- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- 1-79-304/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00775-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Civilinis ieškovas
- V. M.
- Advokatai
- Eugenija Povilaitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. K. 2014-08-01 apie 19 val. Telšių r., (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumas 2,69 prom.) ir vairuodamas D. K. vardu registruotą sunkųjį keturratį motociklą Yamaha Grizly 700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini)-io namo kiemą, posūkyje nesuvaldė minėto sunkiojo keturračio motociklo ir juo užvažiavo ant šio namo 5-o buto laiptų sėdinčio V. M. kojų, tokiu būdu V. M. padarė abiejų čiurnos sąnarių muštines – plėštines žaizdas, dešinės išorės kulkšnies lūžimą su pėdos panirimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014-08-01 pasiėmė žmonos keturratį ir kartu su sūnėnu važiavo pas draugą. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kur kieme buvo daug žmonių, vaikų su dviračiais. Greitis buvo nedidelis, bet ten yra staigus posūkis. Norėjo prasukti, stabdė, bet nukentėjusiojo kojos buvo ištiestos, todėl užvažiavo jam ant kojų. Įvykio priežastis girtumas ir dėl to sulėtėjusi reakcija. Buvo iškviesta policija, greitoji. Pareigūnai jį išsivežė dviem paroms. Kitą dieną žmona jam pasakojo, kad atvažiavo, kaip suprato M. sūnus ir liepė sumokėti 15 tūkst. už padarytą žalą ir tada jam nebus keliama baudžiamoji byla. Tokios sumos pinigų neturėjo, pasiūlė nukentėjusiajam sumokėti 1000 eurų, nes tik tiek išgalės sumokėti, nes didesnę sumą visą gyvenimą turėtų mokėti, kadangi gauna atlyginimo tik 267 eurus. Gyvena ūkiškai, turi 2 ha žemės, tačiau žmonos sveikata bloga, serga depresija, todėl augina tik vištas ir kalakutus. Su keturračiu malkas veža, daržoves. Daugiau technikos nėra, automobilį pardavė, bet tokios sumos, kokios prašo nukentėjusysis, pardavęs automobilį negavo. Automobilis buvo 11 metų senumo. Ligonių kasai žalą atlygino. Nukentėjusiajam žalos neatlygino. Didesnės sumos kaip 1000 eurų mokėti negali, todėl prašo sumažinti reikalaujamos žalos dydį.
Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, įrodymai tiriami sutrumpinta tvarka (LR BPK 273 str.).
G. K. kaltė, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis V. M. 2014-08-01 apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2014-08-01 apie 19 val. Telšių r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), sėdėjo ant laiptų ir rūkė, kai netikėtai į laiptus dideliu greičiu atvažiavo keturratis, nespėjus patraukti kojų, keturratis užvažiavo. Ant keturračio sėdėjo du nepažįstami piliečiai. Kiek matė, už vairo sėdėjo vyresnis vyriškis, namiškiai pasakė, kad tai K. Atsitraukus su keturračiu jie nuvažiavo toliau, kur vyresnis vyriškis nulipo, o jaunesnis sėdo bei nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tada grįžo K. ir pradėjo grasinti advokatais, kad jie turės dabar reikalų su juo. Po to buvo iškviesta policija, sulaikytas kaltas asmuo. 2014-08-19 papildomai apklaustas parodė, kad įvykį matė dukros S. M., J. P. ir E. P. 2014-08-01 apie 19 val. kartu su anūku E. P. sėdėjo ant namo laiptų lauke. Kieme yra staigus posūkis, pamatė priešais atvažiuojantį keturratį gal penkių metrų atstumu, todėl spėjo tik pakreipti galvą, su kuria atsitrenkė į sieną, o ant kojų užvažiavo keturratis, pajuto labai didelį skausmą kojose, pabalo akyse, kojos iš karto buvo sužalotos, kraujavo. Ant keturračio sėdėjo du vyriškiai, vienas vyresnis, kuris vairavo keturratį, kitas jaunesnis. Dukra S. M. iš karto atpažino, kad keturratį vairavo G. K., o kartu su juo važiavęs jaunesnis galėjo būti jo sūnus ar giminaitis, šito negali nurodyti. Keturračiui užvažiavus ant kojų, vairuotojas keturratį tuoj atitraukė ir nuvažiavo maždaug apie 10-20 metrų, kur vairuotojas nulipo, o su juo važiavęs jaunuolis su keturračiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Vairuotojas K. priėjo ir iš karto pradėjo sakyti grasindamas, kad gali ieškoti advokato, dabar turės reikalų. Tuo metu buvo didelis stresas dėl patirtų sužalojimų, bet mano, kad vairuotojas buvo neblaivus, nusiteikęs agresyviai, nematydamas savo poelgyje kaltės. Šalia sėdėjęs anūkas E. P. nenukentėjo. Asmeniškai nepamena, kad ką būtų K. sakęs, tik pamena, kad jis dar minėjo, kad paleis raudoną gaidį, kas perkeltine prasme reiškia gaisrą. Pagalba atvažiavo labai greitai ir išvežė į priimamąjį, kur buvo nustatyti sužalojimai, kojos lūžis, vėliau kreipėsi dėl galvos svaigimo. Asmeniškai pats K. nebuvo atėjęs pasiteirauti kaip savijauta ar atsiprašyti. Asmeniškai nesiūlė K. jokios pinigų sumos už patirtus sužalojimus, bet žino, kad per kitus asmenis K. prašė eiti pakalbėti su dukra S. Dėl eismo metu patirtų sužalojimų buvo padaryta 197 Eur turtinė ir 20000 Lt neturtinė žala. (16, 17 b. l. ).
