- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- AS-822-259-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal J. P. skundą, kuriuo prašoma nubausti I. K. ir išieškoti iš pastarojo už neveikimą ir melagingus atsakymus, skandalą ir moralinę žalą 10 000 000 litų kompensaciją.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas nubausti I. K. ir išieškoti iš jo už neveikimą ir melagingus atsakymus, skandalą ir moralinę žalą 10 000 000 Lt kompensaciją.
Paduotas skundas neatitiko kai kurių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 str. reikalavimų, todėl teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2010 m. kovo 5 d. pateikti: 1) tris patikslinto skundo egzempliorius su tinkamai suformuluotu ir pagrįstu skundo reikalavimu bei teisingai nurodytomis bylos proceso šalimis; 2) skundo priedų vertimus į valstybinę kalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu. Išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu. Teismas pažymėjo, kad pakartotinis pareiškėjo skundas iš esmės yra tapatus pirminio rašytinio kreipimosi turiniui ir formai. Pabrėžė, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas būtų neįmanomas, todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Kadangi J. P. neatsižvelgė į teismo nurodymus konkrečiai įvardyti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūno veiksmus ar neveikimą, įrodyti šių veiksmų ar neveikimo priežastinį ryšį su jam padaryta neturtine žala bei pagrįsti prašomos piniginės kompensacijos dydį, todėl konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų.
II.
Pareiškėjas J. P. 2010 m. kovo 24 d. teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties panaikinimo. Prašo išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad įgaliotinis I. K. nereagavo į pareiškėjo iškvietimus bei pareiškimus dėl kaimynų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui ( ABTĮ 37 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų.
Teismo procesą reglamentuojantys įstatymai aiškiai apibrėžia teismui paduodamo skundo formos ir turinio reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.), nustato procedūrą, kurios metu pareiškėjui sudaroma galimybė pašalinti nustatytus skundo trūkumus (ABTĮ 37 str. 1 d.). Būdamas nešališku, teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde esančių trūkumų, o pareiškėjui nesutikus jų pašalinti vienintelė teisinė pasekmė yra tai, jog skundas laikomas nepaduotu.
Nagrinėjamu atveju teismas nurodė konkrečius J. P. skunde esančius trūkumus ir tokias išvadas pagrindė atitinkamomis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateikto pakartotinio skundo turiniu (b. l. 14), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas J. P. skundo trūkumus įvardijo pagrįstai ir teisingai. Kaip matyti, teismas buvo sudaręs pareiškėjui galimybę pašalinti skundo trūkumus, bet pareiškėjas šių trūkumų nepašalino, teismui nenurodė priežasčių, kodėl nurodytų trūkumų negali pašalinti, neprašė teismo pratęsti nustatytą terminą skundui patikslinti, įstatymo reikalavimus atitinkančio skundo nėra pateikęs ir šiuo metu. J. P. teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą tinkamai nerealizavo dėl savo paties pasirinkto elgesio. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymą ir pagrįstai konstatavo, kad J. P. skundas negali būti priimtas nagrinėti. Pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra įstatyme numatytų pagrindų. Tuo pačiu pareiškėjui pakartotinai išaiškinama, kad jo skundą laikant nepaduotu, jis gali iš naujo paduoti skundą, atitinkantį ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.