Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-111/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-29
Bylos Nr.
1S-111/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-111/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. Š. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarties, kuria įtariamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. Š. įtariamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose, t. y. pasikėsino nužudyti du žmones kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o būtent:

2009 m. liepos 27 d., apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvės 34 ir 36 namais, veikdamas organizuota grupe asmenų, pasiskirsčiusių vaidmenimis, su Q. M., L. R., E. D., V. B., E. P., G. M., V. Č., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, N. B., E. R., A. K., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, M. B., G. C., A. M., L. G., P. S., P. M., N. B., I. D., G. L., R. K., M. N., A. G., turėdamas tikslą nužudyti E. Ž. bei L. Ž., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – esant galimybei sužaloti įvykio vietoje tuo metu buvusius kitus asmenis, panaudodamas automatinį šaunamąjį ginklą, bendrais veiksmais su Q. M., L. R., E. D., V. B., E. P., G. M., V. Č., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, N. B., E. R., A. K., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, M. B., G. C., A. M., L. G., P. S., P. M., N. B., I. D., G. L., R. K., M. N., A. G. padarydamas E. Ž. dvi šautines žaizdas, tyčia pasikėsino nužudyti E. Ž. ir L. Ž., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes E. Ž. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, o į L. Ž. nepataikė, ir ši, padidinusi automobilio greitį, iš įvykio vietos nuvažiavo.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi A. Š. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog yra duomenų, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Šalies argumentai

Įtariamojo A. Š. gynėjas skunde nurodo, jog nutartis nepagrįsta. Sprendžiant klausimą, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindas, sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės nereikėtų pernelyg sureikšminti. Priešingai, kiekvienu konkrečiu atveju teismui derėtų aiškintis, ar jos pakanka padaryti išvadai, kad įtariamasis gali pasislėpti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne viename sprendime pabrėžė, jog teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą.

Nusikalstama veika, kurią padaręs įtariamas A. Š., padaryta 2009 m. liepos 27 d., o jis sulaikytas tik 2009 m. gruodžio 9 d. Ikiteisminiame tyrime aptariamus įvykius gana plačiai nušvietė žiniasklaida, tačiau A. Š., net žinodamas apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, neišvyko iš Lietuvos ir niekur nepasislėpė, nes nesijautė esąs kuo nors nusikaltęs. Dėl to manymas, jog parinkus švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę jis pasislėps, tėra tik spėjimas, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms.

Įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nors oficialiai nedirba, tačiau pajamų gaudavo kitais būdais ir jos nėra susijusios su nusikalstama veikla. Dėl to neatliekamas joks ikiteisminis tyrimas, kurio duomenys leistų galvoti, jog A. Š. turi nusikalstamu būdu gautų pajamų. Jis vertėsi naudotų transporto priemonių prekyba, nors šio užsiėmimo nebuvo įteisinęs. Įtariamasis neįregistravęs santuokos, tačiau turi du mažamečius vaikus, kuriais nuolat rūpinasi, dalyvauja juos auklėjant, o tai liudija, kad jo socialiniai ryšiai su Lietuva yra pakankamai glaudūs. Be dviejų mažamečių vaikų, jam tenka rūpintis savo motina, kuri turi gana rimtų sveikatos problemų.

Negalima tvirtinti, kad tik suėmimas gali užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms daryti. A. Š. teistas, tačiau šis faktas nėra pakankama priežastis toliau laikyti jį suimtą. Vien tai, jog paskutinį kartą buvo teisiamas beveik prieš trejus metus tik už viešosios tvarkos pažeidimą, leidžia galvoti, kad manymas, jog gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, tėra prielaida. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje trūksta nekeliančių abejonių faktinių duomenų, liudijančių apie A. Š. prisidėjimą prie jam inkriminuojamo nusikaltimo, todėl griežčiausios procesinės prievartos priemonės taikymas tokį ilgą laiko tarpą yra nepateisinamas ir prieštarauja BPK 11 straipsnyje deklaruojamam proporcingumo principui taikant procesinės prievartos priemones.

