Kauno apygardos teismo nutartis

Nr.1A - 135 - 138/2009 Proceso numeris: 20-1-1975-04 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. Pranešėjas A. Stankus

2009 m. gegužės 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nuteistajam D. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. ir advokatės gynėjos Stasės Kupčiūnienės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - ketverių metų laisvės atėmimas ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - ketverių metų laisvės atėmimas;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. šios bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, su 2008-03-28 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie paskirtosios 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, įgijo 0,097 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur 2004 m. spalio 20 d., apie 17²⁰ val., 0,097 g amfetamino pardavė asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

Be to, D. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, įgijo 0,133 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur 2004 m. spalio 25 d., apie 15¹⁰ val., 0,133 g amfetamino pardavė asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

Nuteistasis D. S. apeliacine tvarka skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog nuteistojo atžvilgiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK 369 str. 3 d. pažeidimai, kurie visiškai suvaržė gynybą nuo pareikštų jam kaltinimų. Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, manymais, o ne įrodymais. Į teismą nebuvo iškviesta pagrindinė liudytoja, kurios bute padarytos nusikalstamos veikos. Be to, apeliantas buvo pateikęs prašymus, kad į teismą būtų kviečiamas pagrindinis liudytojas, kuris yra filmuotoje medžiagoje. Be to, apeliantas prašė apylinkės teismo, jog anoniminis liudytojas Nr. 1 nurodytų, o teismas iškviestų pirminį informacijos šaltinį, iš kurio būtent anoniminis liudytojas Nr. 1 sužinojo, kad vyksta neteisėta apyvarta prekyba narkotinėmis medžiagomis. Skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien anoniminio liudytojo parodymais, prielaidomis, manymais, spėliojimais, o turi būti grindžiamas surinktais ir ištirtais įrodymais. Liudytojas S. A. yra pareigūnas, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą, atlikinėjo proceso veiksmus. Apelianto manymu buvo pažeistas rungimosi principas, buvo suvaržytos jo lygios teisės teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, nebuvo iškviesti liudytojai apklausti, nenustatytas pirminis informacijos šaltinis, iš kurio anoniminis liudytojas gavo informaciją. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, kadangi nebuvo atlikti svarbūs tyrimai, kurių nuteistasis reikalavo. Be to, buvo pažeista anoniminio liudytojo apklausos tvarka, kurį turi apklausti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Apeliantui nebuvo leista susipažinti su apklausų protokolais. Nuteistasis teigia, jog anoniminio liudytojo apklausų protokolai yra surašyti, pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Be to, pareigūnas negali būti pagrindiniu liudytoju, patvirtinančiu anoniminio liudytojo parodymus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo advokatė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistojo D. S. skunde išdėstytas prašymas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį atmestinas. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai D. S. pripažino kaltu, padarius BK 260 str. 1d. ir BK 260 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Dėl rungimosi principo

