- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 1-3122-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49174-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- G. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 16.10 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,17 ‰ girtumas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtaudamas prieš savo buvusią sutuoktinę J. J., sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščių nukentėjusiajai į kairį petį, nuo ko ji nugriuvo ant lovos, tokiu būdu sukėlė J. J. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
G. J. kaltė padarius minėtą nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
G. J. apklausos protokolais. Kaltę jis pripažino pilnai. Parodė, kad gyvena kartu sau buvusia žmona J. J. bei sūnumi D. J., bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su J. J. 2009 metais išsituokė, tačiau vėliau susitaikė, toliau kartu gyvena kaip vyras ir žmona, veda bendrą ūkį, drauge pagal verslo liudijimus dirba turguje. 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo savo namuose, tvarkė automobilį ir vartojo alkoholį. Vėliau su šunimi ėjo apsipirkti į parduotuvę, o grįžtant namo šuo išsprūdo iš apykaklės ir pabėgo. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo jo pagauti. Grįžęs namo dar pasitvarkė prie namų ir pamatė, kad J. grįžta iš ligoninės. Kartu užėjo į namus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, jog jis nesugebėjo surasti šuns. Konflikto metu dėl girtumo nesuvogdamas bei nesukontroliuodamas savo veiksmų, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė J. į petį. Fizinio skausmo jai sukelti nenorėjo, tiesiog nesusivaldė. Tarp jo ir žmonos būna žodinių konfliktų, dažniausiai konfliktai vyksta dėl sūnaus, tačiau fizinio skausmo prieš žmoną nenaudodavo. Dėl savo elgesio labai gailisi ir nori atsiprašyti buvusios žmonos (b. l. 24-25).
Nukentėjusiosios J. J. apklausos protokolais. Ji parodė, kad gyvena kartu su savo buvusiu vyru G. J. ir sūnumi D. J., bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su G. J. išsituokė 2009 metais, tačiau vėliau susitaikė ir toliau gyvena oficialiai nesusituokę, kartu prekiauja turguje, veda bendrą ūkį. Apie 16.00 val. jai telefonu paskambino sūnus D. ir pasakė, kad į namus grįžo neblaivus tėvas ir neįleidžia jo į namus. Sugrįžus namo vyras pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Paklausus vyro kur yra šuo, kur jis jį paliko, jis puolė ją ir sudavė kumščiu vieną kartą į kairį petį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nuo patirto smūgio ji nukrito ant lovos, o atsikėlusi išbėgo iš namų. Kieme paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Buvęs vyras jau kurį laiką žalingai vartoja alkoholį, tampa agresyvus, neleidžia ramiai gyventi. Tokie įvykiai yra buvę ir anksčiau, prašo policijos pagalbos, nes negali kentėti (b. l. 14).
Nukentėjusiosios J. J. 2015 m. rugsėjo 2 d. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., 16 val., buvęs sutuoktinis įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, kumščiu trenkė į petį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 4).
2015 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad J. J. buvęs sutuoktinis G. J. būdamas girtas įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, stumdėsi, sudavė kumščiu į petį, dėl ko pareiškėja pajuto fizinį skausmą (b. l. 8-10).
Policijos registruojamų įvykių registro išrašas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., 16.25 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), buvęs vyras mušasi, keikiasi. Pareiškėja atsisakė greitosios medicinos pagalbos (b. l. 5).
Alkotesterio kvito šaknele, kurioje nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., 16.53 val., G. J. nustatytas 2,17 ‰ girtumo laipsnis (b. l. 30).
Šių byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino G. J. pareikštą kaltinimą. Kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. žodinio konflikto metu sudavė savo buvusiai sutuoktinei J. J. dešinės rankos kumščiu į petį, tačiau fizinio skausmo sukelti nenorėjo, tiesiog nesusivaldė. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji J. J.. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad yra buvę sutuoktiniai, turi bendrą vaiką, po santuokos nutraukimo vis dar gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu dirba. Pastarosios aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. J. veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus G. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 54).
Skirdamas bausmę G. J. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį, kuris susijęs su fizinio skausmo sukėlimu moteriai. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – G. J. smurtavo iš esmės be jokios rimtos priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – G. J. neteistas (b. l. 35), administracine tvarka baustas (b. l. 36-38), nedirbantis (b. l. 40), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 41), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2006-08-15 iki 2006-08-21, diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklėje (b. l. 45), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 44), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 43). 2015 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog G. J. skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 52).
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad G. J. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. rugsėjo 2 d., 16.45 val., iš laikino sulaikymo paleistas 2015 m. rugsėjo 3 d., 11.20 val. (viena para) (b. l. 17, 19). Šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu.
Kaltinamajam G. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 26-27).
Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant turėti ir įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 1 mėnesį nuo bausmės pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant turėti ir įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Laikiname sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą) įskaityti į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – G. J. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.