Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto D. B. atstovo advokato Algimanto Šindeikio apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo D. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 650 eurų dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 19 d., 16:00 – 16:10 val. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose medžioklės metu, varymo metu, neteisėtai medžiojo, tai yra buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape; neteisėtai medžiodamas, sumedžiojęs nieko nebuvo.

Apeliaciniu skundu D. B. atstovas advokatas A. Šindeikis prašo panaikinti 2017 m. spalio 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; nenutraukus administracinės teisenos, prašoma sumažinti D. B. paskirtą administracinę nuobaudą.

Skunde nurodoma, kad D. B. bei jo žmona J. B. priklauso medžiotojų būreliui (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 19 d. Medžiotojų būrelis (duomenys neskelbtini) organizavo medžioklę į kurią nuvyko apeliantas su savo žmona, susirinkus medžiotojams medžioklės būrelio vadovas A. P. pranešė, kad apeliantas nebus įrašytas į medžioklės lapą ir negalės nei tą dieną ne dar ateityje puse metų medžioti šiame būrelyje. Pažymima, jo apelianto žmona taip pat yra šio būrelio medžiotoja ir turėjo visus reikiamus leidimus, ji paprašė, kad ją įtrauktų į tos dienos medžioklės lapą, apelianto žmona į medžioklės lapą buvo įrašyta, kadangi apeliantui tą dieną medžioti buvo uždrausta, apeliantas žinodamas, jog bus stebimas visos medžioklės metu, visą medžioklės laiką praleido šalia žmonos. Nurodoma, kad medžioklės metu D. B. su savimi nešiojosi lazdą šautuvui padėti; nei iš kitų būrelio narių, nei iš žmonos apeliantas šautuvo nebuvo paėmęs. Pažymima, kad šiai medžioklei pasibaigus apeliantas su žmona iškeliavo į namus. Teigiama, kad niekas iš medžiotojų, tame tarpe ir A. P., apeliantui ir jo žmonai jokių pretenzijų nepareiškė.

Skunde nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 21 d. medžiotojų būrelio vadovas A. P. pranešė telefonu apeliantui, jog kitą dieną bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnio D. B. dalyvavimo medžiotojų būrelyje. Pažymima, kad 2016 m. lapkričio 22 d. apeliantas nuvyko pas būrelio vadovą A. P. ir jis pranešė, jog apeliantas yra padaręs daugybę pažeidimų, todėl bus pašalintas iš medžiotojų būrelio, dėl kokių konkrečių priežasčių buvo norėta pašalinti apeliantą iš medžiotojų būrelio A. P. nenurodė. Nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 21 d. medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) vadovas A. P. kreipėsi į Kelmės aplinkosaugos agentūrą bei Kelmės policijos komisariatą dėl to, jog 2016 m. lapkričio 19 d. apie 16 val. vykstant paskutiniam medžioklės varymui klubo nariai neva pastebėjo apeliantą laikantį šautuvą rankose ir medžiojanti kartu, nors nebuvo įrašytas į medžioklės lapą.

Skunde nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 24 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai (toliau - Inspekcija) buvo pateikti Z. M., J. J., V. K. bei A. P. paaiškinimai dėl 2016 m. lapkričio 19 d. vykusios medžioklės aplinkybių. 2016 m. lapkričio 30 d. Kelmės policijos komisariate buvo apklausti D. B. bei J. B.. 2016 m. lapkričio 30 d. A. P. prašymas bei visa surinkta medžiaga buvo persiųsta Inspekcijai. Pažymima, kad visą reikiamą informaciją įvykio ištyrimui Inspekcija gavo dar 2016 m. lapkričio 30 d. Nurodoma, kad 2017 m. gegužės 11 d. apeliantas su žmona dar kartą buvo iškviesti Inspekcijos duoti paaiškinimus, šie paaiškinimai iš esmės yra identiški 2016 m. lapkričio 30 d. Kelmės policijos komisariate duotiems paaiškinimams.

