), paėmė iš A. B. kelioninį krepšį su jame esančiu kompiuteriu ir monitoriumi „AOC“, nuvežė į Panevėžį, (duomenys neskelbtini), ir apie 17.00 val. perdavė J. N., po to J. N., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, nurodė kelioninį krepšį su kompiuteriu ir monitoriumi „AOC“ nuvežti adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti pirkėjui E. N., kuris už prekes sumokėjo 500 eurų, J. N. įvykdžius nurodymus, jis savo naudai apgaule įgijo svetimą, A. B. priklausantį turtą – kompiuterį ir monitorių „AOC“ bendros 1000 eurų vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis H. N. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 2 d. nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti, nepadarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, civilinį ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde cituojamos BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
2.1. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad H. N. veiksmai atitinką BK 182 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtį. Cituodamas baudžiamojoje byloje esančią medžiagą nurodo, kad nors nukentėjusysis A. B. teismo posėdyje parodė, kad dėl kompiuterio pardavimo bendravo žinutėmis ir per „Viber“ programėlę su J. R., tačiau nukentėjusysis A. B. nepatvirtino, kad bendravo su H. N..
2.2. Nurodoma, jog nukentėjusysis patvirtino, kad už kompiuterį jam J. R. apmokėjo bankiniu pavedimu, be to, buvo atsiųsta jo asmens tapatybės kortelė su nuotrauka. Nukentėjusysis savanoriškai perdavė kompiuterį ir monitorių atvykusiam taksi vairuotojui, o vėliau tam pačiam pirkėjui (J. R.) nurodė ir kompiuterio slaptažodį. Todėl, anot skundo, visiškai neaišku kokiais patikimais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą, kad J. R. yra būtent H. N. (kuris teismo nuomone atliko neteisėtus veiksmus), o ne galimai kitas asmuo, pvz. A. B. ir pan., teigia, kad tuo metu su juo atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus 21-ojo būrio 3-ioje brigadoje kartu su dar vienuolika nuteistųjų, tarp kurių buvo ir A. B. (3 t., b. 1. 28- 29). Byloje nėra duomenų apie H. N. ir A. B. santykius, jų pobūdį, bendravimą, susitarimus ir pan., nėra A. B. apklausos protokolo.
2.3. Teigiama, kad nėra žinoma ar J. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės apie A. B. yra teisingos, nes į teismo posėdį jis nebuvo šaukimas. Be to, iš byloje esančių J. R. parodymų neatskleistas H. N. ryšys nei su J. R., nei su A. B. (kaip ir paminėta mergina, pasivadinusia vardu Laura). Todėl teismo išvada, kad yra akivaizdu, kad apeliantas siekė įgyti svetimą turtą, nukentėjusiojo kompiuterį su monitoriumi, per programą „Viber“ nusiusdamas A. B. netikrą mokėjimo pavedimą J. R. vardu, pervesdamas nukentėjusiojo sąskaitą 1000 Eur, yra nepakankamai motyvuota.
2.4. Taip pat nurodoma, kad jokie kiti faktiniai duomenys nepatvirtina, kad būtent H. N. atliko apgaulės veiksmus nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu. H. N. parodė, kad praėjus tam tikram laikui daugumos aplinkybių detaliai ir neprisimena. Ir tokia apelianto pozicija negali būti vertinama jo nenaudai. H. N. parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis nedarė sukčiavimo, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nuoseklūs, o jo veiksmai atitinka civilinio pobūdžio teisinius santykius. Tyčia turėjo susiformuoti iki apgaulės panaudojimo momento, tačiau tokių duomenų apskritai nėra. Nėra ir motyvo sukčiauti. H. N. parodė, kad daiktų pirkimas-pardavimas nebuvo vienkartinis atvejis, kad apie tai galimai žinojo jo aplinkos žmonės. Neatmestina galėjo ir pasinaudoti.
2.5. Anot skundo, nėra įrodyta, kad H. N. apgaule gavo ir pasinaudojo J. R. asmens duomenimis, kad suklastojo mokėjimo dokumentą. Nenustatyta, kada, iš ko, kokiu būdu būtent H. N. galėjo gauti J. R. asmens duomenis ir neteisėtai juos panaudoti, tai tik prielaidos ir versijos. H. N. veikla ir tikslas buvo prekyba daiktais ir tai negali būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl savo veiksmais nepadarė nusikaltimo ir tokių įrodymų nesurinkta.
2.6. Teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ištirtų įrodymų visuma ir teismo padarytos išvados tai subjektyvus ir neteisingas bylos aplinkybių vertinimas, pagrįstas prielaidomis, spėjimais ir tokie įrodymai negali būti pripažinti patikimais, objektyviais ir nenuginčijamais.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis H. N. ir jo gynėjas advokatas V. Garla prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo H. N. skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei apelianto pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nuteistojo teigimu nėra aišku kokiais įrodymais teismas rėmėsi nustatydamas, kad būtent nuteistasis yra J. R., o ne kitas asmuo, neatskleistas jų tarpusavio ryšys su J. R. bei su A. B.. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog H. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, o skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, minėtas nuosprendis pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų į kuriuos pirmosios instancijos teismas nebūtų atsakęs ir kurių pagrindų reikėtų ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo priimtoms išvadoms dėl nuteistojo H. N. kaltės.
7. Atsakant į skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas H. N. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisė remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiojo A. B. parodymais, liudytojų G. M., E. N., J. N., K. N. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, raštais, kitų objektų apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais bei kita rašytine bylos medžiaga. Skundžiamame nuosprendyje, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, todėl nėra pagrindo vertinti įrodymus kitaip ir daryti kitokias išvadas dėl H. N. kaltės nei, tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog bylose esantys įrodymais buvo išnagrinėti neišsamiai, o skundžiamas nuosprendis priimtas nepagrįstais ir neteisėtai. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.
8. Pagal BK 182 straipsnį numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra tai, kad kaltininkas svetimą turtą ar turtinę teisę įgyja (arba išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina) neteisėtai, apgaule. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento.
9. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ar H. N. apgaule pasisavino nukentėjusiajam priklausiusį turtą, pirmiausia vertintini paties nuteistojo parodymai dėl to, kaip jo žinioje atsirado kompiuteris ir monitorius „AOC“, kuriuos jo sutuoktinė pardavė E. N.. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jie prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad per „Viber“ programėlę kažkas parašė žinutę su kompiuterio duomenimis, atsiuntė jo nuotraukas ir pasiūlė pirkti kompiuterį. Pasižiūrėjęs jo duomenis per (duomenys neskelbtini) susirado pirkėją. Kompiuterio pardavėjas informavo, kad kompiuteris yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Kompiuterį liepė paimti žmonai J. N.. Kiek žino „(duomenys neskelbtini)“ taksistas išvažiavo, kai žmona nuvažiavo jo nebuvo, parašęs, kad nieko nėra, gavo atsakymą, kad tuoj grįš. Iš taksisto paimtą kompiuterį žmona nuvežė į (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 55-58). Vėliau apklaustas nurodė, kiek kitokias aplinkybes, kad per „Telegram” jam pasiūlė pirkti kompiuterį. J. N. nuvažiavo paimti kompiuterio su monitoriumi ir taksistui sumokėjo pinigus. Dėl kompiuterio prisijungimo kodo nurodė, kad jis sužinojo iš žmonos ir parašė pardavėjui, jis atsiuntė kodą (3 t., b. l. 76-79). Teisme nuteistasis teigė, kad kompiuterį atvežė į (duomenys neskelbtini) ir jam kažkoks žmogus parašė per „Telegram“ ir pasiūlė pirkti kompiuterį už 350-400 Eur. Kas iškvietė taksi nežino, kompiuterį taksistas atvežė iki (duomenys neskelbtini). Kai pasiūlė pirkti kompiuterį, pirkėją surado per 10 min., kompiuterį pardavė truputį daugiau kaip už 500 Eur, už taksi sumokėjo 150 Eur, kurie išsiskaičiavo iš 400 Eur, gavosi 250 Eur. Be to, nurodė, kad naudojasi „Telegram“ programėle, o „Viber“ – niekada nesinaudojo.