S. K. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2014 m. vasarą, kada tiksliau pasakyti negali, lankėsi pas dėdę G. K. Nematė, kad dėdė gertų, bet iš jo judesių, kalbos šiek tiek matėsi, kad yra neblaivus. Dėdė turi keturratį, su kuriuo jis norėjo nuvažiuoti pas savo pažįstamą. Neprisimena, ar dėdė pasiūlė, ar jis pats pasiprašė, kad vežtųsi kartu, jam vairuojant keturratį išvažiavo pas jo pažįstamą. Tai, kad dėdė vairuoja keturratį išgėręs, ir kokios gali būti pasekmės, nepagalvojo, tiesiog nevažiavo miesto centru ar į patį miestą, todėl nieko blogo nepagalvojo. Sėdėdamas dėdei už nugaros, galvą buvo pakreipęs į šoną, nekreipė dėmesio, kur jis važiuoja. Važiavo negreitai, kokiu greičiu, negali pasakyti, staiga pajuto smūgį. Suprato, kad dėdė užvažiavo vyriškiui ant kojų, kuris sėdėjo ant lauko laiptų, tačiau tuoj dėdė pavažiavo atgal ir pavažiavus nedidelį atstumą, negali nurodyti kokį, jis nulipo nuo keturračio ir, kiek pamena, pasakė keturratį varyti ar namo, ar pas kažkokį jo pažįstamą. Kiek pamena, matė, kad vyriškio viena iš kojų buvo įdrėksta, tačiau ar jis buvo sužalotas rimčiau, iš karto nežinojo, tik po kiek laiko sužinojo, kad sužalojimai rimtesni. Viskas įvyko greitai, tuo metu nesuprato ir tiesiog nepagalvojo, kad čia įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas vyriškis, tik vėliau, kai jau buvo iškelta baudžiamoji byla, suprato, kad važiuodamas su neblaiviu dėde galėjo būti sužalotas ir jis. Gailisi, kad prieš važiuodamas su dėde nepagalvojo apie galimas pasekmes. Pats eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė ( 37-38 b. l. ).
R. M. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2014-08-01 apie 19 val. pas juos su vyru V. M. buvo atvažiavusios dukros su anūku. Su dukra S. M. darbavosi virtuvėje, kurios durys buvo atidarytos į namų kiemą, kur ant laiptų sėdėjo vyras V. M. su anūku E. P., taip pat lauke buvo ir dukra J. P. Darbuojantis virtuvėje girdėjo ir iš girdimo garso suprato, kad kažkas atvažiuoja į kiemą, tuoj po išgirsto garso išgirdo lyg J. šauksmą ir tuoj ant vyro užvažiavusį keturratį, vyriškis keturratį atsistūmė atgal ir nuvažiavo tolėliau. Ji labai susijaudino tai pamačiusi, vyro kojos kraujavo, buvo sužalotos, dukra S. paskambino į policiją. Anūkas, kaip suprato, spėjo pasitraukti, o vyras galva atsirėmęs į sieną liko sėdėti sužalotomis kojomis po keturračio užvažiavimo ant jo. Tuoj pat išėjo į kiemą, keturračio vairuotojas su keleiviu nuvažiavęs atbulas nuo vyro, nuvažiavo gal 10-20 metrų nuo vyro ir vairuotojas nulipęs atėjo prie jų, o keleivis su keturračiu nuvažiavo. Vyriškio nepažinojo, dukra jį atpažino, jis buvo K., kuris matėsi iš kalbos ir veido išraiškos, kad yra neblaivus. K. pasakė, kad pasiieškotų advokato, nes ir blogiau baigsis, raudoną gaidį užsiundys, bet su J. tiesiog nesileido su juo į kalbas, o žiūrėjo V. kol atvažiavo greitoji. K. ant vyro užvažiavo tik dėl to, kad buvo neblaivus ir nesuvaldė keturračio, tačiau nei karto nebuvo atvykęs atsiprašyti, o tik siuntinėjo kitus asmenis tai pas dukrą Sandrą, tai pas sūnų (28-29 b. l.).