Pažymima, kad 2017 m. gegužės 19 d. Inspekcijos pareigūnas M. K. atsižvelgdamas į tai, jog 2017 m. gegužės 19 d. suėjo 6 mėnesių terminas nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, priėmė nutarimą dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo ir pratęsė šį terminą dar vieneriems metams. Atkreipiamas dėmesys, kad pratęsdamas šį terminą Inspekcijos pareigūnas apsiribojo ATPK 35 straipsnio 3 dalies pacitavimu, nurodydamas, jog administracinio teisės pažeidimo tyrimas iki šiol neišnagrinėtas dėl objektyvių priežasčių, todėl šį terminą yra būtina pratęsti, tačiau kokios objektyvios priežastys lėmė termino pratęsimą Inspekcijos pareigūnas nutarime nenurodė. Nurodoma, kad 2017 m. liepos 14 d. Inspekcijoje buvo apklausti dar du asmenys, t. y. V. M. bei S. Š., daugiau jokių kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų nebuvo imtasi, t. y. nebuvo apklausta daugiau liudytojų, nebuvo atliekami jokie kiti procesiniai veiksmai.

Nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo nuodyta, jog apeliantas įvykdė ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą bei nurodė, jog medžioklės metu varant medžiotojas D. B. neva neteisėtai medžiojo, tai yra buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape. 2017 m. rugpjūčio 10 d. visa administracinio teisės pažeidimo byla buvo persiųsta Kelmės rajono apylinkės teismui. Teigiama, kad nagrinėjant bylą teismui buvo pateikta schema iš kurios akivaizdžiai yra matoma, jog pagal medžiotojų išsidėstymą objektyviai nebuvo įmanoma pastebėti apelianto bei jo žmonos, ypač atsižvelgiant į tai, jog tuo metu jau buvo prietema, o miškas yra ypatingai tankus. Pažymima, kad nagrinėjant bylą taip pat buvo pateikta užklausa Inspekcijai dėl kitų medžiotojų, kurie galimai galėjo medžioti tą pačią dieną nors nebuvo įrašyti į medžioklės lapus. 2017 m. spalio 10 d. Inspekcija pateikė atsakymą, kuriame yra nurodyta, jog kiti medžiotojai t. y. V. K. bei V. Š. yra įtariami padarę ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau šie asmenys į inspekciją iki šiol nėra atvykę, jokių nuobaudų ar sankcijų taip pat nėra gavę, joks tyrimas dėl šių asmenų galimai padarytų administracinių nusižengimų nevyksta.

Teigiama, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą visiškai neatsižvelgė į tai, jog terminas paskirti administracinei nuobaudai jau buvo praėjęs, pratęstas neteisėtai ir nepagrįstai, nenurodant jokių motyvų bei aplinkybių, kurios pagrįstų termino pratęsimą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog objektyviai nebuvo įmanoma pamatyti apelianto už maždaug 100-120 m prietemoje, ypač tankiame miške. Nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog liudytojų parodymai yra prieštaringi ir subjektyvūs, kadangi apeliantą jau ilgą laiką yra siekiama bet kokiomis priemonėmis pašalinti iš medžiotojų būrelio; apelianto su medžiotojų būrelio nariais santykiai jau ilgą laiką yra konfliktiški, todėl negalima pasitikėti nurodytais liudytojų parodymais, ypač atsižvelgiant į tai, jog kai kurie iš jų patys yra kaltinami analogiško administracinio pažeidimo padarymu.

Be to, skunde teigiama, kad apelianto tariamai padarytas administracinis nusižengimas buvo nustatytas 2016 m. lapkričio 19 d, dėl šios priežasties terminas administracinei nuobaudai skirti turėjo sueiti 2017 m. gegužės 19 d. Pažymima, kad Inspekcijos pareigūnas nenurodydamas jokių objektyvių aplinkybių 2017 m. gegužės 19 d. šį terminą pratęsė dar vieneriems metams. Nurodoma, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje yra nurodytas pavyzdinis objektyvių aplinkybių sąrašas, dėl kurių galima pratęsti terminą administracinei nuobaudai skirti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Teigiama, kad iš pateiktos įstatymo nuostatos visos nurodytos aplinkybės dėl kurių galima pratęsti terminą administracinei nuobaudai skirti yra ypatingos, dėl kurių objektyviai yra neįmanoma ištirti administracinio nusižengimo. Pažymima, kad valstybės pareigūnų neveikimas į šias aplinkybes nepatenka ir nėra tokia aplinkybė, dėl kurios Inspekcija turėtų teisę pratęsti terminą administracinei nuobaudai skirti.

