- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- P-261-246-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- K. N.
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. N. prašymą atnaujinti procesą K. N. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-773/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimu K. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 5 d., apie 11 val. 10 min., vairuodamas automobilį „BMW 525“ ir važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nepastebėjo stovinčio automobilio „BMW 318“ ir į jį atsitrenkė bei apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. N. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi K. N. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismas išklausė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ir jam administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo bei policijos pareigūnų paaiškinimus, ištyrė apelianto iškeltą versiją bei įvertino tiek apeliantą kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, todėl jokių duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio šią bylą, objektyvumu ir nešališkumu, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Apeliantas neneigia 2009 m. rugsėjo 5 d. vairavęs automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau pažymi, kad aptariamo eismo įvykio metu nebuvo nei įvykio vietoje, nei Vilniuje, be to, kaip įrodymą pateikia Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame paaiškinta, jog K. N. vairuojamas automobilis 2009 m. rugsėjo 5 d., 11.40 val., Utenos rajone buvo sustabdytas patikrinimui (b. l. 34), tai patvirtina pareigūno D. B. darbo bloknote esantis įrašas (b. l. 36). Vertindama minėtą įrodymą, teisėjų kolegija akcentavo, jog policijos patrulių veiklą reglamentuoja Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta „Policijos patrulių veiklos instrukcija“ (toliau – ir Instrukcija), kurios 72 punkte įtvirtinta, kad sustabdęs transporto priemonę, patrulis radijo ryšio priemonėmis privalo pranešti budėtojui stabdymo vietą, sustabdytos transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį. Apie vairuotojui taikytas poveikio priemones informuojamas budėtojas, kuris šią informaciją fiksuoja raštu (išskyrus atvejus, kai policijos įstaigos budėtojų padalinyje yra naudojamos pokalbio įrašymo priemonės). Jei transporto priemonės stabdomos policijos specialiųjų operacijų metu, šio punkto reikalavimai netaikomi. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog 2009 m. rugsėjo 5 d. Utenos rajone transporto priemonės buvo stabdomos policijos specialiosios operacijos metu, todėl pareigūnas D. B. turėjo vadovautis minėtu Instrukcijos punktu. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“, pateiktame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nurodyta, kad nesant galimybės radijo stotimi susisiekti su operatyvaus valdymo skyriumi, patruliai apie savo sustabdytas transporto priemones daro įrašus darbo bloknotuose. Informacija, kad 2009 m. rugsėjo 5 d., 11.40 val., Utenos rajone buvo sustabdytas K. N. automobilis buvo išduota tik remiantis patrulio D. B. įrašu darbo bloknote. Tačiau teismas pažymėjo, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. rašte nenurodyta, kurioje konkrečiai vietoje patikrinimui galėjo būti sustabdytas apelianto vairuotas automobilis, nenurodyta, kokia konkrečiai transporto priemone patruliavo patrulis D. B.. Be to, prie 2009 m. lapkričio 16 d. rašto pridėtoje policijos automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršruto schemoje užfiksuotas maršrutas tik iki 2009 m. rugsėjo 5 d. 11.30 val., duomenų apie patrulio pasiekiamumą radijo ryšiu 11.40 val. nėra (b. l. 35). Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys apie K. N. automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrinimą, atliktą Utenos rajone, yra užfiksuoti nesilaikant nustatytos tvarkos.
Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad apeliantas, teigdamas savo įvykių versiją, nebuvo nuoseklus. Teismas pažymėjo, jog 2009 m. rugsėjo 11 d. pirminiame paaiškinime (b. l. 13) K. N. nurodė, jog 2009 m. rugsėjo 5 d. ryte automobiliu „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš S. Nėries gatvės 51 namo kiemo, tačiau nenurodė jokių duomenų apie tai, kad tą pačią dieną jis vyko į Utenos rajoną ir ten policijos pareigūnų buvo sustabdytas patikrinimui. Šią versiją apeliantas iškėlė tik po eismo įvykio praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, t. y. tik 2009 m. lapkričio 9 d. teismui pateiktame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą apeliantas nurodė, kad nespėjo gauti visų būtinų dokumentų, patvirtinančių jo gynybinę poziciją (b. l. 27), vėliau pateikė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“.
Net ir konstatavus aplinkybę, kad K. N. tą pačią dieną galėjo būti sustabdytas Utenos rajone, nepaneigiamas faktas, jog prieš tai jis galėjo sukelti eismo įvykį ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi tai, kad K. N. 2009 m. rugsėjo 5 d., S. Nėries gatvės 51 namo kieme, automobiliu „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „BMW 318“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina liudytojų L. P., J. D. ir nukentėjusiojo J. P. paaiškinimai (b. l. 6-7, 18, 19-20) bei parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 43-44). Šie liudytojai tiesiogiai stebėjo eismo įvykį, aiškiai ir tiksliai atpasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, jog puikiai įsidėmėjo K. N. vairuotą automobilį, jo valstybinį numerį. Teismas nurodė, kad minėti liudytojai nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jų parodymai logiški, nuoseklūs, esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Be to, šių liudytojų parodymai, įvertinus juos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), automobilių apgadinimų nuotraukos (b. l. 14-17), tarnybinis pranešimas (b. l. 4)), leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent K. N. vairuotas automobilis „BMW 525“ dalyvavo eismo įvykyje ir padarė apgadinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad transporto priemonių „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 318“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sąlyčio eksperimento metu padaryta išvada, jog kontaktas galėjo būti taškinis, todėl kontakto žymių galėjo nelikti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šių surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog K. N. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai.
III.
K. N. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Atnaujinus procesą prašo ir sustabdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarimo vykdymą.
Šalies argumentai
Prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pažeidė ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus. K. N. pateikti įrodymai patvirtina, kad šioje byloje aptariamo eismo įvykio metu, jo kilimo vietoje (S. Nėries g. 51, Vilniuje) nei K. N., nei automobilio BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir būti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas atnaujinamas kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos. Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Išnagrinėjus pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas remiasi tuo, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N444-773/2011 nebuvo ištirti visi reikiami įrodymai, nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės ir jos visapusiškai, objektyviai įvertintos (pareiškėjas nurodo, kad eismo įvykio metu, jo kilimo vietoje (S. Nėries g. 51, Vilniuje) nei K. N., nei automobilio „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir būti negalėjo), taigi iš esmės pareiškėjas nesutinka su faktinių bylos aplinkybių vertinimu. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės analogiškus argumentus pareiškėjas buvo išdėstęs ir savo apeliaciniame skunde, pateiktame administracinėje byloje Nr. N444-773/2011, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę tinkamai juos įvertinti bei dėl jų pasisakyti. Kita vertus, prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra keliamas klausimas dėl konkrečių materialinės teisės normų turinio neteisingo aiškinimo ar taikymo, taip pat nėra pateikta jokio alternatyvaus apeliacinės instancijos teismo taikytų materialinės teisės normų aiškinimo, kuris prieštarautų šio teismo išvadomis ir iš kurio būtų galima spręsti apie esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant. Todėl, konstatuotina, jog šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
K. N. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą K. N. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. N444-773/2011.
Nutartis neskundžiama.