Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-175-1040/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
1-175-1040/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Nukentėjusysis
G. M.
Kaltinamasis
R. R.
Advokatai
Valdas Kersnauskas, Regina Šaltinienė, Lina Breskuvienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-175-1040/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55914-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.1.; 2.1.10.1 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė,sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,nukentėjusiajai G. M., jos atstovei advokato padėjėjai Linai Breskuvienei,kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. R. tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą G. M., o būtent:

2016 m. rugsėjo 6 d. apie 23 val., prie namo esančio (duomenys neskelbtini), būdamas tris kartus teistas už grasinimą nužudyti nukentėjusiąją G. M., po konflikto įvykusio tą pačią dieną apie 17 val., kurio metu pastaroji pareikalavo R. R. mokėti alimentus jų mažametės dukros išlaikymui, jis, kieme, tyčia, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu daiktu, sudavė nukentėjusiajai G. M. į kaklo sritį, nuo ko ji nukrito ir pasakęs „Dabar tai tau invalido vežimėlis garantuotas“, gulinčiai nukentėjusiajai sudavė ne mažiau keturių kartų per nugarą, kojas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas nugaroje, kojose, atvirą skeveldrinį kairio blauzdikaulio distalinio galo ir kūno apatinio trečdalio lūžį su dislokacija, šeivikaulių lūžius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis grįžo iš darbo apie 15.30 val., į duris paskambino G. M., ji buvo neblaivi, prašė ateiti pas ją pasikalbėti apie S. Jo mama ir kaimynė laiptinėje R. P. matė, kad G. M. buvo atėjusi pas jį tą dieną. Jis nuėjo pas nukentėjusiąją apie 18 val., duris atidarė G. M.. Jis atsinešė šokolado, dukra buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių, ką rodė per televizorių nepamena. G. M. buvo grįžusi iš Palangos, jie kalbėjosi virtuvėje apie jos darbą. Ji buvo išgėrusi, paprašė S. nupirkti dviratuką, jis pažadėjo nupirkti; po 15 min. ji pasakė, kad geriau duoti grynais pinigais, jis atsisakė; ji sakė, kad turi skolų; sakė, kad nori išgerti dar; po pusės valandos jis išėjo, apie 19 val. buvo namie. G. M. jam sakė, kad eis link bendrabučio. Dominyka paskambino apie 23 val. ir klausė kur mama, jis pasakė, kad jie išsiskyrė kiekvienas sau, po kiek laiko pasakė, kad kažkas primušė mamą. Iš jos jie išėjo kartu, ji sakė, kad eis į bendrabutį švęsti, jis nuėjo tiesiai, o ji į kairę link bendrabučio. Buvo prieblanda. Jis 22 val. jau buvo lovoje, 23 val. jau snaudė. Kai grįžo iš darbo, namuose buvo mama, o kai grįžo iš G. M. jos jau nebebuvo. Įvykio dieną jis buvo apsirengęs tamsiais treningais, buvo be striukės, o rūbų su kapišonu neturiu, nes nemėgsta. G. M. jį persekioja, reikalauja pinigų. Ji kerštauja, nuo to laiko, kai jie išsiskyrė. Atėjo G. M. apie ketvirtą, ji buvo neblaivi, sklido alkoholio kvapas. Kai jis nuėjo pas ją, ji buvo dar girtesnė. Papildomai paaiškino, kad su G. M. jie buvo pora, turi bendrą vaiką (S.), kartu negyveno, jis būdavo jos namuose kaip svečias, bendravo porą metų be pykčių, t. y. iki dukters gimimo apie 1,5 metų, po dukters gimimo apie pusę metų. Ji reikalaudavo pinigų, ji materialistė, pirkdavo alkoholį. Kai gyveno kartu, kartu vartojo alkoholį, į savaitę 3-4 dienas gerdavo. Tuo metu jis nedirbo, nukentėjusi dirbo mokyklos valgykloje. G. M. pradėjo reikalauti pinigų nuo dukters gimimo. Jie pykstasi dėl pinigų, jai vis mažai, ji vis reikalauja pinigų. Kartą atėjo pas ją, ji buvo mėlyna, jis išėjo, kitą dieną ji iškvietė policija, kad jis ją primušė, ji primelavo. Ji reikalauja pinigų šantažuodama. Ji moko vaikus meluoti, Smiltei sako, kad tėtė primušė mamą.