Pažymima, kad šiuo atveju neegzistavo aplinkybės, kurios pateisintų termino pratęsimą administracinei nuobaudai skirti bei nebuvo nustatytos. Pažymima, kad tiek apeliantas, tiek liudytojai Inspekcijos nurodytu laiku atvykdavo bei duodavo parodymus, atlikdavo visus reikiamus procesinius veiksmus laiku bei tinkamai, ikiteisminis procesas nebuvo vilkinamas. Nurodoma, kad nei liudytojai nei apeliantas nesudarė jokių aplinkybių, dėl kurių nebūtų įmanoma ištirti administracinį pažeidimą per 6 mėnesių terminą; iš esmės visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu Inspekcija nusprendė skirti nuobaudą, Inspekcija gavo dar 2016 m. lapkričio 30 d.; per likusi laiką 2017 m. gegužės 11 d. dar kartą buvo apklaustas apeliantas ir jo žmona, kurie davė iš esmės identiškus parodymus, kurie jau buvo duoti Kelmės policijos komisariatui bei 2017 m. liepos 14 d. buvo apklausti dar du liudytojai. Nurodoma, kad jokių kitų procesinių veiksmų nebuvo atlikta. Apeliantas daro išvadą, jog pati Inspekcija yra atsakinga už pernelyg ilgai užsitęsusi administracinio nusižengimo tyrimą, dėl ko Inspekcija praleido 6 mėnesių terminą administracinei nuobaudai skirti.

Teigiama, jog būtina atsižvelgti ir į tai, jog Kelmės policijos komisariatas visus reikiamus procesinius veiksmus atliko vos per 11 kalendorinių dienų nuo galimai padaryto administracinio nusižengimo padarymo, tuo tarpu Inspekcija per mėnesio laikotarpį nuo tada, kai medžiotojų būrelis (duomenys neskelbtini) pateikė pranešimą Inspekcijai dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, sugebėjo pateikti tik lakonišką trijų eilučių 2016 m. gruodžio 22 d. atsakymą, jog Inspekcijoje yra atliekamas tyrimas. Pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog pakartotinai apeliantas ir jo žmona į Inspekciją buvo iškviesti tik 2017 m. gegužės 9 d., akivaizdu, jog joks tyrimas nebuvo atliekamas.

Nurodoma, kad aplinkybė, jog Inspekcija be jokio teisinio pagrindo pratęsė 6 mėnesių terminą administracinei nuobaudai skirti buvo nurodyta ir pirmosios instancijos teisminio proceso metu, tačiau teismas šią aplinkybę iš esmės visiškai ignoravo ir dėl jos nepasisakė. Pažymima, kad teismas kaip ir Inspekcija apsiribojo ATPK 35 straipsnio pacitavimu bei nurodė, jog aplinkybė, kad terminas yra pratęstas dėl to, jog užtruko pažeidimo tyrimas atitinka įstatymo reikalavimus.

Nurodoma, kad šiuo atžvilgiu akivaizdu, jog nei Inspekcijos pareigūno nei teismo nutarimas yra visiškai nemotyvuoti, todėl neteisėti. Pažymima, kad nei Inspekcijos nutarime nei Teismo nutarime nėra nurodyta jokių argumentų ar aplinkybių, kurios būtų objektyvios bei pateisintų termino pratęsimą administracinei nuobaudai skirti. Akivaizdu, jog vien ATPK normos pacitavimas ir apsiribojimas konstatavimu, jog atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimas užtruko, todėl terminas skirti administracinei nuobaudai buvo pratęstas, neatitinka nei Konstitucinio Teismo nei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nei bendrosios kompetencijos teismų praktikos, todėl šiuo atžvilgiu Teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota ir neteisėta. Teigiama, jog akivaizdu, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kadangi ši aplinkybė, neteisėtas 6 mėnesių pratęsimo terminas administracinei nuobaudai skirti, yra esminė vertinant ar ji gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teigiama, kad pripažinus, jog administracinei nuobaudai skirti terminas buvo pratęstas neteisėtai, o iš to kas išdėstyta, tai yra akivaizdu, administracinė byla būtų nutraukta.

Skunde teigiama, kad teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog apelianto bei jo žmonos laiko tarpe 16:00 - 16:10 objektyviai nebuvo įmanoma pamatyti. Pažymima, kad šiai aplinkybei patvirtinti teismui buvo pateikta medžiotojų išsidėstymo schema, dėl kurios teismas visiškai nepasisakė, nors vykdant teisme liudytojų apklausą šia schema vadovavosi ir dėl joje nurodyto medžiotojų išsidėstymo uždavinėjo liudytojams klausimus. Pažymima, kad lapkričio 11 d. saulė leidžiasi 16:23, taigi tuo metu, kai apeliantas neva buvo pamatytas laikantis ginklą rankoje buvo prietema, miškas, kuriame vyko medžioklė yra itin tankus, per kurį objektyviai neįmanoma pastebėti kitų asmenų nutolusių per 100-120 m; kiti liudytojai, kurie neva matė apeliantą su ginklu rankoje buvo nutolę per dar didesnį atstumą nuo apelianto, tai yra matoma iš teismui pateiktos schemos.

