Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokuroro Juozo Valicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 2022 m. vasario 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. 2023 m. gegužės 6 d. apie 16.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini) , kambaryje, mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui – savo sutuoktinei K. P., o būtent, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairę akį, tuo nukentėjusiajai K. P. dėl poodinės kraujosruvos kairiojo antakio srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis N. P., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su žmona K. P. gyvena jiems suteiktame socialiniame būste, kartu augina mažametį sūnų. 2023 m. gegužės 6 d. kartu su žmona nuėjo pas kaimyną, jis išgėrė alaus. Apie 15 val. žmona su sūnumi nuėjo į namus, nes vaikas turėjo miegoti pietų miego, o jis liko pas kaimyną. Būdamas pas kaimyną išgėrė likusį alų ir apie 16 val. grįžo į namus. Žmona pradėjo šaukti, liepė išeiti iš buto, pasakė žmonai, kad jis šiame bute taip pat registruotas. Žmonai nepatiko toks pasakymas, todėl pagrasino iškviesti policiją ir atmetusi striukę liepė išeiti. Namuose miegojo sūnus, nenorėjo sukelti didesnio konflikto, todėl apsirengė striukę ir bandė išeiti, bet žmona atsistojusi tarpduryje neleido išeiti, laikė už striukės. Nusistūmė žmoną nuo savęs, žmona pavadino jį alkoholiku, nepatiko žmonos įžeidinėjimai, todėl nesusitvardęs dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį žmonai į kairę akį ir išėjo iš buto. Grįžus namo žmona jokių pretenzijų nereiškė. 2023 m. gegužės 8 d. apie 13.30 val. pas jį į darbą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į policijos komisariatą, kur sužinojo, kad žmona jo atžvilgiu parašė pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji K. P. parodė, kad nuo 2023 m. balandžio mėn. pabaigos su vyru N. P. gyvena socialiniame būste, (duomenys neskelbtini) , augina mažametį sūnų. 2023 m. gegužės 6 d. vyras pas kaimyną vartojo alkoholį. Apie 15.45 val. vyras neblaivus grįžęs į namus pradėjo triukšmauti, paprašė nusiraminti, nes miega sūnus, tačiau vyras vis tiek šaukė, prašė jo nusiraminti bei pavadino alkoholiku. Tuomet vyras dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į kairę akį, stipriai suskaudo, iš skausmo sušuko bei kaire ranka užsidengė veidą. Pabudo sūnus, paėmė sūnų ant rankų ir paprašė vyro apsiraminti. Vyras išvadinęs ją necenzūriniais žodžiais išėjo. Dėl suduoto smūgio niekur nesikreipė, nes bijojo vyro, kuris anksčiau buvo grasinęs. 2023 m. gegužės 8 d. ją aplankė socialinė darbuotoja Virginija, kuri pamačiusi pamėlusią kairę akį, paklausė, kas nutiko. Papasakojus apie įvykį, Virginija pasiūlė vykti į policiją, sutiko ir nuvykusi į policiją paprašė dėl vyro veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinio ieškinio nereiškia, pas teismo medicinos ekspertus nevyks.

Liudytoja, Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, V. S. parodė, kad 2023 m. gegužės 8 d. apie 9 val. aplankė Kristinos ir N. P. šeimą, kuriai teikiamos paslaugos, nes šeimai trūksta socialinių įgūdžių. Bute buvo nukentėjusioji su mažamečiu sūnumi, nukentėjusiosios kairiame antakyje, voke, kairėje kaktos pusėje buvo kraujosruva. Nukentėjusioji pasakė, kad 2023 m. gegužės 6 d. apie 16 val. sutuoktinis sudavė vieną kartą rankos kumščiu į kairę akį, konflikto priežasties nesakė, nurodė, kad pagalbos nesikreipė, nes bijo sutuoktinio, kuris jai anksčiau buvo grasinęs. Kartu su nukentėjusiąją nuvyko į Druskininkų policijos komisariatą, kur nukentėjusioji parašė pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje.

Liudytojas V. J. parodė, kad yra N. ir K. P. kaimynas, su kuriais bendrauja draugiškai. Galimai 2023 m. gegužės 6 d. susitiko su P., bendravo, su kaltinamuoju išgėrė alaus. T. P. jokių konfliktų nebuvo, prie jo smūgių kaltinamasis sutuoktinei nesudavė. 2023 m. gegužės 7 d. susitiko nukentėjusiąją namo koridoriuje, nukentėjusioji parodė kraujosruva kairiame antakyje ir pasakė, kad tai padarė sutuoktinis. Nenorėjo kištis į jų šeimos reikalus, todėl nieko daugiau neklausinėjo. Apie 2023 m. gegužės 6 d. konfliktą tarp P. nieko nežino, nes nieko nematė ir negirdėjo.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. P. pateikė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę (e. b. l. 33-34), kuri patvirtina, jog 2023 m. gegužės 8 d. nukentėjusiajai K. P. diagnozuoti kiti akies voko ir periokulinės srities paviršiniai sužalojimai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1522/2023 (01) patvirtina, kad nukentėjusiajai K. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairio antakio srityje padaryta kietu buku daiktu, vienu traukiniu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku 2023 m. gegužės 6 d. ir aplinkybėmis – kitam asmeniui sudavus smūgį kumščiu, padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jo padarymas sukėlė fizinį skausmą.

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis N. P. suduodamas vieną kartą nukentėjusiajai K. P. į kairę akį sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairiojo antakio srityje padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, smurtas panaudotas prieš šeimos narį – sutuoktinę K. P. (BK 248 straipsnio 2 dalis), todėl kaltinamojo veiksmai, kuriais nežymiai sužalotas šeimos narys, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir kitaip smurtaudamas, byloje neįrodyta, todėl ji šalintina.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančias aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis N. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), praeityje yra teistas vieną kartą už nesunkų sveikatos sutrikdymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, psichikos sveikatos skyriuje neregistruotas, šiame skyriuje paslaugos jam neteiktos, vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pobūdį, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatytina didesnė nei įstatymo numatytas vidurkis, skiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu bei įpareigojimu.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, N. P. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių (BK 42 straipsnio 6 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį, tokio pobūdžio veiksmus atliko ne pirmą kartą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri galimai koreguotų kaltinamojo elgesį ir galėtų turėti realios teigiamos įtakos tolimesniam jo gyvenimui (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).

Kaltinamajam N. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, saugoma prie popierinės bylos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate, paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, N. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti N. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, saugomą prie popierinės bylos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti N. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų įpareigojimų, vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti N. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme nepasinaudojama, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.