Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-11-19 · Administracinė byla Nr. I-4147-121/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-19
Bylos Nr.
I-4147-121/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo, valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
Trečiasis asmuo
V. S.
Pareiškėjas
K. T.
Kategorijos
  • 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A442 - 1416/2009Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,pareiškėjo atstovėms O. K. ir advokatei E. J.,atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovui R. Z.,trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S. – B.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. T. (K. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. S. – B. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2008 m. liepos 15 d. sprendimą Nr.302; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. birželio 17 d. sprendimą Nr.IN(5.1.15.)-24593); 3) įpareigoti nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją atlikti nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio kadastrinių duomenų tikslinimą: pastato pamatus 1I1ž (ankstesnis indeksas 2I1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotus pareiškėjo vardu, įregistruoti 1,56 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

Pareiškėjas nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsako už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre (toliau - ir Kadastras) kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Kadastro duomenys nustatomi atliekant tikslius ir išsamius kadastrinius matavimus, naudojant tiksliausias priemones. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš pradžių Kadastre buvo įregistruotas pareiškėjui priklausantis namas, o tik po to buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas - pastatas 2I1/m, pastatytas 1925 metais. Už tai, kad ginčo žemės sklypo formuotojas, o jį registruojant, Kadastro tvarkytojas šiame žemės sklype nepažymėjo ir jame neįregistravo pareiškėjui priklausančio statinio, pareiškėjas neatsako. Kadastro tvarkytojas privalo atlikti ginčo sklypo kadastrinių duomenų tikslinimą šiame sklype įregistruojant statinį. Pareiškėjas nurodė, kad, registruojant statinį, buvo tinkamai atlikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme numatyti jo įregistravimo veiksmai, tačiau, registruojant ginčo sklypą, ant kurio yra statinys, buvo atlikti tik preliminarūs matavimai ir jame neteisėtai buvo nepažymėtas pareiškėjui priklausantis statinys. Kadastro tvarkytojas šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti padaryti Kadastro duomenų pakeitimą, nes nėra nustatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme numatyti atsisakymo atlikti tokius veiksmus pagrindai.