Teigiama, kad reikia atsižvelgti ir į tai, jog medžioklės metu apeliantas su savimi visą laiką nešiojosi lazdą šautuvui padėti, ką beje nurodė ir liudytojas A. Ž.. Atsižvelgiant į tai, jog tuo metu buvo prietema ir miškas yra itin tankus, net jei liudytojai kažkokiu būdu galėjo matyti apeliantą bei jo žmoną, jiems galėjo pasirodyti, jog vietoj lazdos šautuvui padėti apeliantas turėjo ginklą. Pažymima, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi: V. K. nurodo, jog girdėjo šūvį, toje vietoje kur stovėjo apeliantas, kiti liudytojai šios aplinkybės nenurodo, tik nurodė, jog matė Apeliantą laikantį ginklą rankoje; vieni liudytojai nurodo, kad neva pamatę apeliantą laikiusį šautuvą rankoje apie tai pranešė A. P., kiti liudytojai teigia, jog jokios pretenzijos medžioklės metu apeliantui bei jo žmonai nebuvo pareikštos. Pažymima, kad teismas visiškai nieko nepasisakė, apie aplinkybę, jog A. Ž. kitaip nei kiti liudytojai matė, jog apeliantas rankoje laikė lazdą šautuvui padėti, iš to kas išdėstyta matoma, jog liudytojų parodymai yra prieštaringi, todėl akivaizdu, jog administracinės baudos paskyrimas remiantis vien prieštaringais liudytojų parodymais yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Pažymima, kad teismas neteisingai nurodo liudytojų nurodytas aplinkybes. Teigiama, kad teismo nutarime yra nurodyta, kad V. K., J. J. bei Z. M. nurodė, kad jie visi matė kaip apeliantas stovėjo su ginklu rankoje ir laukė išbėgančių žvėrių, nors kaip jau buvo minėta, V. K. girdėjo šūvį ir nuėjęs didelį atstumą (jis buvo labiausiai nutolęs nuo apelianto), neva matė apeliantą laikantį šautuvą rankoje, liudytojai J. J. ir Z. M. apie tai, kad buvo šauta nenurodė. Apie tai, kad Apeliantas su ginklu neva laukė išbėgančių žvėrių nurodė tik J. J..

Skunde pažymima, kad teismas priimdamas nutarimą remdamasis liudytojų parodymais, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantas su liudytojais, kurie teigė neva matę kaip apeliantas laikė ginklą rankoje, jau ilgą laiką tarpusavyje konfliktuoja, todėl jų parodymai yra visiškai subjektyvūs. Teigiama, kad šie asmenys jau ilgą laiką, bet kokiomis priemonėmis siekia pašalinti apeliantą iš medžiotojų būrelio. Pažymima, kad tai akivaizdžiai yra matoma ir iš teismo konstatuotų aplinkybių. Nurodoma, kad dar prieš prasidedant medžioklei be jokio pagrindo, už neva grubius pažeidimus A. P. atsisakė įrašyti apeliantą į medžioklės lapą, taip be jokio pagrįsto pagrindo, atimant apeliantui teisę medžioti. Nurodoma, kad visos medžioklės metu, apeliantas žinojo, jog jį stebės kiti medžiotojai ir sieks ieškoti pagrindų apelianto pašalinimui iš medžiotojų būrelio. Pažymima, kad akivaizdu, jog žinodamas šią aplinkybę apeliantas buvo atsargus ir neėmė į rankas šautuvo, juo labiau šaudė; pasilikti medžioklėje apeliantas nusprendė vien tik dėl to, jog atvyko su žmona, kuri irgi yra medžiotoja ir norėjo pasivaikščioti miške bei pabūti gamtoje.

