Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-718-1054/2018 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. 2018 m. lapkričio 11 d., apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo D. R. vardu registruotą automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. K. J. kraujyje nustatyta mažiausia 2,90 procentų (promilės) etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis K. J. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2018 m. lapkričio 11 d., iki pietų jis namuose gėrė degtinę ir alų ir jautėsi šiek tiek apgirtęs. Apie pietus jam paskambino kaimynas ir pasakė, kad ganykloje, (duomenys neskelbtini) iš aptvaro yra pabėgusios jo karvės. Jis tuoj pat nubėgo pas giminaitę V. R., kuri gyvena kaimynystėje, ir norėjo jos paprašyti, kad jį nuvežtų į ganyklą, tačiau jos namuose nebuvo ir žinodamas, kad jos kieme yra jos sūnaus D. R. automobilis, kuris yra be techninės apžiūros, neapdraustas, nusprendė tuo automobiliu pasinaudoti ir nuvažiuoti iki ganyklos. Grįžtant iš ganyklos (duomenys neskelbtini), jau visai netoli namų, jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis iš karto prisipažino, kad yra išgėręs (86-88, 94-95 b. l.).

Liudytoja V. R. parodė, kad ji su K. J. yra kaimynai. Jos sūnus D. R. gyvena užsienyje ir į Lietuvą grįžta retai. Jos sodybos kieme stovėjo sūnaus vardu registruotas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu niekas nebevažiavo, kadangi jam nebuvo atlikta techninė apžiūra ir jis buvo neapdraustas. 2018 m. lapkričio 11 d. ji buvo išvažiavusi į kapines, grįžusi namo ji net neatkreipė dėmesio, kad automobilio „Renault Espace“ nebėra, nes jis buvo pastatytas nuošaliau ir jai nesimatė. Netrukus pas ją atėjo V. J. ir pasakė, kad jos vyras Kęstutis girtas vairavo Dariaus automobilį, jį sustabdė policijos pareigūnai, ir automobilis yra išvežtas į aikštelę, o Kęstutis – į policiją. Vilma sakė, kad jiems iš aptvaro buvo pabėgusios karvės, o norėdamas prie jų greičiau nuvykti, Kęstutis sėdo į jos kieme buvusį automobilį „Renault Espace“ ir išvažiavo prie gyvulių. Ji ir jos sūnus Darius dėl to, kad K. J. nesiklausęs paėmė automobilį, priekaištų neturi (59-61 b. l.).

2018 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tyrėjo T. P. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 11 d., apie 14.27 val., buvo sustabdytas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. J.. Patikrinimo metu vairuotojui alkotesteriu buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas (1-2 b. l.).

2018 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (9-18 b. l.).

Specialisto išvada Nr. T-A 11310/2018(01) nustatyta, kad K. J. jo kraujyje, paimtame 2018 m. lapkričio 11 d., 15.30 val., buvo mažiausia koncentracija 2,90 promilės etilo alkoholio (56 b. l.).

Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma nustatyta, kad VšĮ „Emprekis“ 2018 m. lapkričio mėnesio duomenimis, automobilio „Renault Espace“, pagaminto 1992 metais, variklio darbinis tūris 2068 cm³, variklio galia 65 kW, vertė yra 388 Eur (26 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. J. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (K. J. jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,90 promilių etilo alkoholio koncentracija). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, K. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo K. J. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo šie byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tyrėjo T. P. tarnybinis pranešimas, kuriuo užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės atitinka kaltinamojo parodymus (1-2 b. l.); 2) 2018 m. lapkričio 11 d. įvykio apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriuo užfiksuota įvykio vieta ir nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (9-18 b. l.); 3) Specialisto išvada Nr. T-A 11310/2018(01), kuria nustatyta, kad K. J. kraujyje, paimtame 2018 m. lapkričio 11 d., 15.30 val., buvo mažiausia koncentracija 2,90 promilės etilo alkoholio (56 b. l.); 5) liudytojos V. R. pateiktais parodymais, kurie atitinka kaltinamojo nurodytas faktines aplinkybes (59-61 b. l.).

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – K. J. suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl įvykio. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo K. J. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, K. J. skiriama Lietuvos Respublikos prokuroro siūloma BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, todėl skiriama bausmė K. J. mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi K. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,90 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis LR BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. LR BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 2 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam K. J. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas šiuo atveju atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas, padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kaltinamajam teisė vairuoti transporto priemones atimta), naudojosi šia specialia teise – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (jo kraujyje nustatyta 2,90 promilės etilo alkoholio), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (žala nusikalstama veika nepadaryta), nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) pažeidėjams yra privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė, nei administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, tai, kad baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė už administracinę atsakomybę, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, teismo vertinimu, jos, kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Apie tai pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, kurioje nurodo, kad transporto priemonė yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, taigi, transporto priemonės panaudojimas kaip nusikaltimo padarymo priemonės yra būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos.

Byloje nustatyta, kad K. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausia koncentracija 2,90 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso D. R., liudytoja apklausta D. R. mama V. R. parodė, kad nežinojo, jog kaltinamasis jos sūnui priklausantį automobilį naudos nusikalstamai veikai daryti, byloje nėra duomenų, kad D. R. tai turėjo ir galėjo žinoti. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko konfiskuotina minėto automobilio vertė. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina (BK 72 straipsnio, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti K. J. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4500 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai eurų)) dydžio baudą.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 75 MGL (3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, t. y. 388 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai).

Priteisti iš K. J. 35,60 Eur (trisdešimt penki eurai šešiasdešimt euro centų) proceso išlaidas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191008577.

Panaikinti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Leisti V. R. disponuoti automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.