10. Iš aptartų nuteistojo parodymų matyti, kad viso proceso metu jis laikėsi pozicijos, jog nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu – sukčiavimą siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, teigė, kad pardavėjas su juo susiekė ir nurodė, kad kompiuteris ir monitorius yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog nuteistasis viso proceso metu tvirtino, kad dėl kompiuterio ir monitoriaus pardavimo su juo susisiekė nepažįstamas žmogus, tačiau nuteistasis viso proceso metu keitė parodymus apie aplinkybes kaip su juo buvo susisiekta. Pirmiausia nurodė, kad per „Viber“ programėlę, tačiau vėliau neigė iš vis naudojęs šią programėlę ir nurodė, kad tai buvo per „Telegram“ programėlę. Nors nuteistasis teigė, kad nebendravo su nukentėjusiuoju dėl kompiuterio ir monitoriaus pirkimo ir nesiuntė pinigų pavedimą įrodančių duomenų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos visiškai duomenys patvirtina, kad H. N. panaudojęs apgaulę užvaldė svetimą turtą ir sąmoningai bei kryptingai veikė darydamas nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu. Tai patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų G. M., E. N., J. N. iš dalies ir J. R. parodymai bei paties nuteistojo parodymai.
11. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad į „(duomenys neskelbtini)“ įdėjo skelbimą apie parduodama kompiuterį ir monitorių „AOC“, kaina – 1000 Eur. 2021 m. rugsėjo 18 d. 13.20 val. iš telefono (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kurio akcentas buvo panašus į H. N., amžius jam pasirodė apie 25-30 m. Su pirkėju bendravo žinutėmis, telefonu ir per „Viber“ programėlę. Pokalbio metu pirkėjas pasiūlė, kad kompiuterio atvažiuos paimti taksistas. Baigęs pokalbį nusiuntė banko sąskaitos numerį ir kontaktinius duomenis, po 10 min. per „Viber“ gavo ekrano nuotrauką dėl atlikto pavedimo 1000 Eur sumai, pinigus pervedęs asmuo buvo J. R.. Parašius, jog negavo pinigų, jam buvo atsiųsta ir J. R. asmens tapatybės kortelė, tačiau pinigų už parduotą monitorių ir kompiuterį negavo. 15.25 val. paskambino pirkėjas ir pranešė, kad taksi automobilis jau atvyko, taksistas pasakė, jog kompiuteris bus vežamas į Panevėžį. Vėliau pirkėjas skambino ir dėl kompiuterio slaptažodžio. 2019 m. rugsėjo 19 d. „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje pamatė savo kompiuterį pagal išskirtinius bruožus, kurio kaina buvo 700 Eur, pardavėjo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52-55; 56-59).
12. Nors apeliaciniu skundu yra kritikuojami nukentėjusiojo parodymai teigiant, kad jie nėra patikimi, o jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, tačiau teisėjų kolegija su tokiu skundo argumentu nesutinka. Liudytojas G. M. patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad paėmė krepšį su kompiuteriu iš Eelektrėnų, ir atvežė užsakovo nurodytu adresu į Panevėžį, (duomenys neskelbtini). Visą laiką bendravo su užsakovu dėl atvykimo į Elektrėnus ir vykimo į Panevėžį, o kai niekas nepasiėmė daiktų, užsakovas nurodė, kad moteris atsiims daiktus (1 t., b. l. 75-78). Iš bylos duomenų matyti, kad užsakymą nuvežti kompiuterį į Panevėžį sukūrė ne pats nukentėjęs, o keleivis per programėlę iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 91). Liudytojas E. N. parodė, kad 2021 m. rugsėjo mėn. apie 19 val. paskambino vaikinas, iš balso atrodė apie 25 m. amžiaus ir pasiūlė pirkti kompiuterį ir pasakė, kad komplekte bus monitorius. Susitarus dėl pirkimo, pardavėjas nurodė, kad kompiuterį atveš mergina. Mergina atvažiavo greitai, valandos ar dviejų bėgyje. Bandant prisijungti prie kompiuterio, prašė prisijungimo slaptažodžio, mergina paskambino, kaip suprato kompiuterio pardavėjui ir po to jį pasakė (1 t., b. l. 89-91; 95-97; 109-111). Liudytoja J. N. parodė, kad H. N. susisiekė su ja ir pasakė, kad reikia Panevėžyje nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) bei iš taksi „(duomenys neskelbtini)“ paimti kompiuterį. Pasiėmus kompiuterį H. N. sakė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Būnant pas E. N. bute susiskambino su H. N. dėl kompiuterio slaptažodžio ir dėl kainos nuleidimo (1 t., b. l. 131-135; 143-147; 148-151). Liudytojas J. R. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. parašė per „facebook“ mergina pasivadinusi L. M., kuriai ir nusiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką, po kurios nusiuntimo Laura atsijungė. Susirašinėjimas vyko apie 1 val. nakties. Tą pačią dieną, naktį per „messenger“ programėlę paskambino A. B., kuris įspėjo „atsargiai, Laura apgavikė“ (1 t., b. l. 178-180).