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. M. parodė, kad R. R. niekada nepadeda, jis tik šmeižia. Įvykio dieną apie 15 val. ji grįžo iš mokyklos, nebuvo išgėrusi, nuėjo pas R. R. ir iškėlė skandalą, dėl to, kad jis meluoja, jog padeda jai; į vidų neįėjo, buvo tik prie laiptinės; galėjo būti apie 16 val. Po to iš karto grįžo namo, laukė baldų, buvo su vaikais, atvežė baldus, tvarkėsi. Kai atvežė baldus, ji apie 20 val. pasidarė kokteilį „kruvinosios merės“ su pomidorų sultimis. Apie 22 val. paskambino į duris, D. priėjo ir pasakė, kad atėjo R. R., dukra atidarė duris. R. R. pasakė, kad nori pasikalbėti, atrodė ramus. Ji pasiūlė arbatos, žinojo, kad užsikodavęs. Jis sėdėjo, kalbėjo, kad grynais neduos pinigų, kalbėjo apie buitį, dviračio ji neprašė, nes yra du dviratukai. Gal kažko ir paprašė, prašė prisidėti pinigais, apie skolas nesakė. Šnekėjosi apie pusvalandį, jis kažko nervinosi. Po to jis pasiūlė eiti pas kaimyną S. Sakė, einam pasišnekėti ramiai, pradedam bendrauti dėl vaiko ir ji vėl patikėjo. Pasakė, kad kaimynas neturi ką valgyti, ji turėjo kepsnių, paėmė dėžutę, ėjo su pižama ir chalatu. Išėjus už namo kampo į kairę pusę, ji pasisuko į nišą ir pajuto smūgį kažkuo kietu, davė į kaklą, ji pajuto karštį, atsisuko ir matė R. R., jis pasakė, kad dabar jai garantuotas invalido vežimėlis. Ji žengė kelis žingsnius ir prarado sąmonę, kažkas iškvietė greitąją, ji nieko nesuvokė, kas vyksta, atsibudo ligoninėje, sąmonę atgavo, kai atėjo policininkas. Ji jautė gėdą ir pažeminimą, galvojo, kad tai eilinis primušimas, ji vėl eis į darbą, dėl to ligoninėje policininkui sakė, kad iškrito per balkoną. Balkonas yra palei žemę apie pusę metro aukštyje. Kitą dieną ji pasiprašė namo iš ligoninės. Suvokė, kas įvyko tik tada, kai pasakė, kad ji 70 proc. neteks kojų, prasidėjo operacijos, visi pradėjo jai sakyti, kad ji netylėtų, dėl to ji pati nuėjo į policiją ir pasakė apie nusikaltimą. R. R. nuolat ją mušdavo, ji visada būdavo mėlyna nuo 2010 metų. Ji neatsimena, kaip R. R. buvo apsirengęs, jis prašė nedegti šviesos. Jis nieko nepadeda, dirba tik nuo 2016 m. rugsėjo, iš jos išėjo koduotis, buvo pavogęs jos pinigus gimdymui, išlaikymo neteikia. Iš pradžių ji niekam nesakė tiesos, tik Vilniuje medikams pradėjo sakyti, kad sumušė sugyventinis. Jai buvo gėda, dėl to norėjo viską nuslėpti. Jis ją nuolat gąsdino, kad išveš į užsienį, kad atims vaikus, kad ji bloga mama. Visada siūlė po velėna arba invalido vežimėlį. R. R. išdaužydavo jai langus, pareiškimo policija nepriimdavo. Tą vakarą ji buvo išgėrusi 200 sulčių ir apie 100 gramų alkoholio Merės kokteilį. Apklausoje parašyta neteisingai. Bendro kiekio 200 gramų. Išgėrusi buvo vieną kokteilį. Kai ėjo pas kaltinamąjį ji nebuvo išgėrusi, tik parlėkė po darbo ir paliko krepšius. Tuo metu, kai R. R. atėjo, vaikai žiūrėjo televizorių, ėjo filmas per LNK. Pareigūnas klausė „ar tai R. darbas?“. Maisto dėžutę pareigūnas sugrąžino dukrai. S. yra A. P., jis benamis, padeda dirbti. Ji padėdavo S., duodavo jam valgyti, norėjo jam maisto nunešti. Konfliktų su niekuo neturi. Ji Turėjo 3 operacijas, nepavyko sutvirtinti geležimi - darė kitą operaciją, implantuotas kaulas, gydymas tęsiamas toliau, siunčiama yra pas plastikos chirurgą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Z. parodė, kad G. M. yra jos mama, o R. R. jos sesers S. tėvas. Įvykio dieną vakare apie 22 val., paskambino į duris, nuėjusi pamatė R., paklausė mamos ar atidaryti duris, mama pasakė atidaryti. Mama padarė arbatos, jie kalbėjosi apie Smiltę. R. R. įkalbinėjo mamą eiti pas S. apie pusvalandį, prašė jam maisto nunešti. Įkalbinėjo apie 20 kartų išeiti. Mama paėmė kepsnių ir jie išėjo. Prieš tai jis klausė, ką veikiu, atsinešė maišiuką ten buvo “kinderiai”, ir dar kažkas juodo. Jie išėjo, mes nuėjom atsigulti, buvom prisnūdusios, po 15 min. atvažiavo policija ir pasakė, kad mamą veža į ligoninę. Policininkas atnešė kepsnius su žolėm. Ji paskambino R., jis sakė, kad paliko mamą pas Sašką ir pats nuėjo namo. Kitą dieną mamą parvežė namo su sugipsuotoms kojom. Mama su R. kalbėjo apie išlaikymą, apie dviratuką, o jos su sese žiūrėjo televizorių – filmą per TV3, mama gulėjo kartu su jomis, ruošėsi miegoti. Mama alkoholio nevartoja. Kartu su R. R. alkoholio nevartojo, jis atsivesdavo draugų. R. R. atėjo po 22 val., abu jie išėjo prieš 23 val., policija atvyko po 23 val., greitai po išėjimo. Mama sakė, kad jai trenkė ir ji prarado sąmonę. Ji nieko nematė. Mama sakė, kad jai kažkas trenkė ir ji griūdama prarado sąmonę. Neprisimena, kaip atėjo