Teigiama, kad teismas priimdamas sprendimą visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ir kitiems medžiotojams, kurių vienas liudijo, jog neva matė apeliantą laikantį rankoje šautuvą – V. K., patys galimai medžiojo, nors nebuvo įtraukti į medžioklės lapą. Nurodoma, kad šie asmenys, V. K. ir V. Š. net nepasirodė Inspekcijos apklausoje, Inspekcijos pranešimus tiesiog ignoruoja ir nepateikia jokių pasiaiškinimų. A. P. dėl šių asmenų neparašė jokių pranešimų ar paaiškinimų, nors apelianto atžvilgiu pranešimą tiek Kelmės policijos komisariatui tiek Kelmės aplinkosaugos agentūrai dar kitą dieną po medžioklės. Teigiama, kad verta atsižvelgti ir į tai, jog šie asmenys nesulaukė visiškai jokios atsakomybės už tai, kad nepasirodė Inspekcijoje ir nedavė jokių pasiaiškinimų, todėl tikėtina, jog prieš juos joks ikiteisminis tyrimas nebus atliktas ir jie nesusilauks jokių sankcijų. Ta aplinkybė, kad minėti asmenys teikė paaiškinimus Šiaulių RAAD apie medžioklę, kurioje patys dalyvavo grubiai pažeisdami medžioklės taisykles, t. y. visą laiką medžiojo nors nebuvo įrašyti į medžioklės lapą, turėtų būti vertinama kaip esminė vertinant liudijimų patikimumą, nes medžioklės vadovas A. P. apie jų pažeidimus nepranešė Šiaulių RAAD, tokiu būdų siekdamas susidoroti su apeliantu.

Apeliantas daro išvadą, kad iš to kas išdėstyta, matoma, jog teismas priimdamas nutarimą rėmėsi tik liudytojų, kurie yra subjektyvūs bei konfliktuoja su apeliantu, parodymais, visiškai ignoravo aplinkybę, jog iš tokio atstumo tankiame miške, prietemoje pamatyti apeliantą objektyviai nebuvo įmanoma, jis visos medžioklės metu nešiojosi lazdą ginklui laikyti, ką nurodė ir liudytojas A. Ž.. Teigiama, kad liudytojui, kuris teigė, jog neva matė kaip apeliantas turėjo ginklą rankoje, pačiam yra pareikšti įtarimai dėl medžiojimo, be to, kitas liudytojas liudijęs apie medžioklės aplinkybės teisme neteisingai nurodė medžioklės laiką, t. y. jo parodymai teisme skyrėsi nuo parodymų duotų Šiaulių RAAD tyrimo metu. Į Inspekciją šis liudytojas net neprisistatė ir nedavė jokių pasiaiškinimų.

Skunde, pasisakant dėl paskirtos nuobaudos nurodoma, jog minėtos medžioklės metu nei apeliantas, nei jo žmona nieko nesumedžiojo, tyrimo metu buvo nustatyta, kad jie apskritai tą dieną nė karto neiššovė iš savo medžioklinio ginklo, todėl apeliantui paskirta nuobauda savo griežtumu yra neproporcinga siekiamam tikslui, t. y. nubausti asmenį, kuris neteisėtai medžioja. Teigiama, kad net jei ir būtų pripažinta, jog apeliantas neteisėtai medžiojo, o iš anksčiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog jis medžioklės metu rankoje ginklo neturėjo. Nurodoma, kad teismo paskirta nuobauda bet kokiu atveju yra neproporcinga. Kaip ir nurodė teismas priimdamas nutarimą ir paskirdamas administracinę nuobaudą, medžioklės metu nebuvo iššauta, nebuvo sumedžiotas joks medžiojamasis gyvūnas, todėl jokios žalos nebuvo padaryta. Teigiama, kad teismas priimdamas nutarimą bei paskirdamas nuobaudą į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai atėmė iš apelianto teisę medžioti dvejiems metams, atsižvelgiant į šias aplinkybes paskirta bausmė apeliantui yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga.

Nurodoma, kad vertinant administracinės nuobaudos paskyrimą reikia atsižvelgti ir į spaudoje viešai paskelbtą informaciją (Priedas Nr. 2) apie medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) nariams paskirtas administracines nuobaudas. Kaip yra nurodoma spaudoje, medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) nariams V. K„ D. L. bei medžioklės vadovui buvo surašyti administraciniai protokolai pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį už tai, jog būrelio nariai automobilio bagažinėje neužsegtame dėkle vežiojosi užtaisyta šautuvą, medžiotojas D. L. dorojo sumedžiotą stirną ne pirminėje žvėrių dorojimo aikštėje, stirnos liekanas buvo bandoma sudeginti. Už šiuos visus administracinius nusižengimus, kurie buvo padaryti vos per vieną medžioklę, šiems nariams gresia tik įspėjimas arba administracinė nuobauda nuo 30 Eur iki 90 Eur, nors šių būrelio narių administraciniai nusižengimai yra daug pavojingesni už apelianto neva padarytą administracinį nusižengimą.