13. Aukščiau minėtus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina „Viber“ programėlėje esantis susirašinėjimas tarp nukentėjusiojo ir J. R. vardu pavadintos paskyros tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų mobiliųjų telefonų išklotinės. Iš „Viber“ programėlės J. R. paskyros matyti, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. susitarė dėl kompiuterio ir monitoriaus pirkimo. 2021 m. rugsėjo 18 d. nukentėjusiajam paskambino pirkėjas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarė dėl pirkimo, po to tuo pačiu numeriu nukentėjusysis nusiuntė banko sąskaitos numerį ir adresą, kuriuo gali atvykti paimti kompiuterio ir monitoriaus. Tą pačia dieną nukentėjusysis iš J. R. paskyros per „Viber“ programėlę gavo nuotrauką, kurioje matyti banko paskyra ir atliktas pavedimas 1000 Eur nukentėjusiajam „Už kompiuterį“. Po bankinio pavedimo nuotraukos gavimo, nukentėjusysis nusiuntė nuotraukas kaip supakuotas kompiuteris, o pasakius, kad negavo pinigų, jam buvo atsiusta J. R. asmens tapatybės kortelės nuotrauka (1 t., b. l. 60-62; 182-192). Vis aptarti įrodymai kolegijai leidžia daryti išvadą, kad per „Viber“ programėlę J. R. vardu paskyroje juo pasivadinęs bendravo vienas ir tas pats asmuo, t. y. nuteistasis, kuris naudojosi ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į H. N. skundo argumentus, kad nėra jokių patikimų duomenų patvirtinančių, kad J. R. ir yra būtent nuteistasis bylos įrodymus vertina visų įrodymų kontekste. Toliau sekant bylos įrodymus matyti, kad nukentėjusiajam 2021-09-18 15.25 val. paskambino pirkėjas pranešti, jog jau atvyko taksi automobilis, o minėtas pavėžėjo iškvietimas buvo atliktas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad kompiuterio pirkėjas skambino nukentėjusiajam patvirtina tarnybiniame pranešime esanti tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių analizė (2 t., b. l. 168-172). Minėta telefonų analizė taip pat patvirtina ir liudytojo G. M. nurodomą aplinkybę, jog liudytojui atvažiavus į užsakovo nurodytą vietą į Panevėžį ir atvežus kompiuterį su monitoriumi, jo niekas neatsiėmė, ir tik po pakartotinio liudytojo skambučio 17.20 val. užsakovui jis buvo informuotas, jog atvyko moteris pasiimti kompiuterį. G. M., kuris nesulaukęs, kas pasiims daiktus jau tuo metu išvažinėjo iš miesto, todėl grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija kreipia dėmesį, kad 17.20 val. G. M. paskambinus užsakovui 17.27 val. telefonu (duomenys neskelbtini) iš šio numerio buvo skambinama E. N., kuris ir nusipirko J. N. atvežtą kompiuterį ir monitorių. Kaip jau matyti iš aptartų J. N. parodymų būtent jos sutuoktinis H. N. susisiekė su ja ir pasakė, kad reikia Panevėžyje nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) bei iš pavėžėjo „(duomenys neskelbtini)“ paimti kompiuterį. Liudytojas E. N. patvirtino, kad nuo pardavėjo susisiekimo su juo iki kompiuterio pristatymo buvo gana trumpas laiko tarpas apie 1-2 valandos ir J. N. pas jį atvyko apie 19 val. Kaip matyti iš telefono (duomenys neskelbtini) analizės paskutinis skambutis E. N. buvo 18.29 val., ir tuo metu jam buvo skambinta bei pasakyta, jog pas jį atvažiavo J. N.. Liudytojai E. N. ir J. N. patvirtino, kad E. N. klausė kompiuterio prisijungimo kodo, o iš telefono abonento (duomenys neskelbtini) kompiuterio prisijungimo kodą. Nukentėjęs A. B. patvirtino, kad tarp jo ir kompiuterio pirkėjo paskutinis pokalbis ir buvo apie prisijungimo kodą, kurį jis pasakė H. N., o pastarasis perdavė prisijungimo kodą J. N., kuri jį perdavė E. N..
