Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. (nukentėjusiosios L. R. epizode) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 7 mėnesiams;BK 178 str. 2 d. (nukentėjusiųjų V. V. ir G. A. epizode) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams;BK 178 str. 2 d. (nukentėjusiosios N. B. epizode) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir J. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., J. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis arba būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis BK 66 str., į atliktą bausmę įskaitytas J. M. suėmimo laikas nuo 2015-12-10 iki 20116-03-10 (trys mėnesiai), laikant, kad J. M. yra atlikęs dalį laisvės atėmimo bausmės – tris mėnesius.

Taip pat nuosprendžiu patvirtintas 2016 m. kovo 9 d. susitarimas, sudarytas tarp J. M. ir nukentėjusiosios L. R., dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo J. M. įsipareigojo nukentėjusiajai L. R. iki 2017-09-09 atlyginti 1483,00 Eur turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 16 d. nuo 00.30 val. iki 10.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, išgertuvių metu, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nukentėjusiajai L. R. priklausantį turtą: nešiojamąjį kompiuterį „Acer“ – 290 Eur vertės, auskarus – 3 Eur vertės, mobilųjį telefoną „Samsung“ su „Bitė“ SIM kortele – 200 Eur vertės, mobilųjį telefoną „Nokia“ – 30 Eur vertės su jame buvusia „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, mobilųjį telefoną „Nokia“ – 100 Eur vertės, du auksinius žiedus – 200 Eur bendros vertės (1 vnt. 100 Eur vertė), 660 Eur, iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. R. priklausantį, turtą už 1483 Eur.

Be to, J. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 10 d. apie 6.00 val. Šiauliuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prasukdamas stovėjusio automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio durelių spynelę, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. V. priklausančią, automagnetolą „Nikkai“, 30 Eur vertės, dvi garso kolonėles, 9 Eur bendros vertės (1 vnt. 4,5 Eur vertės), sportinę rankinę 10 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. V. priklausantį, turtą už 49 Eur, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2015 m. gruodžio 10 d. apie 6.00 val. Šiauliuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prasukdamas stovėjusio automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio durelių spynelę, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. A. priklausančią, automagnetolą „Sony“, 25 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. A. priklausantį, turtą už 25 Eur.

Be to, J. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 10 d. apie 16.00 val. Šiauliuose prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prasukdamas stovėjusio automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio durelių spynelę, įsibrovė į saugyklą – automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiajai N. B. priklausančią automagnetolą „Pioneer“, 50 Eur vertės, ir meškerę, 50 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimą, nukentėjusiajai N. B. priklausantį turtą, už 100 Eur.

Taip pat skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad prokurorė, įvertinusi visas bylos aplinkybes, jo teistumus, jo asmenybę ir kt., siūlė teismui skirti arešto bausmes.

Be to, apeliantas skunde akcentuoja, kad teismas patvirtino 2016 m. kovo 9 d. susitarimą, sudarytą tarp jo ir nukentėjusiosios L. R. dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.), neįvertino, kad kitiems nukentėjusiesiems žala taip pat yra atlyginta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino J. M. kaltu dėl įvykdytų trijų nusikalstamų veikų ir teisingai kvalifikavo jo padarytas veikas atitinkamai pagal BK 178 str. 1 d. ir 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, manydamas, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, kad yra pagrindas skirti švelnesnę BK 178 str. 1 d., 2 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį, pvz. areštą, kaip teisiamajame posėdyje siūlė prokurorė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).

Parinkdamas J. M. bausmės rūšį ir nustatydamas jos terminus už padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų (BK 54 str.) nepažeidė, skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius tokio sprendimo argumentus, su kuriais sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu padaręs viso tris nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių du apysunkiai nusikaltimai ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d., 4 d.), todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl J. M. skirtinos bausmės, pagrįstai atsižvelgė ir į apelianto asmenį apibūdinančius duomenis, įvertino tiek jo atsakomybę lengvinančias, tiek atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad naujus nusikaltimus J. M. padarė neišnykus teistumui, būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), kad jo atžvilgiu atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, kad jis niekur nedirba ir nesimoko, turi galiojančių administracinių nuobaudų, administracinių nuobaudų neatlieka (2 t., 60–87 b. l.). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantui skirtinų bausmių, atsižvelgė į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kad savanoriškai susitarė su nukentėjusiąja L. R. dėl žalos atlyginimo ir kad kiti nukentėjusieji byloje civilinių ieškinių nereiškė. Tačiau buvo atsižvelgta ir į nustatytas dvi apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p., 61 str.).

Iš esmės, savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos ar į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl jam skirtinų bausmių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodė, dėl ko J. M. skirtinos griežčiausios BK 178 str. 1 d. 2 d. sankcijose numatytos bausmės rūšys – terminuotas laisvės atėmimas, tokiam sprendimui pritaria aukštesnės instancijos teismas, o prokuroro pozicija dėl skirtinos bausmės teismo nesaisto. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantas už nusikalstamas veikas nuosavybei jau nuteisiamas ketvirtą kartą, ankstesniais teismų nuosprendžiais J. M. už vagystes skiriamos švelnesnės bausmės – baudos, pozityvaus poveikio apeliantui nedaro, jis toliau paeidinėja įstatymus, o jo nusikalstamos veikos tampa vis pavojingesnės. Be to, J. M. dėsningai daro administracinės teisės pažeidimus, skiriamų nuobaudų neatlieka, be gydytojo paskyrimo vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, girtauja, trikdo viešąją tvarką, daro smulkias vagystes, grubiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kas apibūdina jį tik neigiamai. Visuma skundžiamame nuosprendyje paminėtų ir aptartų aplinkybių rodo didesnį J. M. asmens ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padarytos ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktiniai jo neigiami poelgiai, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad apeliantui turi būti skiriamas laisvės atėmimas, nes kitaip bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų. Taigi, teismo nustatyta bausmės rūšis laikytina proporcinga apelianto asmens ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

Apylinkės teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apeliantui paskyrė vidurkio nesiekiančias BK 178 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrinęs, vadovaudamasis BK 64¹ str., dar ir sumažino vienu trečdaliu, todėl laikyti J. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta, nėra jokio pagrindo. Maža to, apylinkės teismas, individualizuodamas J. M. taikytiną baudžiamąją atsakomybę, atidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam terminui, todėl dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nėra pagrindo.

Apylinkės teismas apeliantui į nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, kaip to reikalauja BK 66 str., įskaitė suėmime išbūtą laiką – 3 mėnesius, todėl dar sykį įskaityti tą patį laikotarpį į J. M. nustatytą bausmę nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad J. M. taikyta baudžiamoji atsakomybė, yra tinkamai individualizuota, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.