Apibendrinant nurodoma, kad įvertinus visas šias aplinkybes akivaizdu, jog net jeigu ir būtų konstatuota, kad apeliantas padarė administracinį pažeidimą pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, akivaizdu, jog administracinė nuobauda - teisės atėmimas medžioti dvejiems metams yra neproporcinga ir per griežta. Teigiama, kad dėl visų šių išvardintų priežasčių ši nuobauda, tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, jog apeliantas padarė administracinį nusižengimą, privalo būti sumažinta, kadangi teismo nuobauda yra per griežta ir neproporcinga.

Atsiliepimu į D. B. atstovo advokato apeliacinį skundą Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimą.

Atsiliepime nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 21 d. buvo gautas Kelmės rajono Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo vadovo A. P. raštiškas prašymas, kuriame buvo pateikta informacija apie 2016 m. lapkričio 19 d. medžioklės metu galimai padarytus medžioklės taisyklių pažeidimus. Prašyme buvo nurodyta, kad medžioklės metu varant apie 16.00 val. D. B. medžiojo su šautuvu rankose, nors nebuvo registruotas medžioklei, tai yra įrašytas į medžioklės lapą. Pažymima, kad dėl šio įvykio 2016 m. lapkričio 24 d. nuvykta į Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo susirinkimo vietą, kurioje apklausti keturi medžiotojai: V. K., A. P., Z. M., J. J., kurie teigė 2016 m. lapkričio 19 d. vykdomos medžioklės metu matę D. B. medžiojantį, tai yra medžioklės metu minėtas medžiotojas medžiojo, nors nebuvo įrašytas į medžioklės lapą. Nurodoma, kad tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo pirmininko A. P. buvo išimtas medžioklės lapas Nr. 55, 2016-22-19, kuris patvirtino, kad medžioklės metu D. B. nebuvo įrašytas į medžioklės lapą.

Pažymima, kad 2016 m. lapkričio 30 d. gautas raštas iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus, kuriame pareigūnai nurodė, kad D. B. ir J. B. veiksmuose nenustatė pažeidimų susijusių dėl ginklo turėjimo ir naudojimo. Nurodoma, kad policijoje atliktos apklausos metu J. B. ir D. B. neigė pažeidę medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus, bei kitų svarbių administraciniam tyrimui detalių rašytiniame paaiškinime nenurodė.

Be to, atsiliepime teigiama, kad D. B. ir J. B. keliskart telefonu buvo kviečiami atvykti į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Nurodoma, kad D. B. ir J. B. buvo išsiųsti registruoti kvietimai atvykti į apklausą, minėti piliečiai apklausti tik 2017 m. gegužės 11 d., rašytiniuose paaiškinimuose D. B. ir J. B. pateikė svarbios informacijos tyrimo eigai, tai yra nurodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d. medžioklės metu buvo ir daugiau medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių pažeidimų. Apklausos metu nurodė, kad medžioklėje neįsirašę į medžioklės lapą dar dalyvavo V. K. bei V. Š., pastarasis medžioklės metu sumedžiojo pilkąjį kiškį.

Teigiama, kad tyrimo eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl kitų medžiotojų padarytų šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų, bei norint dar papildomai ir naujai apklausti minėtoje medžioklėje buvusius asmenis, dėl D. B. ir kitų medžiotojų padarytų pažeidimų nuspręsta administracinio tyrimo terminą pratęsti iki vienerių metų. Teigiama, kad apie tyrimo termino pratęsimą D. B. apklausos metu žodžiu buvo paaiškinta, medžiotojas neprieštaravo, bei sutiko kad išsiaiškinus daugiau aplinkybių, jam ir kitiems pažeidėjams bus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.

Nurodoma, kad 2017 m. gegužės 19 d. būdamas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius ir turėdamas tokią teisę, bei vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, administracinės nuobaudos skyrimo terminą galima pratęsti iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos priėmė nutarimą, administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 19 d. Pažymima, kad terminas nuobaudos skyrimui pratęstas iki vienerių metų, ką teisės aktas šiuo atveju leido padaryti, medžiotojas D. B. apie nuobaudos skyrimo termino pratęsima žinojo, nes buvo informuotas apklausos metu, dėl termino pratęsimo skundų ar pretenzijų nepateikė.