S. M. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2014-08-01 apie 19 val. svečiavosi pas tėvus Telšių r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Su motina R. M. darbavosi virtuvėje, kurios durys buvo atidarytos į namų kiemą, kur ant laiptų sėdėjo tėvas V. M. su sesers sūnumi E. P., taip pat lauke buvo ir sesuo J. P.. Darbuojantis virtuvėje girdėjo ir iš girdimo garso suprato, kad kažkas atvažiuoja į kiemą, tuoj po išgirsto garso pamatė ant tėvo, kuris sėdėjo ant laiptų, užvažiavusį keturratį, kuris tuoj pat atsitraukė. Ant keturračio sėdėjo G. K. su jaunesniu asmeniu, K. atitraukęs nuo tėvo keturratį nuvažiavo gal 10-20 metrų atstumu nuo namo, nulipo nuo keturračio, o jaunuolis su keturračiu nuvažiavo. Tuo metu, kai pamatė ant tėvelio užvažiavusį keturratį, paskambino į policiją, o priskambinus į policiją pasakė, kad jie iškvies greitąją. Pirmoji atvažiavo policija, kuri tuoj pat sulaikė K., ji toliau liko laukti greitosios. Tėvo kojos buvo sužalotos stipriai, kraujavo, tėvas buvo visas pabalęs, bet sąmonės netekęs nebuvo. Iš K. veido būsenos mano, kad jis buvo neblaivas, žvilgsnis persikreipęs, laikydamas keturračio vairą lyg ir kryvuliavo, asmeniškai pasirodė, kad jis yra akivaizdžiai neblaivas. Kieme yra staigus posūkis, K. galėjo nesuvaldyti keturračio ir užvažiavo tiesiai ant laiptų. Pats K. nebuvo atėjęs atsiprašyti tėvo ar pasiteirauti, kaip jis jaučiasi. Kitą dieną ryte atėjo iš matymo žinomas vyriškis iš (duomenys neskelbtini), klausinėjo, kaip galėtų susitarti, kokios sumos norėtų ir panašiai. Suprato, kad iš matymo žinomas vyriškis yra pasiųstas K., nes (duomenys neskelbtini) yra mačiusi juos kartu. Vyriškiui pasakė, kad nieko nežino, yra atvažiavęs brolis, tegu su juo eina ir tariasi. Kiek sakė brolis E. M., pas jį buvo atėjęs lyg ir vienas, ir antras asmuo, kurių jis nežino, ir kad jis su juo nėjo į kalbas (30-31 b. l.).
E. M. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad eismo įvykio metu įvykio vietoje nebuvo. Tuo metu buvo Vilniuje ir į įvykio vietą atvažiavo gavęs sesers pranešimą telefonu apie 2 val. nakties. Kitą dieną po įvykio, tai yra šeštadienį 2014-08-02 į tėvo namų kiemą atėjo nepažįstami žmonės, kurie siūlė atitinkamą pinigų sumą dėl žalos atlyginimo, kuri tėvo netenkino. Minėti asmenys už padarytą žalą siūlė nedidelę pinigų sumą, su kuo tėvas nesutiko. Dar kelis kartus pasiūlė atlyginti žalą grasindami, kad bus blogai, bet po to, kai nuėjo į policiją, grasinimai baigėsi (32 b. l.).
E. P. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2014-08-01 apie 19 val. Telšių r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie 5 buto durų, kur gyvena seneliai, sėdėjo tarpduryje, o senelis kiek žemiau, kiek kairiau, ant pačių laiptų. Jokių greitų veiksmų, prieš įvykstant šiam įvykiui, su seneliu nedarė, tiesiog sėdėjo. Su seneliu išgirdo variklio didelį garsą, pamatė, kad paskui šį garsą sekė ir keturratis, kuris išvažiavęs iš už namo tiesiai lėkė link jų. Keturračiu važiavo du asmenys, kurie buvo be apsaugos šalmų. Jie tiesiog tiesiai užvažiavo ant senelio, matyt, nesuvaldė keturračio. Senelis kiek pasitraukė, tad keturratis jam sužalojo tik kojas. Kaip vėliau paaiškėjo, dešinė blauzda buvo lūžusi. Jo nesužalojo. Tuoj po šio eismo įvykio, šalia senelio atsirado motina, teta, tėtis, močiutė. Vairuotojas, užvažiavęs ant senelio, sustojo, užgesdamas. Motina vairuotojui liepė atiduoti variklio raktelius, tačiau šis jos nepaklausė. Patraukė keturratį toliau nuo senelio, nuo įvykio vietos ir pavažiavo kiek toliau, prie kito to paties namo buto durų, ten sustojo ir tik tada atėjo prie jų pabendrauti. Neatsiprašė, tik puolė motinai grasinti, sakydamas, kad ji dabar turės problemų. Motina jį vijo lauk. Teta paskambino policijai, kuri atvažiavusi įformino šį eismo įvykį, bei medikams, kurie apžiūrėję senelį išsivežė jį. Atsimena, kad keleivis, važiavęs keturračiu, pasišalino iš eismo įvykio, liko tik vairuotojas, kuris buvo neblaivas ir tai akivaizdžiai matėsi. Nei vairuotojo, nei jo keleivio nepažįsta (33-34 b. l.).
J. P. apklausta kaip liudytoja parodė, kad eismo įvykis buvo 2014-08-01 apie 19 val. Telšių r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, šalia 5 buto. Kelias minutes prieš įvykstant nelaimei, buvo lauke tualete, kuris yra priešais tėvo gyvenamo namo buto duris, kiek nuokalnėje, šalia ūkinio pastato. Sūnus E. ir tėvas V. M. sėdėjo ant 5 buto laiptų vienas šalia kito. Priešais 5 buto duris, gal kiek arčiau ūkinio pastato, stovėjo automobilis. Automobilis stovėjo ant žalios vejos, kad šalia esantis kelias būtų visiškai laisvas ir galėtų juo visi važiuoti. Atstumas tarp laiptų, kur sėdėjo tėvas, sūnus ir automobilis, galėjo būti apie 4 metrus. Kai jau kilo įkalnėn, ėjo link keliuko, link 5 buto durų, girdėjo, kad kažkas atvažiuoja. Transporto priemonės variklio ūžimo garsas buvo didelis. Kai jau stovėjo šalia savo automobilio galo, pastebėjo, kaip iš už to namo, iš kairės pusės, pakankamai dideliu greičiu atvažiuoja keturratis. Juo važiavo du asmenys. Tą keturratį dar stovėdama šalia savo automobilio galo praleido, jis pravažiavo. Kai tik pravažiavo, toliau tiesiai nevažiavo, o kiek pasuko vairą kairėn ir tiesiai judėjo link tėvo, link sūnaus. Tas keturratis tiesiog užvažiavo ant tėvo, pervažiavęs jo kojas, sužalojęs blauzdas, sustojo, nes užgeso. Jei tėvas nebūtų spėjęs pasitraukti, t. y. pasilenkti, keturratis būtų ant jo viso užvažiavęs. Nei tėvas, nei sūnus, jokių veiksmų prieš pat įvykstant šiam eismo įvykiui, nedarė, jie nejudėjo. Puolė prie vairuotojo ir pasakė, kad atiduotų užvedimo raktelius, nuliptų nuo keturračio. Triukšmą išgirdę atbėgo motina, sesuo, vyras. Vairuotojo akys buvo baltos, blausios. Vairuotojas su keleiviu patraukė keturratį nuo tėvų buto durų, išsitiesino ir nuvažiavo toliau link to paties namo, tik kito buto durų, sustojo, pats nulipo nuo keturračio ir tik tada atėjo prie tėvo, kurį sužalojo. Tėvo kairėje blauzdoje buvo skylė, o dešinėje blauzdoje bėgo kraujas, abi kojos buvo sužalotos. Kai keturračio vairuotojui liepė pasitrauktų, kad netrukdytų apžiūrėti tėvo, šis pasakė, kad ji prisidirbo, kad turės problemų, kad samdytųsi advokatą. Tokius žodžius pakartojo ne vieną kartą. Kažkas iš artimųjų iškvietė policijos pareigūnus, kurie įformino šį eismo įvykį, ir medikus, kurie po pirminės apžiūros (35-36 b. l.).