apsirengęs R. R., ant galvos nebuvo nieko užsidėjęs, maišiuke kažkas buvo, tikriausia kepurė. Jos įprastai eina miegoti apie 22 val., mama kartais eina anksčiau, nes geria migdomuosius vaistus. Mama sakė, kad sesei reikia dviratuko. Durys virtuvės buvo atidarytos, ji klausė apie ką R. R. kalba, nes juo nepasitiki. Ji 3 metus nuo to laiko, kai jos tėtis išėjo, nuo 2010 metų matė tik smurtą, ji kviesdavo policiją, kvietė krikštomamą, R. R. spardė mano mamą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja T. A. parodė, kad yra G. M. kaimynė, gyvena trečiame aukšte, R. R. yra jų gyvenvietės gyventojas ir G. buvęs draugas. Įvykio dieną buvo tamsu po 22 val., girdėjo nestiprų triukšmą, išėjo į balkoną parūkyti. Pamatė siluetą ir kažkokį smūgį, du žmones, vieną gulintį, sušuko „ką darai ? “ Ji turbūt žmogų išgąsdino ir jis nubėgo. Ji paskambino 112, pašvietė apačion ir pažino G., ji nejudėjo, pagalvojo, kad negyva, pradėjo šaukti ir ji pradėjo bendrauti, ji pasisuko ant nugaros ir bandė stotis, matėsi kraujas, greitoji sakė ją kalbinti, atvažiavo medikai. Ji sakė, kad niekur nevažiuos, kad jai viskas gerai, bandė stotis, atsisakė važiuoti, jai liepė pasirašyti, kad atsisako vykti. Ji nusileido į apačią ir pranešė D., dar paskambino nukentėjusiosios sesei. Jai atrodo, kad pabėgęs žmogus buvo su pilka striuke ir gobtuvu, vidutinio sudėjimo, ji negali apibūdinti silueto, nes jis nubėgo į tamsą. Ji negalėjo atpažinti, ar ten buvo R. R., dabar jis sulysęs. Viskas įvyko apie 23 val., pareigūnai atvažiavo labai greitai. Prie G. M. buvo baltas maišelis ir tuščias buteliukas. Pareigūnai pasakė D., kad veža mamą į ligoninę ir, ar ji gali pabūti su sese. Pareigūnai buvo dviese. Maišelis buvo baltas, kas viduje nežiūrėjo. Jai atrodo, kad maišelį padavė D.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. B. parodė, kad pažįsta R. R. ir G. M. kaip pareigūnas, dėl dažnų iškvietimų pas juos. 2016 m. datos neprisimena buvo gautas iškvietimas, kad sužalotas asmuo, atvykus į įvykio vietą rado G., ji atsisakė vykti į ligoninę, tačiau buvo pasodinta ir išvežta, atsisakė tikrintis girtumą. Ji sakė, kad niekam neturi pretenzijų dėl sužalojimų, nes pati susižalojo iškritusi per balkoną. Lyg tai buvo maišelis, prašė nunešti dukrai, gerai nepamena. Buvo sutemę. Negali pasakyti ar buvo pas vaikus, ar kalbėjo su jais, ar tai jos vaikai. Ji nenorėjo važiuoti į priėmimą. Dėl savo tarnybiniame pranešime nurodyto sakinio, kad “G. M. veiksmai buvo nekoordinuoti, nesiorientavo aplinkoje, buvo ryškūs girtumo požymiai”, paaiškino, kad šiuo metu sunku pasakyti, ar ji buvo tokia nuo alkoholio, ar nuo skausmo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad R. R. ir G. M. jam pažįstami kaip pareigūnui, vykdančiam savo pareigas. Paaiškino, kad įvykio vietoje nebuvo, jis buvo nuvykęs į ligoninę pas G. M., kuri tvirtino, kad pretenzijų niekam neturi, jog ji iškrito iš balkono ir koja atsitrenkė į šalimais balkono esantį gelžbetoninį šulinį. Buvo kaimynės telefonas, kuri kažką matė, bet atsisakė teikti informaciją, nes bijo dėl savo vaikų. Minėta moteris kaimynė iškvietė greitąją, bet nebendravo su juo. Tarnybinį surašė iš nukentėjusiosios žodžių.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad pažįsta R. ir G., jie yra kaimynai. Padeda darbais G. daugiau bendrauja su R. tėvu. G. buvo užėjusi praeitą savaitę ir sakė pasakyti, kad ji pas jį nebuvo atėjusi tą dieną rudenį rugsėjo viduryje. Tą 2016 m. rugsėjo dieną jis baigė darbą, apie 19.00 – 19.30 val., nusipirko 2 litrus alaus ir grįžo namo, maždaug po pusės valandos atėjo G., jie kalbėjo apie Palangą, jos darbą, išgėrė alaus ir ji išėjo namo apie 22.00- 22.30 val. Darbą jis baigia apie 17 val., nuo darbo vietos iki namų jam apie 10 min. G. užeina pas jį išgerti alaus kartą į pusė metų. R. neužeina, paskutinį kartą jį matė vasarą. Kai jis dirba pas G., ji duoda jam išgerti ir pavalgyti. G. tuomet buvo apsirengusi su chalatu, nieko neatsinešė, atėjo truputį išgėrusi. G. buvo užėjusi pas kaimyną A. dėl radio ir po to užėjo pas jį. Kaimynas A. nematė, kad G. pas jį užėjo, nieks nematė. Su R. R. jo santykiai normalūs, jis neprašė nieko pasakyti. Gyvena 10-15 metrų nuo G. Jis daug kam padeda, pažįsta R. tėvą, jam padeda kartą į pusę metų, padėjo su malkomis prieš 2 mėn.