Nurodoma, kad pratęsus nuobaudos skyrimo terminą, 2017 m. liepos 14 d. buvo apklausti medžiotojai: V. M., S. Š., P. K.. Apklausos metu medžiotojai patvirtino medžioklėje matę D. B. medžiojanti su medžiokliniu ginklu, bei žinojo, kad tą dieną minėtas medžiotojas negalėjo medžioti, tai patvirtino rašytiniuose paaiškinimuose. Pažymima, jog taip pat tyrimo metu buvo atliekamas tyrimas dėl kitų medžiotojų ir medžioklės vadovo padarytų pažeidimų, iškviesti naujai ir papildomai apklausti keturi medžiotojai. Nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 19 d. medžioklės vadovas, bei vienas iš medžiotojų patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl mano, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas motyvuotai ir pagrįstai.

Atsiliepime nurodoma, kad sprendžiant klausimą, dėl D. B. administracinės atsakomybės, tiesioginės reikšmės neturi, ar kiti medžioklėje dalyvavę asmenys yra pažeidę medžioklės taisykles, nes kiekvienas asmuo atsako už savo padarytą veiką. Teigiama, kad medžiotojo D. B. neteisėtos medžioklės faktą paliudijo septyni medžiotojai, todėl minėtam medžiotojui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teigiama, kad medžiotojas D. B. šiurkščiai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus, medžiojo neįsirašęs į medžioklės plotų vienetui išduotą medžioklės lapą, tuo minėtas medžiotojas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 punktą, kuriame nurodytą, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą; tai pat medžiotojas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 punkto reikalavimas, kuriame nurodyta, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 74.1 punktas, nurodo, kad šiurkščiais medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1 - 58.5 ir 58.35 papunkčiuose nurodyti draudimai ir už tai buvo skirta administracinė nuobauda.

Pažymima, kad neteisėtas medžiojimas, tai yra buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape yra priskirtas prie šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų, už kurį yra taikoma griežta administracinė nuobauda. Skiriama administracinė bauda, bei teisės medžioti atėmimas, tai medžiotojui D. B. neabejotinai turėjo būti žinoma (medžiotojo stažas 14 metų).

Šiaulių RAAD mano, kad Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda individualizuotas tinkamai ir proporcinga padarytam pažeidimui, skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, nes padarytas šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas, nuobauda atitinka padaryto ir užfiksuoto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas konstatuoja, jog Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. nutarimu konstatavęs, jog D. B. padarė ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyręs jam administracinę nuobaudą, pažeidė ATPK 35 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios nuobaudų skyrimo terminus, reikalavimus.

ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (LVAT 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014).

ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti bylą per įstatymo numatytą laiką. Be to, svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Tik nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. lapkričio 21 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente buvo gautas A. P. raštas dėl galimų pažeidimų medžioklės, vykusios 2016 m. lapkričio 19 d., metu (b. l. 9). 2016 m. lapkričio 26 d. iš A. P. buvo paimtas minėtos vykusios medžioklės metu pildytas medžioklės lapas, šį procesinį veiksmą atliko Inspekcijos pareigūnas M. K. (b. l. 14-15). 2016 m. gruodžio 2 d. Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūra iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus gavo (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) vadovo A. P. prašymą ir surinktą medžiagą sprendimo priėmimui (b. l. 18-29). Taigi, iš šių duomenų matyti, kad Inspekcija jau 2016 m. gruodžio 2 d. disponavo duomenimis, kurių pagrindu buvo galima toliau vykdyti D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje atliekamą tyrimą. Apygardos teismas pažymi, kad tiek D. B., tiek kiti asmenys buvo pakviesti duoti paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje, dėl galimai D. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, tik 2017 m. gegužės 9 d (b. l. 34-36, 40). Taigi, nuo tiriamo pažeidimo padarymo (2016 m. lapkričio 19 d.) iki 2017 m. gegužės 9 d. pranešimo tiek D. B., tiek kitiems asmenis, kurie gali turėti reikšmingų duomenų tiriant administracinio pažeidimo bylą, atvykti į Inspekciją išsiuntimo, praėjo daugiau nei 5 mėnesiai. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. nuo tada, kai Inspekcijoje iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus buvo gauta surinkta medžiaga iki 2017 m. gegužės 9 d., kai buvo paaiškinimams pakviestas tiek galimas pažeidėjas, tiek kiti asmenys, praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad per minėtą laikotarpį Inspekcija būtų atlikusį kokį nors procesinį veiksmą. Apygardos teismo vertinimu, toks delsimas turint omenyje ATPK 35 straipsnio nuostatas, numatančias maksimalų 6 mėnesių terminą administracinei nuobaudai paskirti, nėra pateisinamas.