Apelianto argumentas, jog nuteistojo atžvilgiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK 369 str. 3 d. pažeidimai, kurie visiškai suvaržė gynybą nuo pareikštų jam kaltinimų, dėl ko buvo pažeistas rungimosi principas - buvo suvaržytos jo lygios teisės teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, nebuvo iškviesti liudytojai apklausti, nenustatytas pirminis informacijos šaltinis, iš kurio anoniminis liudytojas gavo informaciją, atmestinas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti (BPK 7 str.). Taigi skirtingus interesus byloje turintys proceso dalyviai (šiuo atveju kaltinimas ir gynyba) teisiamojo posėdžio metu turi teisę siūlyti teismui bylos sprendimą, kritikuoti priešingos šalies teikiamus pasiūlymus, reikšti prašymus, pateikti teismui papildomų įrodymų arba prašyti teismo juos išreikalauti iš kitų organizacijų, užduoti klausimus proceso dalyviams ir liudytojams, reikšti nušalinimus, apskųsti teismo sprendimus ir pan. Šiems veiksmams atlikti įstatymas suteikia lygias teises visiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams – tiek kaltinimui, tiek ir gynybai. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis visomis šiomis teisėmis aktyviai naudojosi ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžiuose. D. S. tiriant ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teikė prašymus, kurių dalis buvo patenkinti; teismo posėdžio metu ne tik jo gynėja, bet ir jis pats uždavinėjo klausimus liudytojams (t.6 b. l. 49-51), visada buvo išklausomos visų proceso dalyvių nuomonės (taip pat ir nuteistojo bei jo gynėjos) dėl pareikštų prašymų ar dokumentų pridėjimo prie bylos. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad nuteistasis D. S., nagrinėjant bylą teisme, ginčijo kaltinimo argumentus ir reiškė savo nuomonę klausimais, turinčiais reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad jo teisės bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nebuvo mažesnės nei valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro. Tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu, atmetė kai kuriuos kaltinamojo pateiktus prašymus (pakviesti jo nurodytus asmenis liudyti teisme), nėra pagrindas pripažinti, kad byla teisme išnagrinėta nesilaikant rungimosi principo, nes tai susiję ne su bylos nagrinėjimo tvarka, o su teismo pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, vadovaudamasis BPK 282 straipsniu apklausė nuteistojo kaltę patvirtinusį liudytoją, kuriam buvo taikytas anonimiškumas. Pastarasis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Apeliantas prašė apylinkės teismo, jog anoniminis liudytojas Nr. 1 nurodytų, o teismas iškviestų pirminį informacijos šaltinį, iš kurio būtent anoniminis liudytojas Nr. 1 sužinojo, kad vyksta neteisėta apyvarta prekyba narkotinėmis medžiagomis. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog D. S. atžvilgiu buvo panaudotas nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis – buvo imituojami veiksmai, numatyti BK 259 str., 260 str., 266 str. Pažymėtina, jog NVIEM modeliu įslaptinta informacija patenka į valstybinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašą (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnis). Šio įstatymo 9 straipsnyje pažymėta, kad susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija gali tik specialius leidimus turintys asmenys. Tokio leidimo neturėjo nei nuteistasis, nei jo gynėjas, todėl jų nesupažindinimas su įslaptinta operatyvine informacija negali būti laikomas esminiu teisės į gynybą pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad modelis buvo paruoštas ir sankcionuotas teisėtai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teisėti yra ir įrodymai, kurie buvo surinkti, realizavus šį modelį. Be to, proceso dalyviams, laikantis BPK 282 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, buvo suteikta teisė pateikti anoniminiam liudytojui klausimus. Jo atsakymai į šiuos klausimus buvo užfiksuoti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir balsu perskaityti teisiamajame posėdyje. Be to, buvo suteikta galimybė užduoti pakartotinius ir papildomus klausimus, norintiems tai padaryti po to, kai apklausto liudytojo parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. D. S. liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, klausimų nepateikė. Darytina išvada, kad D. S. teisė dalyvauti įrodymų tyrime nebuvo apribota.

Dėl įrodymų pakankamumo

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, kadangi į teismą nebuvo iškviesta pagrindinė liudytoja, kurios bute padarytos nusikalstamos veikos, vien anoniminio liudytojo parodymais, manymais, spėliojimais, o turi būti grindžiamas surinktais ir ištirtais įrodymais. Be to, apeliantas buvo pateikęs prašymus, kad į teismą būtų kviečiamas pagrindinis liudytojas, kuris yra filmuotoje medžiagoje. Advokatė skunde taip pat nurodo, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl D. S. padarytų nusikalstamų veikų, tiek kaltinamojoje išvadoje, tiek nuosprendyje vadovaujamasi vien tik anoniminio liudytojo ir tyrėjo S. A. parodymais, filmuota medžiaga, dėl ko teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad šioje byloje kaltinamojo kaltę įrodo ne tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, tačiau ir liudytojo S. A. parodymai apie nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio taikymo aplinkybes liudytojui įgyjant psichotropines medžiagas, filmuota medžiaga. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, proceso metu patikrino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendė klausimą dėl jų pripažinimo įrodymais ir juos įvertino. Įrodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti, kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat, kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikšmingos bylai aplinkybės yra įrodytos, ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Teismas nuosprendyje konstatuoja, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jais galima nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tai patvirtina ir daugelyje Europos valstybių galiojančią taisyklę, kad liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais galima remtis tik kaip vienu iš įrodymų, tačiau tokie parodymai baudžiamojoje byloje negali būti lemiantys ar vieninteliai įrodymai. Apylinkės teismas nuosprendį dėl D. S. padarytos nusikalstamos veikos grindė ne tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, tačiau ir liudytojo S. A. parodymais apie nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio taikymo aplinkybes liudytojui įgyjant psichotropines medžiagas, filmuota medžiaga. Be to, anoniminis liudytojas buvo apklaustas teisme ( t. 6, b. l. 71-72), jam buvo užduoti papildomi klausimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra tikslinga vėl kviesti į posėdį anoniminį liudytoją, kadangi naujų klausimų jam pateikta nėra.

Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgė į D. S. prašymą ir apklausė liudytoją J. K.. Liudytoja parodė, kad ji yra girdėjusi apie šį įvykį, kurio metu savo 1 metų 2 mėn. vaiką liudytoja buvo palikusi saugoti vyro broliui D. K., pati išvyko į Alytaus pataisos namus į pasimatymą. D. S. kaip pažįstamas užeidavo pas liudytoją. Iš kur tos medžiagos pas ją atsirado, liudytoja nežino. 2005 m. su amfetaminu liudytoja buvo sulaikyta. Apie įvykį sužinojo tik kai atlikinėjo bausmę. Nieko nežino apie tai, kad D. S. pardavinėtų, ar kam perduotų narkotines medžiagas. 2004-10-20 ir 25 dienomis liudytoja į Alytaus pataisos namus vyko kelis kartus, D. S. pas liudytoją ar jos vyro brolį D. K. užeidavo gana dažnai. D. K. pas ją ateidavo beveik kiekvieną dieną. Vyro brolis dabar atlieka bausmę už narkotikų platinimą (t. 6. b. l. 151-152). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog liudytojos J. K. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, D. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog byloje surinkti ir ištirti duomenys sudaro savarankišką įrodomąjį pagrindą, leidžiantį spręsti apie D. S. kaltę padarius nusikaltimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad teismas, tirdamas bei vertindamas įrodymus, nesilaikė minėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Dėl aukščiau paminėto, skundo argumentas, kad nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta vieninteliu įrodymu – vien anoniminio liudytojo parodymais, nuosprendis grįstas prielaidomis, nepagrįstas.

Dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga

Skunde nurodoma, jog apeliantui nebuvo leista susipažinti su anoniminio liudytojo apklausų protokolais. Nuteistasis teigia, jog anoniminio liudytojo apklausų protokolai yra surašyti, pažeidžiant įstatymo reikalavimus - buvo pažeista anoniminio liudytojo apklausos tvarka, kurį turi apklausti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Be to, pareigūnas negali būti pagrindiniu liudytoju, patvirtinančiu anoniminio liudytojo parodymus. Argumentai atmestini. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, jog teismas privalo patikrinti, ar duomenys, galintys būti naudojami kaip įrodymai, yra gauti teisėtais būdais (BPK 20 straipsnio 4 dalis); jeigu duomenys surinkti naudojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnis), turi būti patikrinama, ar šiam veiksmui atlikti buvo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, D. S. atžvilgiu nusikalstamos veikos imitacijos modelis buvo pavartotas nepažeidžiant įstatymo numatytų reikalavimų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, įtariamasis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o kaltinamasis – su byla teisme (BPK 21 str. 4 d., 22 str. 3 d.). Prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Nurodyti proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jeigu yra toks jų prašymas, jie supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 218 str. 1, 2 d.).

Apeliantas nurodo, jog jam nebuvo leista susipažinti su anoniminio liudytojo apklausos protokolais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto, kaip įtariamojo ir kaip kaltinamojo, procesinės teisės nebuvo suvaržytos, BPK 21 str. 4 d. ir 22 str. 3 dalies reikalavimai nepažeisti, taip pat nepažeisti baudžiamojo proceso įstatymai, reglamentuojantys susipažinimą su bylos medžiaga. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, 2008 m. vasario 6 d. kaltinamajam ir jo gynėjams buvo pranešta, kad jie gali teisme susipažinti su visa bylos medžiaga, kaip tą ir numato BPK 237 straipsnis. Byloje yra duomenų, jog kaltinamasis D. S. išreiškė pageidavimą susipažinti su bylos medžiaga (t. 6, b. l. 15). Iš įtariamojo supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga 2008-02-15 protokolo matyti, kad D. S. su visa bylos medžiaga susipažino (t. 6, b. l. 16-18), darė pageidaujamų dokumentų kopijas (t. 6, b. l. 19-20). Tai matyti ir iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis D. S. su bylos medžiaga susipažino (t. 6, b. l. 45).

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. S. nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., pagrįstai D. S. pripažino kaltu ir jį nuteisė. Pirmos instancijos teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl D. S. padarytų nusikalstamų veikų, įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja.

Visi apeliacinių skundų motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. S. ir nuteistojo advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinius skundus atmesti.