BPK 176 straipsnis reikalauja ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, jog kiekvienas asmuo, kuriam pareikštas bet koks baudžiamasis kaltinimas, turi teisę, kad jo bylą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Panaši nuostata įtvirtinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje. BPK 127 straipsnyje pabrėžiama, jog suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties tas terminas gali būti pratęstas. Sprendžiant kardomojo kalinimo termino pratęsimo klausimą reikėjo atkreipti dėmesį į tai, kad tyrimas vyko ne tik tada, kai A. Š. buvo sulaikytas, bet jis prasidėjo beveik prieš keturis mėnesius iki jo sulaikymo. Dešimt mėnesių ikiteisminiam tyrimui yra labai ilgas laiko tarpas, per kurį tyrimas galėjo būti baigtas. Tai rodo, jog tokio ilgo kalinimo negalima pateisinti nei didele apimtimi, nei ypatingu sudėtingumu. Gynėjas skundu prašo nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo A. Š. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. Š. gynėjo skundas atmetamas.

BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2009 m. gruodžio 10 d. skiriant A. Š. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti įtariamųjų E. J., V. B. ir kitų apklausos protokoluose, įslaptintų liudytojų apklausos protokoluose.

Suėmimas A. Š. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

A. Š. įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimą, už kurį pagal galiojančius įstatymus numatyta vien ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios gali pakakti skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjas skunde teisingai nurodo, jog tokia nuomonė suformuota teismų praktikoje.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad paleistas iš suėmimo įtariamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą ir siekdamas to išvengti, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Pagal pateiktą įtarimą įstatymo sankcija numato terminuotą laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų arba laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Dėl to teismui pripažinus jį kaltu, grėstų labai griežta bausmė. Jau pats įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl, esant tokiam įtarimui, papildomi motyvai pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nereikalingi.

EŽTT formuoja teismų praktiką, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimo, kuriuo įtariamas A. Š., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis.

Kita vertus, skunde minimos aplinkybės, jog įtariamasis turi du mažamečius vaikus, kuriais nuolat rūpinasi, nuolatinę gyvenamąją vietą, sergančią motiną ir pan., reikšmingos nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Beje, gynėjas skunde netiesiogiai pripažįsta, kad A. Š. pragyvenimo šaltinis – vertimasis naudotų transporto priemonių prekyba šios veiklos neįteisinus, prieštarauja įstatymui. Tai rodo, jog būdamas laisvėje įtariamasis sąmoningai pažeidinėjo teisės normas ir nuo valstybės slėpė savo pajamas, tokiu elgesiu paneigdamas esąs sąžiningas pilietis, kuriuo valstybė gali pasitikėti.

Pagrįstą teismo manymą, kad A. Š. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, jog jis anksčiau teistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir išvardintus šioje teisės normoje, bei, turėdamas neišnykusį teistumą, įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą.

Visa tai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. Š. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

BPK 11 straipsnyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo įtariamojo teises, tačiau šiuo atveju be teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o A. Š. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, nepažeidžiant gynėjo skunde minimo proporcingumo principo.

Negalima sutikti su gynėjo skundo argumentu, kad suėmimas trunka nepagrįstai ilgą laiką.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų, yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog tiriamą nusikalstamą veiką pasikėsinta padaryti organizuota grupe, kurioje yra 25 įtariamieji, taigi byloje reikalinga atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi A. Š. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams. Tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas prieš keturis mėnesius iki A. Š. sulaikymo, dėl išdėstytų motyvų esmės nekeičia. Atkreipiamas dėmesys, jog aptariamas BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių, o A. Š. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Per laikotarpį, praėjusį po ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, tiriant bylą atlikti įvairūs procesiniai veiksmai: papildomai apklausti įtariamieji Q. M., P. M., R. K., A. G., L. G. ir kt., paskirta užduotis atlikti psichofiziologinį tyrimą, paskirta rašysenos ekspertizė, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Nėra duomenų, kad bylos tyrimas vilkinamas. Šie duomenys pateisina suėmimo laiko trukmę, atitinka BPK, Konvencijos nuostatas ir EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant proceso (taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumą.

Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog A. Š. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Suimtojo A. Š. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė