Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, A. S. ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš J. A. priteista 5000 eurų, R. S. naudai.

Taip pat pripažinus R. S. turėtas atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis iš J. A. priteista 1500 eurų, R. S. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m.

rugsėjo 20 d. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą R. S. turtą ir apgaule nukentėjusiojo atžvilgiu išvengė didelės vertės turtinės prievolės.

2. J. A., laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. sausio 7 d. Palangos mieste ir Vilniaus mieste, veikdamas aktyvia ir pasyvia apgaule, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. S. pasitikėjimu - tęstinai klaidindamas jį - teigdamas žinomai melagingus duomenis, kad investuos nukentėjusiojo pinigus į nekilnojamąjį turtą, įvairius verslo projektus, siųsdamas elektroniniu paštu tikrovės neatitinkančius duomenis apie įvairų nekilnojamąjį turtą, kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui pervesti pinigines lėšas, o taip pat nuslėpdamas esminę informaciją turinčią lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui apie savo turimas skolas bei kitus finansinius įsipareigojimus bei pradėtas priverstinio turto išieškojimo procedūras, realiai neketindamas nukentėjusiajam vykdyti įsipareigojimų savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį didelės vertės turtą, kurį šis pervedė į J. A. valdomas asmenines bankų sąskaitas, o būtent:

- 2008-09-29 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 100,000.00 litų (28,962,00 eurų);

- 2008-10-02 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 50,000.00 litų (14,481,00 eurų);

- 2008-10-02 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 50,000.00 litų (14,481,00 eurų);

- 2008-10-07 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 100,000.00 litų (28,962,00 eurų);

- 2009-01-30 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 8865, esančios banke CAIXE SBB banke pervestus 23,200.00 eurų į korespondentinę AB SNORAS banko sąskaitą (filiale) Nr. (duomenys neskelbtini), ING Belgium NV/SA, a/s (duomenys neskelbtini) AB SNORAS;

- 2009-02-11 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 8865, esančios banke CAIXESBB banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 29,000.00 eurų;

- 2009-03-03 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 8865, esančios banke CAIXESBB banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 33,300.00 eurų;

- 2009-03-05 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 4,345.50 eurų;

- 2009-04-24 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 100,000.00 litų (28,962,00 eurų);

-2009-06-08 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 17,000.00 litų (4,923,54 eurų);

- 2009-12-29 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 34,000.00 litų (9,847,08 eurų);

- 2010-01-07 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SNORAS pervestus 7.000 litų (2,027,34 eurų), t. y. viso mažiausiai 768 218,51 Lt (222 491,46 Eurų).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaule įgytas R. S. pinigines lėšas neteisėtai naudojo savo asmeninėms reikmėms, skoloms ir finansiniams įsipareigojimams dengti, ir toliau tęstinai aktyvia ir pasyvia apgaule klaidino nukentėjusįjį bei išvengė turtinės prievolės sumokėjimo, negalėdamas ir neketindamas grąžinti įgytų piniginių lėšų nukentėjusiajam, sudarė piniginių lėšų grąžinimo regimybę – 2009 m. gruodžio 24 d. dienos data pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 770 000 Lt (223 007,41 Eur) sumai, kuriame melagingai įsipareigojo šias pinigines lėšas iki 2011 m. liepos 24 d. sumokėti R. S., jų nesumokėjo ir tęsdamas nusikalstamą veiką, negalėdamas ir neketindamas grąžinti apgaule įgytų piniginių lėšų nukentėjusiajam, tęsė nusikalstamą veiką – 2011 m. liepos 21 d. dienos data pasirašė naują paprastąjį neprotestuotiną vekselį 815 000 Lt (236 040,30 eurų) sumai, kuriame melagingai įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 20 d. šias pinigines lėšas sumokėti R. S., taip pat nuslėpdamas esminę informaciją apie savo turimas skolas bei kitus finansinius įsipareigojimus, tame tarpe 2011 m. balandžio 14 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį AB Ūkio banko bankui 754 738,12 Lt (218 587,26 Eur) sumai bei pradėtas priverstinio išieškojimo procedūras. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. sausio 7 d., veikdamas apgaule, J. A. įgijo didelės vertės svetimą R. S. turtą viso už 768 218,51 Lt (222 491,46 Eurų) sumą ir laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d., veikdamas apgaule, R. S. atžvilgiu išvengė didelės vertės turtinės prievolės viso už 815 000,00 Lt (236 040,30 eurų) ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

V. N. apeliacinis skundas atmetamas.

24. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba alternatyviai, pripažinus jį kaltu dėl padaryto nusikaltimo, jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

Esminis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su netinkamu apgaulės kaip sukčiavimo objektyviojo ir subjektyviojo požymių aiškinimu, taigi ir netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu pripažįstant, kad J. A. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, kad juos su nukentėjusiuoju sieja civiliniai teisiniai santykiai, kurių įgyvendinimas nėra nei negalimas, nei apsunkintas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nustatytų byloje aplinkybių

25. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjo pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant nepadaryta, J. A. veika kvalifikuota tinkamai, pagrindo nuteistąjį išteisinti byloje nėra, jo kaltę patvirtina byloje nustatyti ir įvertinti įrodymai, o būtent:

25.1. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme nuteistasis J. A. patvirtino, kad R. S. pažįsta jau 20 metų, kadangi jis turėjo butą Šventojoje, tame pačiame daugiabutyje gyveno R. S. su tėvais. Nurodė, kad 2008 metų rudenį, R. S. iniciatyva į jo (J. A.) sąskaitą buvo pervestos R. S. piniginės lėšos su tikslu jas investuoti, kadangi jis (J. A.) savo lėšomis dalyvavo keliuose investiciniuose projektuose. Buvo du nekilnojamo turto objektai tai, Ignalinos rajone esanti kaimo turizmo sodyba, kurią norėjo įsigyti lizingo būdu ir 88 kambarių viešbutis Nidoje ,,Auksinės kopos“. Nuteistasis nurodė, kad sutiko padėti investuoti R. S. pinigines lėšas. Todėl nuo 2008 metų rudens R. S. pradėjo į jo sąskaitą siųsti pinigus. Nurodė, kad gautus pinigus jis pervedė M. K., su kuriuo dalyvavo bendruose projektuose. Tuo metu M. K. netoli Palangos miesto buvo įsigijęs žemės sklypą. Su R. S. buvo sutarta, kad kiekvieną mėnesį už J. A. pervestų pinigų sumą, bus mokamos palūkanos, 3000 litų kas mėnesį. Nuteistasis apklausiamas nurodė, kad tikėjosi, kad iš M. K. investuotų pinigų, bei vykdomų investicinių projektų R. S. paskolinti pinigai bus grąžinti ir R. S. dar gaus papildomų pinigų. Vėliau išaiškėjo, kad projektas su M. K. žemės sklypu užsitęsė dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Bendri projektai, kuriuos jis vykdė su M. K. užtruko tris metus. Tuo metu jis (J. A.) dirbo banke, jo (J. A.) pastangomis buvo įsigyti keturi sklypai. Vienas – prie Sudervės, antras – Rusnės saloje, kiti du sklypai buvo tarp Palangos ir Šventosios miestų. Sklypų įsigijimui 6 milijonų paskola buvo gauta iš Ūkio banko, o 1,5 mln. litų iš DNB banko. Nurodė, kad visi projektai buvo vykdomi M. K. vardu, o kai projektai bus įgyvendinti, tada jis su visais atsiskaitys. J. A. dirbant Škotijos sostinėje Edinburge paaiškėjo, kad dėl užtrukusios žemės sklypo paskirties keitimo procedūros, Ūkio banke susikaupė didelės palūkanos. Maždaug 60 000 Lt per mėnesį. Tuo metu M. K. finansinės galimybės buvo išsekusios. Paaiškino, kad jis supažindino M. K. su kitais asmenimis, kurie sutiko investuoti į M. K. vardu įsigytus žemės sklypus. Stengiantis padengti Ūkio banko palūkanas, buvo skolinamasi iš įvairių žmonių. 300 000 Lt kreditas M. K. vardu buvo paimtas iš Medicinos banko. Vekselį dėl Medicinos banko kredito grąžinimo pasirašė 5 žmonės. M. K., jo sutuoktinė K., S. L. su Lukošiene ir J. A., tačiau minėtą vekselį padengė tik J. A., iš R. S. gautais 300 000 litų. Nurodė, kad paaiškėjus, jog Ūkio bankas savo reikmėms perima prie Palangoje esantį žemės sklypą, kurio įsigijimui M. K. suteikė kreditą, jis (J. A.) paskambino R. S. ir jo paprašė pagalbos. R. S. į jo sąskaitą pervedė iš viso 400 000 litų. Pinigai buvo pervesti pavedimais, per du kartus po 140 000 Lt ar 150 000 Lt. Gautas pinigų sumas jis pervedė į M. K. banko sąskaitą, esančią Ūkio banke, padengiant M. K. išduotą paskolą. Taip pat nurodė, kad bendrų verslo projektų su R. S. nebuvo. Nukentėjusysis paskolino J. A. pinigų, kad būtų galima daugiau uždirbti. Savo ir iš R. S. gautas pinigines lėšas jis (J. A.) investavo į Zarasų rajone esančią kaimo turizmo sodybą. Nuteistasis paaiškino, kad dengiant lizingo paskolą, įmokos už šią sodybą buvo daromos iš asmeninės jo sąskaitos į kurią buvo pervedamas jo darbo užmokestis, ir R. S. pervedami pinigai. Nuteistojo manymu, DNB bankui už lizingo paskolos padengimą buvo sumokėta ne mažiau kaip 100 000 litų, gautų iš R. S.. Nurodė, kad padengiant Medicinos banko išduotą vekselį buvo panaudoti R. S. pinigai. Buvo sumokėta 340 000 litų. R. S. nežinojo, kad jo pinigais dengiamas vekselis, nes jo (J. A.) vykdomais projektais jis nesidomėjo. Nuteistasis patvirtino, kad iš R. S. gautų pinigų kokius 2 000 Lt pervedė poilsio namų ,,Auksines kopos“ darbuotojų atlyginimams, 25.000 litų paskolino Juocevičiui, 5000 litų pervedė S. L.. Apie šias pinigines operacijas R. S. jis neinformavo. Tačiau R. S. žinojo, kad jo pinigai yra pervedami į M. K. sąskaitą, dengiant iš banko paimtą paskolą, kurių pagrindu buvo įsigyti žemės sklypai. Paaiškino, kad tarp jo ir M. K. buvo žodinis susitarimas, kad J. A. savo lėšomis dengs M. K. vardu iš Ūkio banko paimtą paskolą, už kurią buvo įsigyti žemės sklypai. Nurodė, kad kiekvieną kartą prašydamas pervesti pinigus jis R. S. nurodydavo, kam jie yra skirti. Nurodė, kad bendrai R. S. palūkanų yra grąžinęs nuo 100 000 litų iki 200 000 litų. Po to jam finansiškai buvo sunku ir palūkanų nebemokėjo. Tiksliai metų nurodyti negali, bet galimai 2011 metais R. S. prašė jam sugrąžinti pervestus pinigus. Parodė, jog R. S. tuo metu liepė jam pasirašyti 815 000 litų sumai vekselį, ką jis ir padarė. Praėjus vekselyje nurodytam terminui, jis negalėjo R. S. grąžinti pinigų. Tada sužinojo, kad R. S. kreipėsi į antstolius, kurie areštavo jo turimą nekilnojamą turtą ir žemesne nei rinkos kaina pardavė. Po šių įvykių jis nebegalėjo DNB bankui mokėti lizingo įmokų už Zarasų rajoje esančią kaimo turizmo sodybą. Tyčios apgauti R. S. jis neturėjo (t. 2, b.l.9, t.3, b.l.106-111, t.4, b.l.82-87; 115-123, b.l.135-139);

25.2. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad su J. A. susipažino, kartu su tėvais gyvendamas Šventojoje. Parodė, kad per ilgą bendravimo laiką pasitikėjo J. A., jo klausdavo patarimų, kaip tinkamai investuoti krepšinyje uždirbtus pinigus. Paaiškino, kad pradėjus su J. A. pokalbį apie pinigų investavimą, šis nedvejodamas sutiko jam padėti investuoti ir uždirbti. J. A. jis visiškai pasitikėjo, nes žinojo, kad tuomet jis užėmė aukštas pareigas, buvo bankų vadovas ir turėjo pakankami lėšų. Pirmame pokalbyje investavimo suma nebuvo aptarta. J. A. klausinėjo, kiek jis uždirba, kiek turi sukaupęs pinigų. R. S. paaiškino, kad jam reikia saugaus investavimo. Nukentėjusysis nurodė, kad J. A. atsiuntė pasiūlymą dėl žemės sklypo, esančio Kunigiškėse įsigijimo. Nukentėjusysis patvirtino, jog pirmas pinigines lėšas R. S. pradėjo siųsti J. A. 2008 m. gruodį ar 2009 m. sausį. Viskas buvo atlikta banko pavedimais iš R. S. banko sąskaitos. Buvo sutarta, kad investicijos bus J. A. vardu, tačiau tai vyks R. S. pinigais. Buvo sutarta, kad iš R. S. gavęs pinigus investicijoms, J. A. kiekvieną mėnesį jam mokės po 3 000 litų. R. S. skaičiavimais, tokiu būdu J. A. jam grąžino 30 000 litų. Po kurio laiko J. A. jam nebesiuntė sutartų 3000 litų. Nukentėjusysis paaiškino, jog

elektroninius laiškais, pradėjo domėtis, kas atsitiko. J. A. aiškino, kad viskas tvarkoje, teisinosi, kad jo vystomi projektai sustojo. Guodė, kad yra kitas projektas, kad parduos kažkokį sklypą ir viskas bus tvarkoje, tačiau reikia papildomų lėšų. Bijodamas prarasti jau J. A. pervestus pinigus, R. S. tikėjo J. A. kalbomis, kad dar reikia papildomai pinigų ir toliau jam pervesdavo jo prašomas pinigų sumas. 2010 m. atsiradus įtarimams dėl J. A. nesąžiningumo, ėmė iš jo reikalauti, kad raštu patvirtintų iš jo gautas pinigų sumas. Tuomet J. A. sutiko pasirašyti vekselį, kuriame buvo nurodyta pinigų grąžinimo terminas. Suėjus vekselyje nurodytam terminui, įkalbėtas J. A., kad netrukus investicijos duos grąžos, jis perrašė vekselį bei pervedė J. A. dar 45 000 litų. Atėjus nustatytam terminui ir J. A. negrąžinus iš jo (R. S.) gautų pinigų, kreipėsi į antstolius. Buvo surasta dalis J. A. nekilnojamo turto, kuris buvo realizuotas varžytinėse. Tačiau jam grąžinta tik maža J. A. pervestų pinigų dalis. Nukentėjusysis patvirtino, jog kitų pinigų jis neatgavo, jis iki šiol nežino, kur J. A. panaudojo iš jo gautus pinigus, nes nuteistasis jam nepateikė jokio rašytinio įrodymo. R. S. taip pat nurodė, kad kai jis pradėjo reikalauti konkrečių patvirtinimų dėl pervestų pinigų investavimo, tuomet J. A. pradėjo vengti susitikimų. Nuteistasis ėmė keisti telefono numerius, neatsakydavo į gaunamus elektroninius laiškus, pradėjo slapstytis. Paaiškino, kad kai jis sužinojo, kad J. A. skolingas ir kitiems asmenims, tada nusprendė kreiptis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Nukentėjusysis nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog iš jo gautus pinigus J. A. naudojo savo bei jos šeimų narių reikmėms (finansavo dukrų mokslus Didžiojoje Britanijoje, mokėdavo įvairius mokesčius, padengdavo savo įsiskolinimus). Jis nebuvo davęs J. A. leidimo jam priklausančias pinigines lėšas naudoti J. A. ar jo partnerių įsiskolinimų dengimui. Pervesdamas J. A. pinigus, nežinojo, apie tai, kad Medicinos bankas kreipėsi dėl 29 111 eurų skolos išieškojimo iš J. A., kad J. A. savo pasirašytus vekselius dengia iš jo gaunamais pinigais. Kai J. A. pasirašytą vekselį jis pateikė antstolei, iš jos sužinojo, kad yra ir kiti J. A. kreditoriai, kurie laukia eilėje, o Medicinos bankas toje eilėje yra pirmas. Nurodė, kad 2011 m. liepos 21 d. pasirašant vekselį, jis nežinojo, kad J. A. turi pasirašytą kitą vekselį ir skolą kitam kreditoriui. Jis nežinojo, kad J. A. turi įsiskolinimą Ūkio bankui, nežinojo apie 2011 m. balandžio 14 d. paprastąjį Ūkio banko vekselį 754 738,12 eurų sumai. Jei būtų žinojęs apie J. A. įsiskolinimą kitiems kreditoriams, tai jokiu būdu nebūtų prašęs J. A. investuoti jo pinigines lėšas ir nebūtų jų siuntęs (t. 1, b.l.35-39; t.3, b.l.14-24; t.4, b.l.115-123);

25.3. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas A. Z. paaiškino, kad anksčiau bendravo su J. A.. Iš šio asmens buvo gavęs pasiūlymą dėl pinigų investavimo. J. A. jį supažindino su R. S.. Tuo metu A. Z. turėjo Vilniuje namą. Buvo pasiūlymas R. S. tą namą įsigyti, tačiau sandoris neįvyko. A. Z. patvirtino, kad J. A. kelis kartus siūlė jam investuoti į nekilnojamąjį turtą Londone, bet jis buvo atsargus ir su pasiūlymu nesutiko. J. A. investuotojų ieškodavo kartu su M. K.. Liudytojas paaiškino, kad jis kartu su J. A. buvo investavęs pinigines lėšas į vieną projektą. M. K. įgijo žemės sklypą netoli Palangos oro uosto. Viskas formaliai buvo tvarkoma M. K. vardu. Nurodė, kad pats J. A. savo vardu niekada „nedirbo“. Pinigus A. Z. pervedė ne J. A., o M. K., tai vyko apie 2000 - 2002 metus. Į minėtą projektą investavo apie 150 000 litų. Išvystyti projekto jie nesugebėjo, nes sklypą atėmė bankas. Jis neatgavo savo investuotų pinigų. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartu su J. A. vystytas projektas. J. A. turėjo taktiką nedisponuoti savo piniginėmis lėšomis Jis visada „dirbo“ kitų žmonių pinigais. J. A. į verslą stengdavosi įtraukti žmones, su kuriais būdavo pažįstamas. J. A. mėgo „žaisti“ kitų žmonių pinigais, todėl nejautė jokios rizikos. J. A. savo pinigų neinvestuodavo, viskas dokumentaliai buvo tvarkoma kitų žmonių vardu, todėl jis neturėjo baimės kažką prarasti. Liudytojas taip pat nurodė, kad prieš du metus į jį kreipėsi R. S. ir pokalbio metu užsiminė, jog J. A. yra paskolinęs apie 200 000 litų, tačiau jis nežino, kur jo pinigai buvo panaudoti (t. 2, b.l.13-14, t.3, b.l.41-43);

25.4. ikiteisminio tyrimo apklausos metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas S. L. paaiškino, kad J. A. pažįsta nuo 1978 metų, nes jie kartu mokėsi V. U.. Liudytojas nurodė, kad verslo santykiai jų nesiejo, tačiau jis žino, kad J. A. buvo prisiskolinęs daug pinigų iš įvairių žmonių bei bankų ir vengė atiduoti skolas. J. A. liko skolingas M. K., R. S., E. K., galimai ir „Medicinos bankui“. Taip pat parodė, kad 2009 m. sausio 5 d. J. A. į jo sąskaitą AB „Swedbak“ pervedė apie 1500 litų. Šie pinigai turėjo būti sumokėti bendrovei UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas. Į jo sąskaitą pervestus pinigus jis pervedė į AB „Omnitel“ į sąskaitą (t.2, b.l.18-20; t. 3, b.l.87-88);

25.5. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas R. Š. parodė, kad su J. A. susipažino studijų metu. Liudytojui yra žinoma, kad J. A. užėmė aukštas pareigas, dirbo Lietuvos banke, bei įvairiuose komerciniuose bankuose. Parodė, jog vienu metu J. A. dirbo Ūkio banko atstovybėje, Škotijos mieste Edinburge. 2012 m. metais liudytojas gavo pasiūlymą Edinburge įsigyti viešbutį „Barony Castle“. Nurodė, kad su britais jį suvedė J. A., kuriam, kaip tarpininkui buvo pažadėta dalis akcijų, bet su sąlyga, kad verslas bus sėkmingas. Britų banke buvo paimta 1,5 mln. svarų sterlingų paskola 25-iems metams. Jis su sūnumi prie viešbučio pirkimo prisidėjo asmeniniais 700 000 svarų. J. A. savo pinigais prie viešbučio įsigijimo neprisidėjo, tačiau dokumentuose buvo pažymėtas, kaip steigėjas. Įsigijus viešbutį, šis verslas plėtojamas iki šiol. 2007 - 2008 metais J. A. paprašė, kad R. Š. jam paskolintų nuo 80 000 litų iki 100 000 litų. J. A. pasakojo, kad turi daug problemų su iš bankų gautomis paskolomis, minėjo, kad jo butas įkeistas. J. A. guodėsi, kad jam reikia išlaikyti Londone studijuojančias dvi dukras. Iš J. A. kalbų suprato, kad iš jo paskolintus pinigus panaudojo kokiai nors paskolai grąžinti. Tokią pinigų sumą tik vieną kartą paskolino J. A.. Šiam asmeniui yra skolinęs ir daugiau, bet sumos siekdavo kelis tūkstančius litų. J. A. pinigus jis skolino draugiškai, norėdamas sunkiu metu jam padėti. J. A. pinigų skolindavosi ir iš jo sūnaus V. Š., kuris dirba ir gyvena Edinburge. Dalį pasiskolintų pinigų J. A. grąžino jam ir jo sūnui. Prisimena, kad vienas pervedimas iš J. A. sąskaitos galėjo būti iki 50 000 litų. Visi J. A. pervesti pinigai tai jo ir jo sūnaus skolų grąžinimas. Iš kur J. A. gavo pinigus, kuriuos grąžino, negali pasakyti. J. A. kelis metus dirbo Didžiojoje Britanijoje, banko atstovybėje. Atsižvelgiant, kad gyvenamoji vieta jam nekainavo, visos išlaidos buvo apmokamas, tai liudytojo nuomone, J. A. per mėnesį galėjo uždirbti apie 12 000 litų. Tačiau kiek realiai J. A. uždirbdavo jis nežino. Liudytojas suprato, jis nebuvo vienintelis žmogus, iš kurio J. A. skolindavosi pinigus. Liudytojo manymu, J. A. gyveno skolindamasis pinigus iš vienų ir juos grąžindamas kitiems. J. A. buvo užsiminęs apie krepšininką R. S., tačiau jų reikalų smulkiai nepasakojo. Liudytojas suprato, kad J. A. ir iš krepšininko pasiskolino pinigų ir dėl to kilo ginčas (t.1, b.l.195-196, t.3, b.l.88-89);

25.5. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2005 - 2006 metais per bendrus pažįstamus susipažino su J. A., kuris buvo pristatytas kaip bankininkas. Tuo metu J. A. dirbo Edinburge ir vadovavo banko skyriui. Jie ėmė bendrauti ir laikui bėgant įgavo vienas kito pasitikėjimą. Jis niekada nesiskolino iš J. A., tačiau pats J. A. ne kartą iš jo skolinosi. Pradžioje J. A. prašydavo paskolinti sąlyginai nedideles pinigų sumas, kurias grąžindavo. Pinigus J. A. skolindavo grynaisiais. Skolas J. A. sugrąžindavo grynaisiais, kartais banko pavedimu į M. K. sąskaitą. Skolinant pinigus, jie niekada nerašydavo paskolos sutarčių. Kadangi J. A. visuomet jam grąžindavo pasiskolintus pinigus, todėl juo pasitikėjo ir nebijojo jam skolinti. Galimai 2007 - 2008 metais J. A. paprašė jam paskolinti 450 000 litų. Jis aiškino, kad su kažkokiu rimtu asmeniu nori investuoti į nekilnojamąjį turtą. J. A. sakė, kad jam trūksta 450 000 litų. Pinigus skolinosi 2 mėnesių laikotarpiui, sakydamas, kad per šį terminą sutvarkys visus reikalus ir grąžins pinigus. Paskolindamas 450 000 litų, jis neprašė J. A. pasirašyti skolos raštelio, nes juo pasitikėjo. Tuo metu jis asmeniškai neturėjo 450 000 litų, todėl dalį pinigų pats pasiskolino. Kur tiksliai J. A. turėjo investuoti pasiskolintus pinigus, neklausė. Praėjus 2 mėnesiams J. A. pasiskolintų 450 000 litų jam negrąžino. Jis domėjosi, kada pinigai bus grąžinti, tačiau J. A. vis prašė palaukti. Jis laukė apie metus laiko ir skaičiavo palūkanas. Po metų laiko suprato, kad J. A. pinigų negrąžins. Dėl to jie susipyko ir nuo 2010 - 2011 metų visai nebepalaiko ryšių. Medicinos bankas M. K. buvo išdavęs 300 000 litų kreditą. J. A. už jį laidavo, mokėjo įmokas, todėl tikėjosi, kad jis sumokės visą sumą, kokią yra skolingas, tačiau visos pinigų sumos nesumokėjo. Tuo metu jis turėjo kelis žemės sklypus Palangoje, adresu Vaivorykštės g. 61 ir Vaivorykštės g. 45, du sklypus Rusnėje, 3 sklypus Vilniaus rajone. Liudytojas nurodė, jog Ūkio banke J. A. yra padengęs tik vieną mėnesio įmoką. Jis, žinoma, galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad J. A. yra jam skolingas didelę pinigų sumą, tačiau pats supranta, jog to įrodyti negalės (t.1, b.l.200-201);

25.6.2009 m. gruodžio 24 d. J. A. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, įsipareigodamas iki 2011 m. liepos 24 d. R. S. sumokėti 770 000 litų (t.1, b.l.11). 2011 m. liepos 21 d. J. A. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 815 000 litų sumai, besąlygiškai įsipareigodamas minėtą pinigų sumą iki 2011 m. rugsėjo 21 d. sumokėti R. S. (t.1 b.l.17);

25.7. 2012 m. balandžio 20 d. Palangos miesto 2 – ojo notarų biuro notarė J. D., 818 000 litų sumos neprotestuotino vekselio turėtojui R. S. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriame nurodė, kad ši pinigų suma, kartu su 6 procentų dydžio palūkanomis nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki pilno atsiskaitymo bei notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą privalo būti išieškota iš J. A. (t.1 b.l. 18),

25.8. 2014 m. lapkričio 28 d. R. S. kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos prokuratūrą, dėl J. A. baudžiamojo persekiojimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl 815 000 litų sumos neteisėto užvaldymo. Nagrinėjant bylą teisme R. S. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl jam padarytos 237 230,36 eurų turtinės žalos, prašo teismą pripažinti, kad ši žala padaryta dėl nusikalstamų J. A. veiksmų. Teikdamas patikslintą civilinį ieškinį R. S. nurodė, kad antstolės N. L. yra vedama vykdomoji byla Nr. 0062/12/01295 dėl 237 230,36 eurų skolos ir +6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. A., išieškotojo, ieškovo R. S. naudai. Antstolės 2016 m. spalio 6 d. pažymoje nurodoma, kad šiai dienai neišieškotas skolos likutis 208 272,03 eurų skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki pilno atsiskaitymo ir 9184,68 eurų vykdymo išlaidų (t.1, b.l. 26, 46, t. 3 b.l. 62-66),

25.9. byloje esantys Ūkio banko pateikti rašytiniai duomenys apie liudytojo M. K. turėtus finansinius įsipareigojimus. 2006 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. 17-512-06 dėl 3 600 000 (trijų milijonų šešių šimtų tūkstančių) litų paskolos suteikimo. Sutartyje nurodyta, kad kredito paskirtis, 3.0312 ha žemės sklypo, esančio Vaivorykštės g. 61, Palangoje, įsigijimas. Kredito gavėjo prievolės užtikrinimui bankui įkeičiamas M. K. priklausantis minėtas žemės sklypas. Sudarytos sutartys ir su laiduotojais UAB „Ginatė“ bei UAB „Fortra“. Bankui įkeitus žemės sklypą, laidavimo sutartis su UAB „Fortra“ nutraukiama (t.4, b.l.2-11),

25.10. byloje esantys UAB „Medicinos bankas“ pateikti duomenys, kad 2008 m. birželio 18 d. tarp banko ir M. K. buvo sudarytos vekselio pirkimo sutartys Nr. VEK 7110, Nr. VEK 71108, Nr. VEK 71088 dėl 300 000 litų (trys vekseliai po 1000 000 litų) įsigijimo (t.4. b.l. 64),

25.11. byloje esanti Lietuvos Antstolių Rūmų pateikta rašytinė informacija, patvirtinanti, kad 2009 m. sausio 14 d. antstolė D. M. pradėjo skolininko J. A. atžvilgiu išieškojimo procedūrą dėl 29 111,25 eurų išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai (t.4, b.l. 43),

25.12. nukentėjusiojo R. S. pateiktos banko sąskaitos bei banko išrašai, kur užfiksuoti jo atlikti pinigų pervedimai J. A. (t.1, b.l. 48-83),

25.13. byloje esantis R. S. pateiktas rašytinis patvirtinimas, kad 2008 m. spalio 30 d. J. A. iš R. S. pasiskolino 300 000 litų su 12 proc. metinių palūkanų bei R. A. rašytinis patvirtinimas, kad 2009 m. sausio 30 d. iš R. S. jis gavo 300 000 litų rankpinigių už M. K. priklausančio žemės sklypo Palangoje, Vaivorykštės g.61, pardavimą (t.1, b.l. 86,165),

25.14. byloje esantys AB „Snoro“ banko teismui pateikti J. A. banko sąskaitos išrašai, kuriuose užfiksuotos R. S. atsiųstos pinigų sumos, bei paties J. A. pinigų panaudojimas juos pervedant į kitų asmenų sąskaitas (t.1, b.l. 63-64, 100),

25.15. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ingridos Dirsytės 2015 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo analizuojamos J. A. bankų sąskaitų išklotinės. Nustatyta, kad iš J. A. AB „Snoras“ banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) LT, priklausančią R. S., 2008 m. spalio 30 d. buvo padarytas 1 pavedimas, kuriuo pervesta 3000 litų. Paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“. 2009 m. balandžio 24 d. į J. A. sąskaitą iš R. S. sąskaitos buvo padarytas 1 pavedimas, kuriuo pervesta 100 000 litų, paskirtyje nurodant „pavedimas“. 2009 m. gegužės 6 d. į J. A. sąskaitą iš R. S. sąskaitos buvo pervesta 20 000 litų. 2009 m. gegužės 6 d. J. A. iš savo sąskaitos į J. A. sąskaitą perveda 10 000 litų. 2009 m. gegužės 29 d. J. A. iš savo sąskaitos į Ūkio banką perveda 70 000 litų, paskyroje nurodydamas, kad tai „palūkanų dengimas“. 2009 m. birželio 25 d. J. A. iš savo sąskaitos išsigrynina 15 000 litų. 2009 m. gruodžio 29 d. iš R. S. sąskaitos į J. A. sąskaitą buvo pervesta 34 000 litų paskirtyje nurodant „sodybai“, 2010 m. sausio 7 d. pervesti papildomai 7000 litų su paskirtimi – „sodybai“. 2010 m. sausio 27 d. J. A. iš vienos savo banko sąskaitos į kitą banko sąskaitą perveda 15 000 litų. Paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“. 2010 m. sausio 28 d. J. A. savo sutuoktinei J. A. perveda 3000 litų. 2010 m. sausio 27 d. J. A. iš vienos savo banko sąskaitos į kitą perveda 15 000 litų. 2010 m. rugsėjo 2 d. J. A. savo sutuoktinei perveda 3000 litų. 2008 m. rugsėjo 29 d. R. S. į J. A. sąskaitą pervedus 100 000 litų bei 2008 m, spalio 2 d. du kartus po 50 000 litų (viso 100 000) litų, J. A. sekančią dieną 2008 m. spalio 3 d. iš savo sąskaitos atliko lizingo mokėjimą į UAB „NORD/LB“ lizingas banko sąskaitą 10 000 litų sumai bei sumokėjo 1000 litų UAB „Omnitel“. 2008 m. spalio 7 d. R. S. į J. A. sąskaitą pervedė 100 000 litų. Kitą dieną, 2008 m. spalio 8 d. J. A. iš savo sąskaitos išsigrynino 9.430.00 litų. 2008 m. spalio 10 d. į AB DNB Nord banko sąskaitą pervedė 130 000 litų. Po trijų dienų – 2008 m. spalio 13 d. į V. J. sąskaitą pervedė 25 000 litų, paskirtyje nurodant „pagal susitarimą paskola“, 3000 litų perveda J. A., 2000 litų - Ž. I.. 2008 m. spalio 21 d. 9000 litų perveda V. S.. 2008 m. lapkričio 10 d. J. A. per du kartus iš savo sąskaitos išgrynino 35 000 litų, 2008 m. lapkričio 12 d. J. A. pervedė 30 000 litų, 10 000 litų pervedė į AB NORD/LR lizingas, ir 2000 litų į UAB „Omnitel“ 2008 m. gruodžio 31 d. J. A. R. S. pervedė 3000 litų bei 2009 m. balandžio 22 d. pervedė 7000 litų. 2009 m. vasario 11 d. R. S. į J. A. sąskaitą pervedė 29.000 litų, 2009 m. kovo 3 d. – 33 300 litų, 2010 m. kovo 5 d. – 4 345,50 litų ( t.1, b.l.102-104).

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

26. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

27. Pagal teismų praktiką sukčiavimas, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė gali pasireiškti įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, nukentėjusiųjų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-255/2012).

28. Sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys, kuris pats savaime dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į abejotiną ar pastarajam žalingą sandorį, svarbiausiomis aplinkybėmis, nulemiančiomis baudžiamąjį veikų pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė ar nuslėpta informacija buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam nenaudingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose: (Nr.2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001). Tokiais atvejais taip pat vertinamas nukentėjusiojo kaip atidaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijus, kuris turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį.

29. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų nuteistasis J. A. patvirtino faktą, kad iš R. S. gavo 815 000 litų (236 040,30 eurų). Apklaustas ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pats R. S. jo prašė pelningai investuoti, jo sportinėje veikloje uždirbtus pinigus. Parodė, jog jis sutiko jam padėti. Taip pat nurodė, jog R. S. pervedęs jam pinigus, kur jie buvo investuojami visiškai nesidomėjo.

R. S. duodamas parodymus savo ruožtu nurodė, jog J. A. daug metų buvo jo kaimynas Šventosios mieste, bendravo su jo tėvais, jis žinojo, kad J. A. užima aukštas pareigas, dirba banke, gyvena pasiturinčiai, todėl juo visiškai pasitikėjo. R. S. patvirtino, kad 2008 metais įvykusio pokalbio metu J. A. sutiko jam padėti investuoti turimas pinigines lėšas, domėjosi kiek jis uždirba, kiek turi pinigų investavimui. R. S. išvykus į užsienį, J. A. jam nusiuntė fotonuotraukų, kuriuose užfiksuoti parduodami įvairūs nekilnojamo turto objektai ir siūlė juos įsigyti. Taip pat parodė, kad J. A. supažindino R. S. su kitais asmenimis, kurie neva investuotų jo turimas pinigų sumas, tačiau jis (R. S.) atsisakė investuoti į pasiūlytus objektus, nurodydamas, jog jie jam yra per brangūs, bei paaiškino, jog reikalų su kitais asmenimis jis nenori turėti, kadangi pasitiki tik juo (J. A.). Bylos nagrinėjimo teisme metu nei J. A., nei R. S. neneigė, kad jie susitarė, jog kai iš R. S. J. A. gaus pinigus investicijoms, J. A. kiekvieną mėnesį jam perves į banko sąskaitą po 3000 litų palūkanų. Kaip matyti iš R. S. parodymų nuo sandorio pradžios J. A. jam tuos pinigus siųsdavo, tačiau vėliau mokėjimai liovėsi. R. S. nurodė, kad tokiu būdu jam buvo grąžinti 30 000 litų. R. S. pareikalavus parodyti objektus į kuriuos buvo investuoti jo pinigai, J. A. jam parodė žemės sklypą Palangoje, sakydamas, jog čia bus statomi gyvenamieji namai ir kiti objektai, taip pat parodė Zarasų rajone esančią kaimo turizmo sodybą, teigdamas, kad ši sodybos netrukus bus išpirkta iš banko ir jie abu bus šios sodybos savininkai. R. S. nurodė, kad J. A. jam nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad parodytų objektų dalininkais yra R. S. ar J. A.. 2009 metais J. A. jam paaiškino, kad pradėti investiciniai projektai pradėjo strigti ir reikalingi dar papildomi pinigai, norint juos sėkmingai užbaigti ir turėti pelną, prašė papildomų 100 000 litų. R. S. patikėjęs J. A. kalbomis ir nenorėdamas prarasti jau investuotus pinigus, pastarajam nusiuntė dar papildomai pinigų. R. S. taip pat nurodė, kad 2009 metais jis pradėjo abejoti J. A. sąžiningumu, todėl 2009 metų pabaigoje pradėjo kategoriškai reikalauti, kad šis pateiktų rašytinius įrodymus patvirtinančius, kur investavo jam persiųstus pinigus. 2009 m. gruodžio 24 d. R. S. pareikalavo, jog J. A. pasirašytų paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kas ir buvo padaryta. Nukentėjusysis dar kartą patikėjęs ir pasigailėjęs J. A., kuris vis prašė palaukti, sutiko 2011 m. liepos 24 d. sudaryti naują paprastą neprotestuotiną vekselį 815 000 litų (236 040, 30 eurų) sumai, kurį J. A. įsipareigojo apmokėti iki 2011 m. rugsėjo 20 d. Tačiau kaip nurodė R. S. atėjus nustatytam terminui pastarasis pradėjo jo vengti. J. A. neatsakydavo į telefoninius skambučius bei elektroninius laiškus, keisdavo naudojamo telefono numerius, nukentėjusysis bandė jo ieškoti per sutuoktinę, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Todėl pastarasis 2012 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Palangos miesto notarų biurą ir jam buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 818 000 litų išieškojimo iš J. A.. Tuo metu R. S. sužinojo, kad J. A. turi daugiau kreditinių įsipareigojimų apie kuriuos jis nieko nežinojo. R. S. duodamas parodymus apylinkės teisme nurodė, kad jeigu būtų žinojęs apie J. A. įsiskolinimus kitiems kreditoriams, tai jokiu būdu nebūtų prašęs J. A. investuoti jo pinigines lėšas ir nebūtų jų siuntęs pastarajam.

30. Taigi iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad J. A. priimdamas pasiūlymą investuoti R. S. asmeninius pinigus visos informacijos apie savo vykdomą veiklą ir turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams pastarajam nenurodė, t.y. J. A. neva ėmėsi investuoti svetimus pinigus nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie savo turimas skolas arba kitaip tariant savo nemokumą. Šį faktą patvirtina byloje esanti Lietuvos Antstolių Rūmų pateikta informacija, patvirtinanti, kad 2009 m. sausio 14 d. antstolė D. M. pradėjo skolininko J. A. atžvilgiu išieškojimo procedūrą dėl 29 111,25 eurų išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai bei 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos antstolių rūmų teismui pateikta pažyma apie J. A. iš kurios nurodyti, kad paimdamas iš R. S. pinigus, pastarasis jau turėjo įsiskolinimus Ūkio bankui, paprastąjį neprotestuotiną vekselį 156 214 eurų sumai.

31. Nors duodamas parodymus J. A. nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. M. K. iš Ūkio banko gaunant 3 600 000 litų paskolą bei 2008 m. birželio 18 d. iš Medicinos banko įsigyjant 300 000 vertės vekselį jis buvo laiduotojas ir už kredito gavėjo veiksmus ir kilusias pasekmes atsakė savo turtu, tačiau kaip teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas sudarytoje paskolos bei vekselio pirkimo sutartyje apie J. A. laidavimą šiose sutartyse nieko nėra nurodyta. Be to, duodamas parodymus teisme nuteistasis taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl dalį jam R. S. pervestų pinigų jis pervedė į M. K. sąskaitą. Byloje nėra pakankamai neabejotinų duomenų apie tai, kad J. A. dalyvavo ankščiau paminėtų nekilnojamo turto projektuose, dėl kurių kreditus paėmė M. K.. Kaip matyti iš byloje esančios M. K. apklausos atliktos ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis liudytojas nurodė, kad jis pasitikėjo J. A. ir jam be skolos raštelio paskolino 450 000 litų, kurių pastarasis jam negrąžino. Dėl ko jie susipyko ir nuo 2010 - 2011 metų nebendrauja. Liudytojas nurodė, jog Ūkio banke J. A. yra padengęs tik vieną mėnesio įmoką, nors jis tikėjosi, kad pastarasis padengs visą sumą, kokią jam yra skolingas, tačiau visos pinigų sumos jis nesumokėjo.

32. Kaip matyti iš byloje esančių kitų liudytojų parodymų J. A. savo lėšų niekuomet neinvestavo, paprastai jis naudodavosi svetimais pinigais, todėl jo paties atsakomybė bei rizika visuomet buvo nedidelė (liudytojų A. Z., R. Š. parodymai).

33. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad J. A. paėmė iš R. S. pinigus ir juos naudojo kito asmens įsipareigojimas dengti, neteisėtai naudojo savo asmeninėms reikmėms, skoloms, finansiniams įsipareigojimams dengti, naudodamas apgaulę klaidino R. S. vis papildomai reikalaudamas pinigų, anot jo, užstrigusiems projektams atgaivinti. Šį faktą patvirtina apylinkės teismo išreikalautos J. A. sąskaitų išklotinės, iš kurių matyti, kad jis 2008 m. spalio ir 2009 metų sausio gavęs 100 000 litų, kitą dieną išgrynina 9000 litų, perveda kitam asmeniui 25 000 litų, 3000 perveda J. A., 2000 Ž. I., 9000 – V. S., dar išgrynina 35 000 litų (per du kartus), lapkričio mėnesį J. A. perveda 30 000 litų, 10 000 perveda į „NordlLB“ lizingą, 2000 litų sumoka Omnitel už telefono paslaugas ir 3000 litų sumoka R. S. palūkanų. Vėliau R. S. pervedus pinigus antrą kartą du kartus po 100 000 litų, po kiekvieno pavedimo J. A. į kitą sąskaitą perveda po 20 000 litų, J. A. perveda 10 000 litų, išgrynina 15 000 litų, iš savo sąskaitos Ūkio banke perveda į kitą sąskaitą palūkanų dengimui, sumoka M. K. sutarties palūkanų dengimui ir pan.

34. Taigi toks nukentėjusiojo pinigų panaudojimas niekaip negali patvirtinti apelianto teiginių, kad sėkmingai investuoti nukentėjusio pinigus jam sukliudė krizė, nepavykę investiciniai projektai ir pan. Įvertinus turimus duomenis paneigiami ir nuteistojo skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad jis gaudamas pinigus iš nukentėjusiojo, neketino vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų ir siekė suklaidinti dėl savo tikslų, akivaizdu, kad nukentėjusiojo pinigai nebuvo investuojami į nekilnojamo turo projektus kaip buvo teigiama nukentėjusiajam.

35. Tai, kad J. A. nagrinėjamo įvykio metu turėjo finansinių problemų ir iš vienų asmenų paskolintus pinigus panaudodavo prieš tai turėtų skolų dengimui, nurodo ir teisme liudytoju apklaustas R. Š., kuris parodė, kad 2007 - 2008 metais J. A. paprašė, jog R. Š. jam paskolintų nuo 80 000 litų iki 100 000 litų. J. A. pasakojo, kad turi daug problemų su iš bankų gautomis paskolomis, minėjo, kad jo butas įkeistas. J. A. guodėsi, kad jam reikia išlaikyti Londone studijuojančias dvi dukras. Iš J. A. kalbų suprato, kad iš jo paskolintus pinigus panaudojo kokiai nors paskolai grąžinti. Šie liudytojo parodymai paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog 2008 - 2010 metais jis buvo aktyvus ir sėkmingą verslą plėtojantis verslininkas, turintis daug didesnės vertės asmeninio turto, nei gautos paskolos ir sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ankščiau paminėtu laikotarpiu J. A. turėjo finansinių problemų, kurias bandė spręsti skolindamasis pinigus iš įvairių jam pažįstamų asmenų.

36. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, kad J. A. įgijo R. S. pinigus apgaule, juos norėdamas pasisavinti ir nenorėdamas grąžinti, kadangi nenustatyta, jog jis būtų atlikęs bent kokius nors veiksmus, tačiau byloje yra informacija apie tai, kad J. A. žadėdamas sėkmingai investuoti iš R. S. gautus pinigus 2009 m. sausio 30 d. pasirašė 300 000 rankpinigių žemės sklypo, esančio adresu Vaivorykštės g.61, Palangoje pirkimui, kai šis žemės sklypas dar 2006 metais buvo nupirktas M. K. vardu „Ūkio bankui“ suteikiant kreditą, ir 2009 metais nebuvo perkamas, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog J. A. siūlomi investiciniais projektai negalėjo būti naudingi nukentėjusiajam, laikytina, kad J. A. veikė nesąžiningai, t.y. klaidino nukentėjusįjį norėdamas iš jo išvilioti pinigus.

37. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad įgydamas R. S. turtą J. A. panaudojo apgaulę (piktnaudžiavo pasitikėjimu), motyvavo iš esmės tuo, kad jis nutylėjo esąs skolingas dideles pinigų sumas kitiems kreditoriams, taip pat tuo, kad kaltininkas nukentėjusiajam aiškino apie ketinimus vykdyti stambius nekilnojamo turto projektus, iš esmės to neketindamas daryti. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad J. A. nesąžiningi veiksmai suteikia pagrindo išvadai, jog apgaulė buvo esminė nulėmusi nukentėjusiojo apsisprendimą, kad pinigai perduoti nors ir nukentėjusiojo iniciatyva, tačiau piktnaudžiaujant pasitikėjimu pagal visiškai neinformatyvius duomenis, kuriems skolinami pinigai.

38. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. A. įgijęs iš R. S. 768 218,51 litų ir juos neteisėtai naudojęs savo reikmėms ir toliau klaidino nukentėjusįjį, sudarė pinigų grąžinimo regimybę 2009 m. gruodžio 24 d. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 770 000 litų sumai, kuriame įsipareigojo iki 2011 m. liepos 24 d. grąžinti šias pinigines lėšas, tačiau jų negrąžino. Vėliau jau 2011 m. liepos 21 d. pasirašė naują paprastąjį neprotestuotiną vekselį 815 000 litų sumai, kuriame įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 20 d. šias pinigines lėšas grąžinti nukentėjusiajam, tačiau pinigų negrąžino.