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir įrodo, kad būtent H. N. susisiekė su nukentėjusiuoju ir bendravo su juo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvai ir per „Viber“ programėlę, o programėlės pagalba jam siuntė banko pavedimą ir J. R. asmens tapatybės kortelės duomenis. Aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei visų įvykių loginė seka rodo, kad po skambučio ir bankinės sąskaitos nusiuntimo A. B. per „Viber“ programėlę, tuo pačiu telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta ir su „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėju G. M. su nurodymu nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir pristatyti kompiuterį pirkėjui E. N. ir pačiu E. N.. H. N., pateikdamas bankinio pavedimo nuotrauką A. B. ir apsimesdamas kitu asmeniu J. R., nusiuntęs šio asmens tapatybės kortelę, turėjo tikslą įtikinti nukentėjusįjį, jog už perkamą kompiuterį ir monitorių pinigai nukentėjusiajam tikrai bus pervesti, tačiau šio sandorio jis neketino įvykdyti. A. B. sutikus parduoti įrangą, jis surado skelbimų portale pirkėją E. N., užsakė „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėjo paslaugą ir liudytojo G. M. pagalba, jam paėmus iš A. B. kelioninį krepšį su kompiuteriu ir monitoriumi, daiktai buvo pristatyti į Panevėžį į (duomenys neskelbtini) I. N., kuriai H. N. nurodė krepšį nuvežti ir perduoti E. N.. Kadangi A. N. perduotame kompiuteryje buvo slaptažodis ir pirkėjas jo negalėjo įjungti, todėl jis paprašė, kad slaptažodį pateiktų kompiuterį pristačiusi J. N.. Nuteistasis neginčija, kad jo žmona J. N. prašė pasakyti kompiuterio slaptažodį, o J. B. patvirtino, kad jam telefonu (duomenys neskelbtini) skambino pirkėjas ir jis slaptažodį pasakė. Įvertinusi aptartus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai H. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, t.y. apgaule įgijus A. B. priklausantį turtą – 1000 Eur vertės kompiuterį ir monitorių „AOC“. H. N. veiksmai tyčiniai, t.y.jis įgijo svetimą- A. B. priklausantį turtą neketindamas už jį sumokėti, nes bylos įrodymais nustatyta, kad jis nukentėjusiam nusiuntė netikrą banko pavedimą J. R. vardu 1000 Eur, o tokių pinigų nukentėjęs negavo.
16. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl to, jog H. N. veikos padarymo metu atlikinėjo bausmę, kur jis buvo dar su vienuolika nuteistųjų, o teismas netyrė įrodymų apie nuteistojo ir A. B. santykius, byloje nėra šio liudytojo apklausos protokolo, tačiau kolegija tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes kaltinamojo kaltė yra pagrįsta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu nuteistasis atlikinėjo bausmę pataisos namuose, o apeliaciniame skunde teigia, jog tokią veiką galėjo padaryti ir kartu su juo bausmę atlikęs A. B., nepaneigia jau aptartų įrodymų, kurie patvirtina H. N. kaltę.
17. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis ir sprendžia, jog baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog H. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, o jo pateikiamos versijos laikytos siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl proceso išlaidų
18. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. kovo 30 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad H. N. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 135,00 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei (4 t., b. l. 179-181).
19. BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
20. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, kas rodo, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Pažymėtina, jog baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šią nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis nedirba, duomenų apie nuteistojo finansinę padėti baudžiamojoje byloje nėra pateikta, taip pat Skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri paliekama nepakeista. Nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo H. N. nepriteistinos.
21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo H. N. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.