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. M. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. apie 20.00 val. namuose, būdama išgėrusi alkoholio apie 200 ml degtinės, įsileido buvusį sugyventinį R. R.. Su juo kartu nebegyvena nuo 2013 metų. Jis atrodė geranoriškai ir taikiai nusiteikęs, buvo blaivus. Namuose tuo metu buvo ir abi dukros, t. y. trejų metukų dukra ir vyresnioji penkiolikmetė D. R. pas ją namuose išgėrė arbatos, jie nesipyko ir jis pakvietė ją išeiti į lauką pas kaimyną bendrabutyje, kur galėtų dviese pasikalbėti dėl dukters išlaikymo. Ji su juo išėjo iš savo buto ir pamena kaip išėjo iš savo namo laiptinės ir prie savo namo kampo pajuto smūgį iš už nugaros į kaklo sritį. Atsisukusi pastebėjo, kad R. R. smūgiavo kažkokiu kietu daiktu, pagaliu ar lenta, tiksliai pasakyti kuo negali, nes kieme buvo tamsu, neapšviesta. Ji po to, matyt, prarado sąmonę, bet prieš tai dar girdėjo, kaip R. jai sako žodžius panašius ,,Dabar tai tau invalido vežimėlis garantuotas”. Po smūgio pargriuvo ant žemės ir trumpam prarado sąmonę. Ji nežino kas vyko toliau, nes tikriausiai buvo be sąmonės. Negali pasakyti kaip ir kur tiksliai nugriuvo, nežino kaip toliau R. buvo mušama. Ji tikrai neabejoja, kad jis toliau ją mušė, dėl ko lūžo abejos kojos. Buvo tamsus paros metas, bet kieme lyg ir buvo prieblanda, nes kažkiek apšvietė nuo gatvės apšvietimo. Nematė aplinkui žmonių, nežino ar įvykį kažkas matė. Ji atsipeikėjo VŠĮ Ukmergės ligoninėje, tada ir pamatė, kad jos abi kojos buvo langetėse. Nežino kas iškvietė greitąją, nepamena kaip atvyko į ligoninę. Ji neatsimena, kad tą vakarą prieš išvažiuojant su greitąja į ligoninę, ji būtų kalbėjusi su kokiu nors pareigūnu. Nežino ar taip buvo ar ne, matyt buvo nesąmoninga ir šoke. Kitą dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 7 d. ryte pas ją ligoninėje lankėsi pareigūnai ir jiems ji aiškino, kad neva iškrito iš balkono. Ji tiesiog bijojo pasakyti, kad ją sumušė R. ir manė, kad jai nieko blogo nėra, manė, kad sužalojimas nerimtas ir greitai pasveiks. Ji R. paniškai bijo. Jo bijo ir jos dukros, ypač vyresnioji. R. yra neprognozuojamas ir ne kartą prieš tai ją sumušęs. Jo bijo visas Š. kaimas. Ji labai prašo policijos ją ir jos dukras nuo jo apsaugoti. Kadangi kojų skausmai nepraėjo, ji kreipėsi į ligoninę, buvo nukreipta į ligoninę Vilniuje kur gydėsi nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.. Ji grįžo į Š. kaimą būdama silpnos sveikatos, yra nedarbinga, sulaužytos abi kojos, jos operuotos. Ji prarado savo darbingumą, dėl ko jai ir dukroms sunku išgyventi. Jaučiasi nekaltai R. sumušta vien dėl to, kad jis kerštauja, nenori, kad ji kreiptųsi į teismą dėl didesnių alimentų priteisimo jų bendros dukters išlaikymui. Kadangi jai padaryta didelė žala dėl operuotų abejų kojų, dėl to, kad negali dirbti ir užsidirbti, ji nenorėjo šio įvykio palikti likimo valiai, todėl ir parašė pareiškimą policijai, prašo pareigūnų R. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Ji labai jo bijo ir nenori, kad panašūs įvykiai pasikartotų. Nori, kad R. būtų uždrausta lankytis jos namuose ir ieškoti kokių nors ryšių su ja. Nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl patirto sužalojimo, kurio metu jai R. R. sulaužė abi kojas, ji gydosi iki šiol. Jos viena koja iki šiol yra gipse, ji sunkiai juda, neišeina iš namų. Ji iki šiol vartoja vaistus ir juos nuolat juos perka, vidutiniškai vaistams ji išleidžia apie 200 eurų. Ji važinėja į įvairias gydymosi įstaigas, o kadangi pati sunkiai juda, užsakinėja Ukmergės socialinių paslaugų centre transporto paslaugas. Ji visų kasos kvitų nėra išsaugojusi, turi keletą kvitų iš Euro vaistinės už 112.34 eurus, bei socialinių paslaugų centro išduotus kvitus - 66 eurų sumai. Kaip ir minėjo, ji per mėnesį išleidžia 200 eurų vaistams, gydosi jau 8 mėnesius, tad dėl medikamentų pirkimo ji patyrė išlaidų už 1600 eurus bei 66 eurus už transporto paslaugas. Taip pat teikia civilinį ieškinį ir moralinei žalai atlyginti - 5000 eurų Viena augina du vaikus, kuriais ji pati net negali pasirūpinti, negali dirbti. (b. l. 25-28, 34-36 ).