D. K. apklausta kaip liudytoja parodė, kad jos vardu registruoto sunkiojo keturračio motociklo Yamaha Grizly 700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo pateikti negali, nes keturratis eismo įvykio metu nebuvo draustas. Tuo metu, kai vyras G. K. būdamas neblaivus pasiėmė važiuoti keturratį, ji miegojo, todėl nei keturračio paėmimo aplinkybės, nei eismo įvykio aplinkybės jai nežinomos. Keturratis grąžintas (39-40 b. l.).
Iš 2014-09-12 specialisto išvados Nr. G 1900 /14 ( 03 ) matyti, kad V. M. nustatyta abiejų čiurnos sąnarių muštinės – plėštinės žaizdos, dešinės išorinės kulkšnies lūžimas su pėdos panirimu. Nustatytus sužalojimus V. M. galėjo patirti 2014-08-01 eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis aplinkybėmis. Dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo – blauzdos kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, V. M. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 42 ).
Iš 2014-08-01 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Telšių r. (b. l. 6-10).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota įvykio vieta Telšių r., (duomenys neskelbtini) (6-11, 12-13 b. l.).
Apžiūros protokolu apžiūrėtas keturratis Yamaha Grizly 700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (43-49 b. l.).
G. K. 2014-08-01, 19.47 val. nustatytas 2,69 promilės girtumas (57 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Aukščiau aptarti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir juos teismas laiko įrodymais. Šie įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis G. K., būdamas neblaivus vairuodamas minėtą sunkųjį keturratį motociklą Yamaha Grizly 700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis. KET 14 punkto reikalavimas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 9 punkto reikalavimai nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pagal KET 133 punkto reikalavimus vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, parinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis G. K., nevykdydamas minėtų KET reikalavimų vairavo keturratį būdamas neblaivus. Atsiradus kliūčiai kaltinamasis privalėjo sulėtinti greitį ar net visiškai transporto priemonę sustabdyti, tačiau kaip patvirtina byloje esantys aptarti įrodymai keturratis nebuvo stabdomas. Dėl minėtų kaltinamojo padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis ir atsirado padariniai – buvo sužalotas žmogus nukentėjusiajam V. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir šie KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių minėtų padarinių yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, kaltinamasis veikė neatsargiai. Kaltinamasis G. K. keturratį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,69 prom. B.l.57), todėl jo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis G. K. neteistas, padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad nusikalstama veika padaryta apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), administracine tvarka baustas (71-77 b. l.), veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes (LR BK 54 str. 2 d., 61 str. 4 d.).
Nukentėjusysis V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 670,82 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (23-24 b. l.). Pagal LR BPK 109 str. nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis V. M. nurodė, kad turtinę žalą sudaro avarijos metu sudraskytų rūbų ir batų kaina, sudaužytas laikrodis, išlaidos vaistams, transporto išlaidos, biotualeto kaina. Žala vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta. Nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys dalyje dėl 197 Eur turtinės žalos atlyginimo įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Nukentėjusysis V. M. prašo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.). Kaltinamasis G. K. eismo įvykio metu sužalodamas nukentėjusįjį V. M., nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Šie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, nukentėjusiajam V. M. priteistini 800 Eur neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250 str., 6.263 str., LR BPK 115 str. 1 d.).
Už advokato suteiktas paslaugas nukentėjusysis V. M. sumokėjo 1179,24 Eur (27, 118 b. l.), todėl šios išlaidos priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamojo G. K. (LR BPK 106 str. 2 d.).
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).
G. K. nuo 2014-08-01, 19.35 val. iki 2014-08-03, 9.30 val. buvo laikinai sulaikytas. Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (2 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a pp., 66 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 18 MGL dydžio, t. y. 677,88 Eur baudą, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę — uždrausti 2 metus naudotis specialiąja teise — teise vairuoti transporto priemones.
Pritaikius LR BK 64¹ straipsnį, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę — 12 MGL (451,92 Eur) baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę — uždrausti 2 metus naudotis specialiąja teise — teise vairuoti transporto priemones.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-08-01, 19.35 val. iki 2014-08-03, 9.30 val. (2 paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 8 MGL dydžio baudą, t. y. 301,20 Eur.
Nuteistasis G. K. privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Iš G. K. priteisti V. M. 197 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis Eur) turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur (aštuonis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Iš G. K. priteisti V. M. 1179,24 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis Eur 24 ct) už advokato suteiktas paslaugas.
Panaikinti G. K. 2014-08-03 nutarimais skirtas kardomąsias priemones — rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.