39. Savo skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai įvertino kaip nusikaltimą jo nesugebėjimą tinkamai ir laiku įvykdyti civilinės prievoles pagal paskolos sutartis, kad jį ir R. S. siejo civiliniai paskoliniai teisiniai santykiai, kad savo sutartinius santykius šalys įformino J. A. išrašant paskolos sutartis ir vekselius, susitariant dėl palūkanų dydžio. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Kolegijos nuomone, J. A. veikos objektyviosios aplinkybės atspindi ir subjektyviąją pusę – tiesioginę tyčią, t. y. tai, kad pastarasis suvokė, jog sąmoningai, tyčia apgaule esmingai klaidina nukentėjusįjį dėl ketinimo saugiai ir pelningai investuoti jam patikėtus pinigus ir taip neteisėtai savo naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą. Be to, jis savo veiksmais tyčia sudarė tokias sąlygas, kad nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas be teisėsaugos įsikišimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų pasunkintas. Tai, kad J. A. praėjus kuriam laikui po pinigų jam pervedimo pirmą kartą (2008 m. spalio mėn.), nukentėjusiajam pervedė kas mėnesį po 3 000 Lt (viso 30 000 litų) palūkanų ir nukentėjusiam išrašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2009 m. gruodžio 24 d. 770 000 litų sumai ir 2011 m. liepos 21 d. 815 000 litų sumai, jo kaltės nešalina, kadangi turtą jis įgijo apgaulės būdu ir taip siekė tiesiog jį išlaikyti.

Nors kaip nurodo nuteistasis juos su R. S. sieja civiliniai teisiniai santykiai, kai yra tiesiog nevykdomos sutarties sąlygos, tačiau kaip jau paminėta šioje nutartyje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles savo skolas ir nemokumą, kas esmingai apsunkino judviejų susitarimo sąlygų vykdymą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad J. A. dar prieš susitardamas pelningai investuoti R. S. pinigus žinojo, kad žodinio susitarimo sąlygų neįvykdys ir nukentėjusiajam iš jo paimtos pinigų sumos tikėtina negrąžins, kad pateikdamas apie save kitokią informaciją, siekė suklaidinti nukentėjusįjį dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Kolegijos vertinimu, apgaulė šiuo konkrečiu atveju buvo naudojama nuo pat pradžių žadant pelningai investuoti nukentėjusiojo pinigus, byloje nėra duomenų, kad J. A. iš viso gautus pinigus kur nors investavo, priešingai kaip byloje nustatyta naudojo savo ankstesniems įsiskolinimams padengti bei asmeninėms reikmėms. J. A. nukentėjusiajam tyčia pateikė objektyvios tiesos neatitinkančią informaciją apie savo galimybę pelningai investuoti iš nukentėjusiojo gautus pinigus ir tai turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo R. S. apsisprendimui tartis dėl investavimo ir susitarimą iš savo pusės pilnai įvykdyti. Todėl apeliacinio skundo teiginiai apie išskirtinai civilinių teisinių jo ir R. S. santykių pobūdį laikytini nepagrįstais.

40. J. A. elgesys rodo, kad jis siekė neteisėtai apgaule įgyti nukentėjusiajam priklausantį turtą ir tai jam pavyko, vietoje sutartų 815 000 litų (236 040,30 eurų), kuriuos turėjo grąžinti nuteistasis realiai pervedė tik 30 000 litų (8 690 eurų), kitus 128 000 litų (37 078 eurus) priverstinai išieškojo antstoliai, byloje nėra duomenų, kad J. A. atsiskaitė su nukentėjusiuoju šiuo metu, priešingai priverstinis išieškojimas yra vykdomas antstolių iki šiol.

41. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad didelė dalis turtinių R. S. interesų jau atlyginta, o jis nesiekia ir negali išvengti turtinės prievolės, mano, kad R. S. teisės ir teisiniai interesai yra apginti naudojantis kitų tiesės šakų suteikiamomis galimybėmis, nesinaudojant baudžiamąja atsakomybe, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiajam atlyginta tik nedidelė dalis jo patirtų nuostolių apie 45 768 eurų (158 000 litų), liko neatlyginta apie 160 000 eurų (552 000 litų), kas nukentėjusiajam yra laibai didelė suma. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų priverstinis išieškojimas yra nesėkmingas, kadangi daugiau turto, kurį galima išieškoti nėra. Nuteistasis nepadarė jokių veiksmų siekdamas grąžinti iš nukentėjusiojo paimtus pinigus, taigi civilinės teisės atribojimo nuo baudžiamosios klausimas šiuo atveju nekelia abejonių.

42. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. A. pasinaudodamas R. S. pasitikėjimu, melagingai žadėdamas pelningai ir saugiai investuoti į kelis nekilnojamo turto objektus nukentėjusiojo turimus pinigus, t.y. veikdamas aktyvia ir pasyvia apgaule, tęstinai klaidindamas jį, kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui pervesti pinigines lėšas, o taip pat nuslėpdamas esminę informaciją turinčią lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui apie savo turimas skolas bei kitus finansinius įsipareigojimus bei pradėtas priverstinio turto išieškojimo procedūras, realiai neketindamas nukentėjusiajam vykdyti įsipareigojimų savo naudai įgijo svetimą 815 000 litų (236 040,30 eurų) vertės turtą, kuriuos didžiaja dalimi panaudojo savo reikmėms, patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad J. A. įgydamas R. S. turtą veikė tyčia. Jo nusikalstami veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė veika.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

43. Apelianto nuomone, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, kadangi priimant nuosprendį buvo visos sąlygos taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jo atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą atidėti, paskiriant vieną iš BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonių.

44. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

45. Konstatuotina, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Apylinkės teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes savo poziciją argumentuotai motyvavo ir priėmė sprendimą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti tik kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, šiai išvadai pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

46. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje J. A. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jo nusikalstami veiksmai nukreipti prieš asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Nuteistojo nusikalstami veiksmai truko pakankamai ilgą laiko tarpą, buvo nuolat piktnaudžiaujama nukentėjusiojo pasitikėjimu. Iš nukentėjusiojo buvo išviliota itin didelė piniginė suma dėl to padaryta turtinė žala reikšminga, ji iki šiol nėra atlyginta. Nuteistasis nesiėmė jokių papildomų veiksmų padarytai žalai atlyginti, nors ir apeliaciniame skunde save įvardija kaip pasiturintį asmenį. Byloje nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra ir nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistasis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu kur nors dirbtų. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teisingai nurodė, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. A. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir J. A. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą objektyvaus pagrindo nėra. Toks apeliantui taikomas poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo padarytos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei ir dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms.

47. Pažymėtina, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu galiojęs BK 75 straipsnis nenumatė ir šiuo metu nenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims padariusiems sunkius nusikaltimus. J. A. padarė sunkų nusikaltimą, todėl pritaikymas po nusikaltimo padarymo buvusią epizodinę galimybę atidėti bausmės vykdymą už padarytus sunkius nusikaltimus, atsižvelgiant ir į kitas ankščiau išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai nebus pasiekti.

48. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. A. apeliacinį skundą atmesti.