Savo parodymus nukentėjusioji G. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 29-33 ).

Ikiteisminio tyrimo metus, atlikus akistatas tarp nukentėjusiosios G. M. ir įtariamojo R. R., kiekvienas liko prie savo parodymų (b. l. 78-80 ).

Specialisto išvadoje Nr. G 473/2017 konstatuota, kad G. M. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje, kojose, atviras skeveldrinis kairio blauzdikaulio distalinio galo ir kūno apatinio trečdalio lūžis su dislokacija, šeivikaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 60-61 ).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1180/2017 konstatuota, kad G. M. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje, kojose, atviras skeveldrinis kairio blauzdikaulio distalinio galo ir kūno apatinio trečdalio lūžis su dislokacija, šeivikaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Labiausia tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito, iki GMP brigados apžiūros 2016 m. rugsėjo 6 d. Sužalojimai visumoje, dėl atviro skeveldrinio kairio blauzdikaulio distalinio galo ir kūno apatinio trečdalio lūžio, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai poodinės kraujosruvos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai šeivikaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šeivikaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Labiausia tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiek su pagaliu, tiek su lenta, tiek su kitu buku daiktu. Neatmetame galimybė, tačiau, remiantis nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdžiu, mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kritimo iš aukštumos metu (b. l. 65 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja D. Z. parodė, kad viskas vyko 2016 m. rugsėjo 6 d. vakare, tiksliai laiko nežino, gal apie 21-22 val. Ji su mama G. M. ir jaunesne sese gulėjo lovose, žiūrėjo televizorių, kai kažkas paskambino į buto duris. Ji nuėjo pažiūrėti kas atėjo ir per akutę matė, kad atėjo R. R.. Jį pažįsta, tačiau šis jai labai nepatinka. Jis yra jos sesės tėtis, buvęs mamos sugyventinis. Jie gal apie tris metus negyvena kartu. Ji jam pati durų neatidarė, o apie tai, kad jis atėjo pasakė mamai. Kai mama pasakė jį įsileisti, ji R. duris atidarė. Jis atėjo į kambarį, buvo atsinešęs maišelį, kuriame matė du „kinderius“, šokoladą. Matė, kad jis kramtė kramtomą gumą, jo akys buvo išpūstos, nežino ar jis buvo girtas ar ne, gal apsirūkęs, t. y. gal vartojęs narkotikų. Alkoholio kvapo nejautė. Nepastebėjo ar mama tuo metu buvo blaivi ar ne, jai ji neatrodė girta. R. mamą kvietėsi į virtuvę, jie kalbėjosi apie jos mažesnę sesę. Ji girdėjo kaip jie kalbėjosi, R. su mama nesipyko, jie kalbėjo gan ilgai, apie pusvalandį. Mama dar darė jam ir sau arbatą, jiedu ją gėrė. Girdėjo kaip R. mamai ne kartą sakė eiti su juo į lauką. Tai jis jai nuolat kartojo, ką girdėjo būdama kitame kambaryje su sese. Mama pradžioje atsikalbinėjo, sakė su juo neis, bet po to išėjo. R. sakė, kad jie abu eina pas kaimyną pasikalbėti. Kas vyko toliau nežino, bet ji su sese nuėjo miegoti. Ji greitai užmigo ir ją pakėlė į namus pro nerakintas duris atėję policijos pareigūnai. Jie sakė, kad mama yra vežama į ligoninę ir daugiau nieko detaliai neaiškino. Ji tada pati skambino R. ir jo klausė kur mama. R. sakė, kad jis su mama ėjo, jis jau parėjo namo, o mama turi pareiti. Daugiau nieko jis neaiškino. Ji su sese namuose nakvojo vienos. Visa tai vyko iš penktadienio į šeštadienį. Nepamena kada tiksliai, gal po kelių dienų mama grįžo namo. Jos abi kojos buvo gipsuose. Ji sakė, kad kai ji su R. iš buto išėjo į lauką, jai R. trenkė į pakaušį iš nugaros, po ko ji daugiau nieko nepamena ir negali papasakoti. Viskas vyko dėl sesės auginimo, nes ji yra R. dukra ir mama jo prašo padėti ją auginti, duoti pinigų. Po kelių dienų mama išvažiavo gydytis į Vilnių, kur gulėjo apie mėnesį laiko ligoninėje. Ją ir sesę prižiūrėjo močiutė. Ji pati su R. po šio įvykio nebendravo, nepalaiko jokių ryšių su juo. Yra mačiusi anksčiau, kad jis mamą muša. Buvo ne viena byla dėl to. Ji bijo R., nors jis prieš ją rankos nėra niekada kėlęs. Ji mano, kad mama nerašė pareiškimo policijai iš karto po įvykio, nes ji bijojo R. Daugiau papasakoti nieko negali (b. l. 68-69 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. A. parodė, kad 2016 rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai datos nepamena, apie 23 val., ji, būdama namuose išgirdo triukšmą lauke ir išėjo į balkoną, kuris išeina į A. V. g. Netoli bendrabučio, esančio šalia jos daugiabučio, pamatė ant žemės, ant pilvo gulintį žmogų ir virš jo stovintį kitą žmogų, kuris, kažkokiu tai daiktu smūgiavo gulinčiajam. Jis smūgiavo gulinčiajam ne kartą, ne mažiau dešimt smūgių į apatinę kūno dalį, kažkur į kojas, nes matė gulinčio žmogaus galvą ir iškeltas į viršų rankas. Ji tai pamačiusi pradėjo šaukti „Ką darai“ ir tas mušęs žmogus nubėgo sporto mokyklos link. Ji nežino kas tas žmogus, ar vyras, ar moteris, negali pasakyti, tačiau šis asmuo vilkėjo šviesia – gal kremine, striuke, buvo su gobtuvu ir galvos nebuvo matyti. Negali pasakyti asmens ūgio ir jis neatrodė stambaus sudėjimo, jo neatpažintų. Jos balkonas nuo įvykio vietos yra apie 10 metrų atstumu. Toje vietoje buvo labai tamsu, A. V. gatvė nebuvo apšviesta. Kažkiek tai šviesa krito nuo gretimų namų ir butuose buvusios šviesos. Kai tas asmuo nubėgo nuo asmens, kuris gulėjo ant žemės, ji iškart paskambino telefonu „112“ ir pranešė apie įvykį. Ji, būdama balkone, pašvietė į apačią ir tik tada atpažino, kad gulintis žmogus tai G. M., kurią pažinojo. G. M. nejudėjo, ir ji, būdama balkone, pastarąją kalbino. Ji bijojo išeiti į kiemą ir laukė atvykstant policijos ir greitosios. Matė, kad atvyko medikai ir G. išvežė. Ji tikrai nematė kas G. taip mušė, to asmens neatpažino (b. l. 71).

