Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinant padarius veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalies požymius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – mušdamas ir smurtaudamas sukėlė S. J. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtenr jis 2020-02-22 apie 14 val., (duomenys neskelbtini), keptuve tyčia suduodamas S. J. į galvos sritį, sukėlė nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie B. R. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Iš teismo posėdžio metu perskaitytų nukentėjusiosios S. J. parodymų matyti tokios aplinkybės. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo anūke. 2020-02-22 apie 12 val. pas ją namo atėjo jos sūnėnas B. R. į svečius. Visą laiką jie bendravo, diskutavo ir ji jam pasiūlė pavalgyti, kai jie pavalgė, ji suplovė indus ir kai laikė nuplautą keptuvę, jie pradėjo ginčytis dėl praeities įvykių. Ginčo metu jis pradėjo blogai šnekėti apie jos mirusią dukrą. Kadangi ji netoleruoja kai blogai šneka apie jos dukrą, ji pradėjo ant jo rėkti. Apie 14 val. konflikto metu jis atėmė iš jos keptuvę ir ja trenkė jai į galvą, ir ji pajuto labai stiprų fizinį skausmą. Po smūgio jis kartu su keptuve išėjo iš jos namų. Kadangi jai pasidarė silpna, ji nuėjo į savo kambarį ir atsigulė į lovą. Po to, apie 16.30 val. jai paskambino jos dukra ir jai ji papasakojo visą situaciją, kuri įvyko tarp jos ir jos sūnėno, tada ji iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kurie išvežė ją į Lazdynų ligoninę apžiūrai ir po apžiūros ją išleido namo gydytis ambulatoriškai. Kiek žino, jos sūnėnas ne vieną kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, tai galimai jis gali būti nepakaltinamas. Prašo imtis veiksmų, kadangi ji bijo, kad jis vėl gali ateiti ir kažką blogo padaryti jai ir jos anūkei (b. l. 32-33).

Iš teismo posėdžio metu perskaitytų liudytojos A. S. parodymų matyti tokios aplinkybės. 2020-02-22 apie 16 val. paskambino savo mamai S. J.. Mama jai pasakė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas ją užėjo pavalgyti jos sūnėnas B. R.. Kilus konfliktui, B. R. trenkė keptuve S. J. per galvą ir su keptuve pasišalino iš įvykio vietos. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Po įvykio pas S. J. į namus užėjo jos anūkė. S. J. buvo pristatyta į Lazdynų ligoninę, kuriai buvo nustatyta smegenų sumušimas. Daugiau asmenų įvykio nematė (b. l. 65).

Ekspertė Aurelija Survilaitė teismo posėdyje patvirtino tyrimo metu duotą išvadą. Paaiškino, kad ekspertizės metu buvo išanalizuoti visi medicinos duomenys, konstatuota, kad B. R. dėl ligos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, jo veikos pasikartojimo rizika išlieka ta pati, todėl buvo rekomenduota skirti stacionarinį būklės stebėjimą įstaigoje –(duomenys neskelbtinio), nes tai vienintelė įstaiga, kuri užtikrintų tokį stebėjimą.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. liepos 16 d. – rugpjūčio 12 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2020 konstatuota: kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu B. R. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojamas (duomenys neskelbtini) dėl savo psichikos būklės B. R. negalėjo suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; šiuo metu B. R. konstatuojamas (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; dėl savo psichikos būklės B. R. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nerekomenduojama jo šaukti į teismą, jis nesupras proceso esmės, nesugebės duoti prasmingų paaiškinimų; B. R. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 108-117).

Visuma nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis pripažįsta kaltinimo faktines aplinkybes iš esmės įrodytomis. O būtent, iš minėtų įrodymų nustatytos tokios aplinkybės: 2020-02-22 apie 14 val., (duomenys neskelbtini), B. R. keptuve tyčia suduodamas S. J. į galvos sritį, sukėlė nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie B. R. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2020 (kurį, kaip minėta, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Aurelija Survilaitė) matyti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu B. R. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojamas (duomenys neskelbtini) dėl savo psichikos būklės B. R. negalėjo suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; šiuo metu B. R. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) dėl savo psichikos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; dėl savo psichikos būklės B. R. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nerekomenduojama jo šaukti į teismą, jis nesupras proceso esmės, nesugebės duoti prasmingų paaiškinimų; B. R. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Motyvuojamoji dalis

BK 17 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, o pagal šio straipsnio 2 dalį, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Taigi atsižvelgdamas į nurodytus duomenis dėl ekspertizės aktu konstatuotos B. R. būsenos atitinkamų veiksmų padarymo metu, t. y. kad jis sirgo liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismas pripažįsta, kad B. R. nagrinėjamos veikos padarymo momentu buvo nepakaltinamas, t. y. jis pripažintinas padaręs pirmiau nurodytą veiką, atitinkančią BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, būdamas nepakaltinamas.

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertų, vertinusių B. R. psichikos sveikatos būklę, išvadą bei turimus medicininius duomenis, kitas reikšmingas aplinkybes, rekomendacijas, kurias teismo posėdžio metu patvirtino teismo psichiatrė ekspertė Aurelija Survilaitė, sprendžia, kad B. R. dėl gydymo būtinybės skirtina eksperto rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 78,58 eurų civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį; teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šiuo atveju, kaip minėta, B. R. nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančią veiką padarė būdamas nepakaltinamas, taigi šioje byloje negali būti pripažinta, kad žala buvo padaryta dėl nusikalstamos veikos. Baudžiamojoje byloje nagrinėjami tik civiliniai ieškiniai dėl nusikalstama veika padarytos žalos. Taigi atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, be kita ko, ir vadovaudamasis teismų praktika, jog baudžiamojoje byloje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių negali būti nagrinėjami civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, teismas palieka pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą, išaiškinant, kad civilinis ieškovas dėl žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti, kad B. R. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

B. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 78,58 eurų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.