Remdamasis bylos medžiaga, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcija, po daugiau keturių mėnesių neveikimo, t. y., 2017 m. gegužės 19 d., priima nutarimą dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo vieniems metams (b. l. 41). Pažymėtina, kad Inspekcijos pareigūnas sprendimą pratęsti nuobaudos skyrimo terminą motyvavo tuo, kad administracinio pažeidimo tyrimas iki šiol neišnagrinėtas dėl objektyvių priežasčių (b. l. 41). Pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Minėta, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti bylą per įstatymo numatytą laiką, o sprendimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą privalo būti motyvuotas. Vien formalus įstatymo nuostatų atkartojimas, nėra pagrindas pripažinti nutarimą esant motyvuotam. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos nutarime pratęsti nuobaudos skyrimo terminą nėra nurodyta jokių objektyvių kliūčių administracinio teisės pažeidimo tyrimui vykdyti, pažymėtina ir tai, kad tokių kliūčių negalima įžvelgti ir iš byloje esančios medžiagos. Byloje nėra duomenų, kad ir pažeidimu įtariamas asmuo būtų kokiu nors būdu vilkinęs tyrimą, priešingai, jis davė paaiškinimus, šaukiamas į Inspekciją atvyko (b. l. 37). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą buvo priimtas dar 2017 m. gegužės 19 d., tačiau po šio nutarimo priėmimo praėjus beveik 2 mėnesiams, Inspekcijoje buvo gauti kitų 4 asmenų paaiškinimai (b. l. 42, 43, 44, 47), duomenų, kad, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. liepos 14 d. (iki pirmojo paaiškinimo gavimo Inspekcijoje), būtų buvę atlikti kokie nors procesiniai veiksmai taip pat nėra.

Visiškai nepagrįsti Inspekcijos atsiliepime nurodyti argumentai, kad D. B. buvo informuotas apie nuobaudos paskyrimo termino pratęsimą administracinėje byloje ir D. B. tam neprieštaravo. Pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant minėtą terminą galimą pratęsti, tokios aplinkybės, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimas ar nesutikimas nėra numatytas. Atkreiptinas Inspekcijos dėmesys ir į tai, kad nors atsiliepime nurodoma, kad 2017 m. gegužės 11 d., rašytiniuose paaiškinimuose D. B. ir J. B. pateikė svarbios informacijos tyrimo eigai, tai yra nurodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d. medžioklės metu buvo ir daugiau medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių pažeidimų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad naujai paaiškėję duomenys nebuvo susiję su D. B. galimai padaryto pažeidimo tyrimu, nes Inspekcijos surašytame D. B. administracinio teisės pažeidimo protokole, D. B. nebuvo inkriminuojama kitų galimų įstatymo pažeidimų, išskyrus tą, dėl kurio ir vyko administracinis tyrimas, t. y. medžiojimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, todėl nebuvo pagrindo pratęsti nuobaudos skyrimo terminą D. B..

Apygardos teismas pažymi, kad išdėstytos aplinkybės leidžia neabejotinai konstatuoti, kad byloje priimtas 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos termino pratęsimo yra neteisėtas. Esant tokia išvadai Kelmės rajono apylinkės teismas negalėjo priimti 2017 m. spalio 17 d. nutarimo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, o procesą asmens atžvilgiu turėjo nutraukti, nes nuo galimo pažeidimo padarymo (2016 m. lapkričio 19 d.) iki nutarimo paskirti D. B. nuobaudą (2017 m. spalio 17 d.) yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai, per kuriuos asmeniui, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio nuostatomis, yra galima paskirti administracinę nuobaudą.

Konstatavus, kad yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama būtent šiuo pagrindu, nebetenka prasmės iš esmės spręsti, ar D. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neatsako į D. B. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, D. B. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais, todėl D. B. atstovo advokato apeliacinis skundas tenkinamas ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimas, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 85 straipsnio 5 dalyje ir už šį pažeidimą D. B. paskirta administracinė nuobauda, naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. B. atžvilgiu nutraukiama suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) bylos teiseną D. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.