Dėl įrodymų vertinimo

Aplinkybę, kad nukentėjusioji G. M. buvo tyčia sužalota ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais suduodant jai į kojas kietu buku daiktu, be nukentėjusiosios parodymų, neabejotinai patvirtina specialisto išvada Nr. G 473/2017, papildoma specialisto išvada Nr. pG 1180/2017 ir liudytojos T. A. parodymai, kuri nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad matė ant pilvo gulinčią G. M. ir virš jos stovintį kitą žmogų, kuris, kažkokiu daiktu smūgiavo gulinčiajam ne kartą į apatinę kūno dalį, į kojas. Nors kaltinime yra nurodoma, kad pirmas smūgis, nuo kurios nukentėjusioji prarado sąmonę, buvo suduotas į galvą, iš pačios nukentėjusios nuoseklių parodymų ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų matyti, kad pirmą kartą jai buvo suduota kietu daiktu į kaklo sritį.

Nukentėjusioji buvo sužalota 2016 m. rugsėjo 6 d. Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo pozicija, kad byloje nėra nustatytas nusikalstamos veikos laikas. Liudytojos T. A. parodymai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje ir pareigūno I. B. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta apie 23.00 val.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji neneigė, kad jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški dėl jų mažametės dukters išlaikymo. Taip pat nukentėjusioji neneigė ir nuo pirmos apklausos 2016 m. lapkričio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu pati parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 6 d. apie 17 val. ji buvo nuėjusi pas R. R. į namus ir pareikalavo, kad jis mokėtų išlaikymą dukrai, laiptinėje sukėlė konfliktą ir išėjo (b. l. 25-26), po ko R. R. pas ją užėjo į namus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis su nukentėjusiąją iš jos namų išėjo kartu, tačiau kaltinamojo teigimu, tai buvo 18-19 val., jis su G. M. išsiskyrė prie laiptinės durų ir apie 19 val. jau buvo savo namuose. Šiuo kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją. Juolab, kad bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina šios jo nurodomos aplinkybės. Priešingai, kaltinamojo parodymus dėl jo lankymosi nukentėjusiosios namuose laiko paneigia tiek jo paties duoti parodymai, tiek nukentėjusiosios G. M. ir liudytojos D. Z. parodymai. Visų pirmą, pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kuomet jie su nukentėjusiąja išėjo, lauke jau buvo tamsu, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo prieblanda. Šiame kontekste pastebėtina, kad rugsėjo pradžioje pradeda temti tik po 19 val., o tamsu būna jau gerokai po 21.00 val. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo nurodytas laikas, kuomet jis išėjo su nukentėjusiąją iš jos namų nėra tikslus. Antra, liudytoja D. Z. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kaltinamasis į duris paskambino apie 21-22 val., kuomet ji su mažąja seserimi jau gulėjo lovoje, ruošėsi miegoti, žiūrėjo filmą, šalia jų buvo prigulusi mama, kuri niekur eiti nesiruošė. Be to, pati D. Z. nurodė, kad paprastai, jos su sese eina miegoti apie 22 val., o mama kartais ir anksčiau, nes geria migdomuosius. Šios aplinkybės patvirtina, kad mergaitė tiksliai prisiminė ir nurodė kaltinamojo apsilankymo laiką. Teismas neturi pagrindo jais netikėti ar spręsti, kad ji buvo paveikta kitų asmenų (pvz. nukentėjusiosios), nes iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad būtent nukentėjusioji iš pradžių neprisiminė tikslesnio kaltinamojo atėjimo į jos namus laiko, nurodydama, kad jis atėjo apie 20 val. Tuo tarpu liudytoja D. Z. nuosekliai nuo pirmosios apklausos nurodė, kad kaltinamasis pas juos užėjo apie 21-22 val., kuomet jos su sese ruošėsi miegoti, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis pas nukentėjusiąją 2016 m. rugsėjo 6 d. atėjo vėliau nei 19 val., įvertinus tai, kad tuo metu vaikai jau ruošėsi miegoti, darytina išvada, kad kaltinamasis pas nukentėjusiąją buvo atėjęs apie 21-22 val. Po pokalbio jie iš namų išėjo kartu, lauke nukentėjusioji pajuto smūgį į kaklo sritį, pasukusi galvą pamatė, kad būtent R. R. smūgiavo kažkokiu pagaliu ar lenta, po smūgio prarado sąmonę dėl to nematė ir nejuto tolimesnių smūgių į kojas. Nukentėjusioji nuosekliai savo pareiškime, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nedvejodama tvirtino, kad išėjo iš namų kartu su R. R. ir būtent jį atsisukusi nuo smūgio pamatė, būtent iš jo išgirdo žodžius “dabar tau invalido vežimėlis garantuotas”. 