Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Kelių policijos grupės specialisto Viganto Sribikės (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. vasario 28 d. apie 14.24 val. Pasvalio r., kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (duomenys neskelbtini) kilometre vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje į dešinę nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant apsauginės salelės signalinių stulpelių, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio apsauginius atitvarus. Po eismo įvykio P. K. buvo su aiškiais girtumo požymiais, atsisakė tikrintis neblaivumą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, kelio apsauginis atitvaras, signalinis stulpelis. Jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 17, 127 p. reikalavimus.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad P. K. savo rašytame 2015-03-04 paaiškinime nurodė, jog įvykio dieną jis automobilio nevairavo, o jį vairavo A. M.. A. M. nebuvo apklaustas, nėra jo paaiškinimo. Šios aplinkybės rodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, tyrimas atliktas nepakankamai išsamiai, kas leidžia konstatuoti tyrimo medžiagos trūkumus ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai papildomam tyrimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai grąžino tuo pagrindu, kad, anot teismo, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, nepakankamai išsamiai atliktas tyrimas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K. savo pateiktame paaiškinime nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o A. M., tačiau A. M. apklaustas nebuvo, jo paaiškinimo byloje nėra. Būtent šie tyrimo medžiagos trūkumai apylinkės teismui kliudė išnagrinėti bylą teisme.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamos nutarties motyvus, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir pažymi, jog vien tik formalių bylos medžiagos trūkumų buvimas nesudaro pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad ši pašalintų trūkumus.

ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Pagal teismų praktiką, tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos. Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329, 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Bet koks kitoks ATPK nenumatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir visos administracinės teisės pažeidimo medžiagos grąžinimas organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, turėtų būti laikomas neteisėtu ir trukdančiu administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniams laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes įgyvendinti (ATPK 248 str.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje N756-135/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, P. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas savo turiniu atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, protokole nurodytos aplinkybės paremtos rašytiniais bylos duomenimis: pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimų, tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos apklausa, apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Taigi aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia jokių esminių protokolo trūkumų, kurie būtų administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam teismui sutrukdę priimti teisingą sprendimą.

Kaip minėta, ATPK 280 str. numatyta, ką teismas išsiaiškina ir kokius sprendžia klausimus ruošdamasis nagrinėti bylą, o ATPK 283 str. bei 284 str. reglamentuoja administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką ir aplinkybes, kurios turi būti išaiškintos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Šiuo atveju sprendimą perduoti bylos medžiagą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai apylinkės teismas priėmė pradėjęs iš esmės nagrinėti bylą teisme, todėl jo sprendimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.), tačiau šiuo atveju, akivaizdu, jog minėtos normos reikalavimai pažeisti.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik vienas iš įrodymų administracinių teisės pažeidimų byloje, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pradžia nesiejama su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad institucija, surašydama P. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagal byloje surinktus duomenis buvo įsitikinusi, kad būtent jis pažeidė KET 9, 17, 127 p. reikalavimus ir padarė jam inkriminuojamus ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d. numatytus teisės pažeidimus. Kaip minėta, teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu, nešališku ir visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir ištirtų duomenų visumos vertinimu. Tačiau nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas grąžino institucijai administracinio teisės pažeidimo bylą konstatavęs tyrimo medžiagos trūkumus, remdamasis vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo – A. M., ir kurį, kaip matyti iš bylos duomenų, P. K. pateikė jau po to, kai jam jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, visai netyręs ir nevertinęs kitų bylos įrodymų, kuriais buvo paremtos P. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės.

Pagal ATPK 257 str. (įrodymų įvertinimas) organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Paminėtos įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Be to, esant reikalui, apylinkės teismas turi teisę pareikalauti iš institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet kokių duomenų, reikalingų bylai išnagrinėti, o institucija privalo juos pateikti teismui ir tam nebūtina grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011). Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas turėjo visas procesines galimybes patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. paaiškinime išdėstytą versiją, t. y. pats apklausti A. M., tačiau nesiėmė jokios iniciatyvos ir priemonių, kad gautų sprendimui priimti reikalingus duomenis, t. y. apylinkės teismas į teismo posėdį neiškvietė nei P. K. paaiškinime minimo asmens, nei kitų asmenų (policijos pareigūnų, tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos), galinčių nurodyti duomenis, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. versija.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. paaiškinimų turinį, pareigūnų tarnybinius pranešimus, tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos parodymus bei kitą rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai tyrimo medžiagos trūkumams pašalinti grąžino nepagristai, nes apylinkės teismo nustatyti trūkumai nėra esminiai, kad jų negalėtų pašalinti pats teismas. Šiuo atveju pats apylinkės teismas privalėjo būti aktyvus, tirdamas įrodymus ir siekdamas nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau pasirinko pasyvią poziciją ir todėl nepilnai, nevisapusiškai bei neišsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko pažeidė ATPK 257 str. nuostatas. Be to, toks teismo sprendimas šiuo atveju yra nesuderinamas ir su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, kad grąžinus nagrinėti bylą apylinkės teismui visos bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti Institucijos apeliacinį skundą.

Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutartį ir P. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Pasvalio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis yra neskundžiama.