Atsiliepimas

Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovai nurodė, kad, pagal anksčiau galiojusius teisės aktus, statinių registras, kurį tvarkė tuometinis inventorizavimo biuras, buvo atskiras registras, registruojantis tik statinius, nesiejant jų su žemės sklypais, o žemės sklypų registrą tvarkė žemėtvarkos skyriai. Atsakovai nurodė, kad 1995 metais ginčo pastatas sudegė, liko tik pamatai, tačiau registro duomenų dėl daikto žuvimo (išnykimo) ankstesnės šio pastato savininkės nekeitė ir dovanojimo sandorį pareiškėjui atliko pagal registre įregistruotus duomenis, nors faktiškai dovanojimo metu (2007 metais) pastatas jau buvo išnykęs. Nekilnojamojo turto registro įstatymas nesuteikia teisės registro tvarkytojui be savininko (valdytojo ar patikėtinio) prašymo ir šio prašymo pagrįstumą patvirtinančių dokumentų keisti registro duomenis, o ankstesnės ginčo daikto savininkės (vėliau - ir pareiškėjas) neatliko savo pareigos tikslinti registro duomenis po daikto žuvimo, siekiant, kad registre įrašyti statinių duomenys būtų tikslūs ir išsamūs. Atsakovai nurodė, kad kadastrinių matavimų byla ir viešojo administravimo institucijos, atsakingos už statinių formavimą, dokumentas, patvirtinantis, kad pastato pamatai yra laikytini nekilnojamuoju daiktu, kuris gali būti registruojamas nekilnojamojo turto registre, nagrinėjamu atveju teritoriniam registratoriui nebuvo pateikti. Įregistruojant ginčo žemės sklypą ir jo savininkės V. S. – B. nuosavybės teises į jį, 2004 metais sudarytuose žemės sklypo dokumentuose nebuvo duomenų, kad šiame sklype yra pastatas, todėl registre įrašyti žemės sklypo duomenys yra išsamūs ir tikslūs. Žuvusio pastato likusi dalis (pamatai) pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas nėra laikytina daiktu, nes teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės surinkti visų duomenų (aukštis, tūris, plotas, vertė ir kiti parametrai), kurie būtini šio daikto registre įregistruotiems duomenims patikslinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. – B. su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovams buvo paduotas pareiškėjo prašymas patikslinti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, tačiau tokio turinio prašymas negali būti patenkintas, nes jis neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje numatytų duomenų keitimo atvejų. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad Kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės buvo prašoma įrašyti naujus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę paduoti tik įstatymo apibrėžtas subjektų ratas: a) nekilnojamojo daikto savininkas; b) patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo; c) valstybės valdžios ar valdymo institucijos. Pareiškėjui neatsirado teisė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, reikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, nes nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantį žemės sklypą atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas ginčo dėl žemės sklypo registracijos duomenų panaikinimo kaip neteisingų nekelia. Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S. – B. nesutinkant pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, esant ginčui dėl pastato pamatų buvimo fakto ir vietos, toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal Civilinio Kodekso 4.98 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teisės gynimo taisykles.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė pareiškėjo skundo esmės, neužtikrino teisingumo principo, neatsakė į esminį skundo klausimą ir nenustatė, kuriame žemės sklype yra pareiškėjui priklausantis statinys. Šiuo metu egzistuoja situacija, kad statinys yra įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre, tačiau iki šiol nėra registruotas jokiame žemės sklype, t. y. nesusietas su žeme. Pats Kadastro tvarkytojas konstatavo faktą, kad ant ginčo žemės sklypo yra pastato pamatai, registruoti nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu, tačiau neatliko duomenų tikslinimo. Pareiškėjas nurodo, kad, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal Civilinio kodekso 4.98 straipsnio nuostatas, byla turėjo būti perduota pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog sklypo formuotojas ir jį registravęs Kadastro tvarkytojas nepažymėjo ir jame neįregistravo pareiškėjui priklausančio statinio, nėra pareiškėjo kaltė. Kadastro tvarkytojas privalėjo neregistruoti žemės sklypo be jame esančio statinio. Pareiškėjas nurodo, kad Kadastro tvarkytojas Kadastro duomenis privalo tikslinti ir registruoti tik pagal faktines aplinkybes. Šių duomenų registravimui neturį įtakos, ar duomenų tikslinimas pažeis trečiųjų asmenų interesus. Kadastro tvarkytojas, nustatęs netikslius duomenis, juos turi nedelsiant ištaisyti, nepriklausomai nuo šalių valios ir interesų. Pareiškėjas nurodo, kad centrinis registratorius atmetė prašymą atlikti kadastrinius pakeitimus motyvuodamas tuo, kad prašymą pateikė ne žemės sklypo savininkas. Tačiau toks motyvas nėra kliūtis atlikti pakeitimus, nes pareiškėjas kreipėsi dėl statinio kadastrinių duomenų tikslinimo kaip statinio savininkas. Pareiškėjas turi būti laikomas tinkamu asmeniu, prašančiu duomenų patikslinimo. Pareiškėjas nurodo, kad Kadastro tvarkytojas neturėjo teisės atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto Kadastro duomenų pakeitimą, nes nėra nustatyti tokio atsisakymo pagrindai, numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 ir 17 straipsniuose. Pareiškėjas nurodo, kad, neįregistravus statinio žemės sklype, neįmanomas jo atstatymas, restauravimas, pardavimas ar kitoks perleidimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas valstybės įmonė Registrų centras sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. – B. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pamatų buvimo vietos aplinkybių, nes pareiškėjas tokio klausimo skunde nekėlė. Teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrįstai netenkino skundo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas žymiai anksčiau nei tariamai nustatyta statinio 2I1/m buvimo vieta. Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas žemės sklypo registravimo Kadastre metu turėjo duomenų, kad pareiškėjui priklausantis statinys buvo būtent šiame sklype. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, patenkinus pareiškėjo prašymą dėl duomenų įrašymo į Kadastrą, būtų pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens interesai. Be to, tokį prašymą paduoti gali tik atitinkamo nekilnojamojo turto savininkas, šiuo atveju - trečiasis suinteresuotas asmuo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad preliminarūs sklypo matavimai buvo tikslūs ir išsamūs. Jei sklypo projekto autorius, prieš atkuriant nuosavybės teises sklypo savininkei, būtų radęs sklype pareiškėjui priklausantį statinį, tuomet būtų buvusi sudaryta nuomos sutartis su pareiškėju ir žemė aplink statinį nebūtų buvusi grąžinta dabartinei jos savininkei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2008 m. birželio 17 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo įgalioto asmens prašymą atlikti nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio kadastrinių duomenų tikslinimą – pastato pamatus 1I1ž (ankstesnis indeksas 2I1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotus pareiškėjo vardu, įregistruoti 1,56 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2008 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 302 minėtą teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą paliko galioti. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu minėtus atsakovų sprendimus paliko nepakeistus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Remiantis šiomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atlikti nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio kadastrinių duomenų tikslinimą, t.y. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatus, registruotus pareiškėjo vardu, įregistruoti 1,56 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi tikslinant pastato kadastrinius duomenis turėtų būti tikslinami ir žemės sklypo kadastriniai duomenys. Į žemės sklypą, kuriame pareiškėjas prašė įregistruoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatus, įregistruotos V. S. – B. nuosavybės teisės. Kaip minėta, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti, kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje duomenų apie sklype stovinčius statinius nėra, todėl nėra pagrindo teigti, jog nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, taigi nėra pagrindo tikslinti duomenis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinio skundo argumentas, jog Kadastro tvarkytojas konstatavo faktą, kad ant ginčo žemės sklypo yra pastato pamatai, registruoti nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu, laikytinas nepagrįstu. Teritorinio registratoriaus 2008 m. birželio 17 d. sprendimo 1 pastraipoje tik konstatuotos paties pareiškėjo prašyme ir jo prieduose nurodytos aplinkybės. Tuo tarpu registre įrašyti žemės sklypo duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Pastebėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šio įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas klausimo dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų kaip neteisingų panaikinimo nekelia.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis numato galimybę ištaisyti nekilnojamojo turto registre esančias technines klaidas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas atlikti duomenų tikslinimas, nelaikytinas technine klaida, be to, tokios klaidos gali būti ištaisytos, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju (numatytais atvejais keičiant žemės sklypų kadastro duomenis). Kadangi nagrinėjamu atveju nurodyti darbai atlikti nebuvo, darytina išvada, jog prašymas pakeisti statinių kadastro duomenis negalėjo būti pateiktas bei tenkinamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas teisės aktų nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog iš esmės buvo prašoma įrašyti naujus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Ši išvada taip pat darytina dėl to, kad paskutiniai statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 1994 m. gegužės 2 d., pagal kuriuos statinio nusidėvėjimo procentas – 65. Pastebėtina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, statinių registras, kurį tvarkė Respublikinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras, buvo atskiras registras, registruojantis tik statinius, nesiejant jų su žemės sklypais. Kaip teigia pareiškėjas, ką patvirtina ir teismui pateikti UAB „Turto administravimo grupė“ parengti dokumentai, 1995 m. pastatas fiziškai pažeistas (sudegė), liko tik 6 procentai (pamatai). Registro duomenys dėl daikto pažeidimo pakeisti nebuvo.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas (pastato pamatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas turėtų teisę prašyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, tačiau tik ta apimtimi, kiek tai susiję su nekilnojamuoju daiktu, kurio savininkas jis yra. Kadangi nagrinėjamu atveju turėtų būti keičiami ir žemės sklypo, kurio savininkas pareiškėjas nėra, kadastriniai duomenys, toks pareiškėjo prašymas negalėtų būti tenkinamas. Tretysis suinteresuotasis asmuo V. S. – B., žemės sklypo savininkė, nėra pateikusi sutikimo ar prašymo pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir įrašyti į jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo registro įrašą pareiškėjui priklausančio statinio kadastro duomenis. Todėl šiuo pagrindu pareiškėjo prašymas taip pat negalėjo būti tenkinamas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminį skundo klausimą ir nenustatė, kuriame žemės sklype yra pareiškėjui priklausantis statinys. Šis apelianto teiginys yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas teritorinio ir Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o ne statinio buvimo vietos nustatymo klausimas. Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog teismui konstatavus, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal Civilinio kodekso 4.98 straipsnio nuostatas, byla turėjo būti perduota pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ne civilinis ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo, bet teritorinio ir Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kuris vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsniu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsniu, priskiriamas administracinių teismų kompetencijai.

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

K. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Dainius Raižys