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jos nurodyta, kad ji mano, kad jai kojas sužalojo R. R. dėl to, kad žalojimo metu ji buvo be sąmonės, o ją atgavusi jau buvo su langetėmis ant kojų. Taigi kojų sužalojimo fakto ji nematė, nes tuo metu buvo be sąmonės. Liudytoja D. Z. taipogi patvirtino, kad jos mama G. M. iš namų išėjo kartu su R. R., taipogi parodė, kad būtent R. R. ją ilgai įkalbinėjo kartu eiti pas kaimyną ir nunešti jam maisto, o jiems kartu išėjus ilgai netrukus į namus užėjo policijos pareigūnai ir pranešė, kad mama G. M. yra išvežta į ligoninę, grąžino mamos paimtus kepsnius aplipusius žole. R. R. iš esmės neneigė, kad jis išėjo kartu su G. M., nurodydamas tiesiog kitą jų išėjimo iš namų laiką, t. y. 19 val. Tuo tarpu liudytoja T. A. patvirtino, kad iškart tik išgirdusi trankų smūgį apie 23.00 val., ji išėjo į balkoną ir pamatė, kad gulinčiam žmogui, kurį ji vėliau atpažino kaip G. M., kitas asmuo smūgiuoja rankose turimu daiktu į apatinę kūno dalį, į kojas. Tai patvirtina, kad R. R. sudavęs smūgį į kaklo sritį ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, ištaręs žodžius “o dabar tau invalido vežimėlis garantuotas” iškart toliau smūgiavo nukentėjusiajai į kojas ir tokiu būdu sunkiai sužalojo jai sveikatą.

Aplinkybė, kad iš pradžių nukentėjusioji G. M. niekam pretenzijų neturėjo ir buvo nurodžiusi, kad susižalojo pati, iškritusi iš pusantro metro esančio balkono, nesudaro pagrindo abejoti jos nuosekliais parodymais, kuriuos iš esmės dėl tą dieną vykusių įvykių laiko ir aplinkybių, patvirtina liudytojų D. Z. ir T. A. parodymai. Juolab, kad smurto iš artimųjų ar buvusių jiems artimųjų (šiuo atveju kaltinamasis yra buvęs nukentėjusiosios sugyventinis) aukos įprastai yra linkusios tai slėpti. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios paaiškinimu, kad iš pradžių ji tiesiog nesuvokė patirto smurto masto ir pasekmių, manė, kad tai yra eilinis patirtas smurtas iš buvusio sugyventinio, po kurio ji toliau grįš į darbą ir gyvens savo įprastą kasdieninį gyvenimą. Iš pradžių ji visiškai atsisakė pagalbos, nesakė kas įvyko, nenorėjo vykti greitosios pagalbos automobiliu, tik su pareigūnų pagalba buvo įsodinta į greitosios automobilį ir apžiūrėta (b. l. 22). Šį nukentėjusiosios aiškinimą patvirtina ir medicininiai dokumentai iš kurių matyti, kad įvykio dieną atvežta į Ukmergės ligoninę ji traumos aplinkybių nepasakojo, norėjo kuo greičiau iš ligoninės išeiti (b. l. 47), o tai, kad ją sumušė buvęs sugyventinis pradėjo pasakoti toliau gydydamasi Vilniaus universitetinėje ligoninėje, jos hospitalizavimo data 2016 m. spalio 25 d., išrašyta 2016 m. lapkričio 17 d. (b. l. 48). Pažymėtina ir tai, kad nors pareigūnas I. B. savo tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad “G. M. veiksmai buvo nekoordinuoti, nesiorientavo aplinkoje, buvo ryškūs girtumo požymiai”, teismo posėdžio metu jis iš esmės patvirtino, kad tai buvo jo subjektyvus vertinimas, nes šiai dienai yra neaišku, ar ji tokia buvo nuo alkoholio ar nuo patirtų sužalojimų poveikio (b. l. 19).

Liudytoja T. A. nuosekliai tvirtino, kad ji nematė ir nepažino G. M. smūgius sudavusio asmens. Viskas vyko apie 23 val., buvo tamsu, ji įvykį matė iš trečio aukšto, 10 metrų atstumu, kad pažintų gulintį žmogų jai reikėjo jį apšviesti telefonu, dėl to bet kokie jos vertinimai ir interpretacijos dėl to asmens kūno sudėjimo, kaip turintys objektyviai lemiamą reikšmę nagrinėjamai bylai yra vertinti kritiškai.

Teismas taip pat kritiškai vertina ir liudytojo A. P. parodymus, kad jo nurodytu laiku, t. y. maždaug nuo 19.30 iki 23 val. nukentėjusioji svečiavosi pas jį namuose, nes tuo metu pas pastarąją namuose buvo R. R., t. y. apie 21-22 val. ją aplankė R. R.. Šiame kontekste pastebėtina, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausiamas, pirmą kartą apklaustas teisiamojo posėdžio, nepaisant praėjusio gan ilgo laiko tarpo nuo įvykio, itin tiksliai teismui pateikė pačios nukentėjusiosios apsilankymo jo namuose laiką ir trukmę. Be to, savo parodymus liudytojas pradėjo nuo to, kad pas jį buvo apsilankius nukentėjusioji su prašymu patvirtinti, kad ji jo namuose įvykio dieną nebuvo. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos įrodymų kontekste, aplinkybė, kad nukentėjusioji įvykio dieną galėjo lankytis liudytojo A. P. namuose, nepaneigia pirmiau padarytų išvadų, kad kaltinamasis pas nukentėjusiąją užėjo apie 21-22 val., o tai reiškia, kad tuo metu ji buvo namuose. R. R. poziciją, kad jis nukentėjusiosios namuose lankėsi apie 18-19 val. paneigia tai, kad tokiu laiku, skirtingai nei nurodė kaltinamasis, rugsėjo pradžioje dar nebūna tamsu.

Taigi, skirtingai nei teigia kaltinamasis ir jo gynėjas, šiuo atveju nėra jokių abejonių, kurios gali būti vertinamos kaltinamojo naudai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Tam tikri neatitikimai tarp liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pavyzdžiui dėl to, kas atidarė kaltinamajam duris atėjus pas nukentėjusiąją arba apie ką kaltinamasis su nukentėjusiąją kalbėjo atėjęs virtuvėje, nekeičia byloje nustatytų aplinkybių ir nesuteikia pagrindo jomis abejoti.

Byloje ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtinta, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. apie 23 val., prie namo esančio (duomenys neskelbtini) R. R. kieme, tyčia, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu daiktu, sudavė nukentėjusiajai G. M. į kaklo sritį, nuo ko ji nukrito ir pasakęs „Dabar tai tau invalido vežimėlis garantuotas“, gulinčiai nukentėjusiajai sudavė ne mažiau keturių kartų per nugarą, kojas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas nugaroje, kojose, atvirą skeveldrinį kairio blauzdikaulio distalinio galo ir kūno apatinio trečdalio lūžį su dislokacija, šeivikaulių lūžius.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad R. R., turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamas veikas padarytas prieš nukentėjusiąja (t. y. už fizinio skausmo jai sukėlimą ir grasinimą nužudyti), prieš ją padarė naują nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie sunkių, taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, dėl to jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artimesnė bausmės vidurkiui.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas nukentėjusios civilinis ieškinys ir patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo R. R. priteisti nukentėjusiajai G. M. 178,34 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą (b. l. 38-39, 193-194). Nukentėjusios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos dydžio yra pagrįstas, dėl to tenkintinas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, kuriuo buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. G. M. dėl patirtų sužalojimų buvo atliktos trys operacijos, ji neteko 45 procentų darbingumo, buvo reikalinga kitų asmenų priežiūra ir pagalba, vartojo medikamentus, ilgą laiką vaikščiojo su ramentais. Nukentėjusioji augina dvi nepilnametes dukras – D. 16 m. ir S. 4 m., kuriomis po sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo sunku rūpintis, teko prašyti kitų asmenų pagalbos. Padarytų sužalojimų pasekmes nukentėjusioji junta iki šiol – kojoje yra sutvirtinimai geležimi, implantuotas kaulas, gydymas tęsiamas toliau, siunčiama yra pas plastikos chirurgą. Dėl R. R. veiksmų ir jo sukeltų sužalojimų ji patyrė stiprius moralinius, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, skausmą, operacijas, didelius nepatogumus, bendravimo, judėjimo galimybių sumažėjimą, nuolat lankosi pas gydytojus, negali dirbti. Nors kaltinamasis neturi jokio nekilnojamojo turto ir jo pajamos pagal teismui pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio (b. l. 186), jis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas. Nukentėjusioji turi du nepilnamečius išlaikytinius, o dėl R. R. kaltų veiksmų patirti sužalojimai apribojo jos galimybes dirbti, užsidirbti, išlaikyti bei rūpintis vaikais. Įvertinus išdėstytas aplinkybes iš kaltinamojo R. R. nukentėjusiajai G. M. priteistina 5000 Eur suma jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimo ši suma atitinkanti kaltinamojo padarytos žalos dydį ir jo turtinę padėtį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. vasario 22 d. sprendimu nukentėjusiajai G. M. buvo paskirta advokatė Regina Šaltinienė, kurios pavedimu antrinę teisinę pagalbą teikė Lina Breskuvienė (b. l. 169, l70-171). Advokatės atstovavimo išlaidos sudaro 382,44 Eur. (b. l. 206). Šios išlaidos priteistinos iš R. R. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. (b. l. 88-89).

Kompaktinis diskas, pritvirtintas prie bylos viršelio, paliekamas saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, baigiamos taikyti (b. l. 99-100, 101-102).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.

Iš R. R. priteisti G. M. 178,34 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 34 ct) turtinei ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 382,44 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 44 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską (vokas, prisegtas prie bylos viršelio) palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Vaišvilienė