- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- AN2-336-462/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00076-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- G. L.
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo G. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-09-20 nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-07-26 nutarimu G. L. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 170 Eur bauda, atimant specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams, už tai, kad 2018-07-14 23.27 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, Palangoje, vairuodamas transporto priemonę, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones per pėsčiųjų perėją ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.4 punktą.
2. G. L. su skundžiamu nutarimu nesutiko, apskundė Institucijos 2018-07-26 nutarimą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai, išnagrinėję G. L. skundą, 2018-09-20 nutartyje padarė išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl G. L. skundo netenkino ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
3. G. L. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-09-20 nutartimi, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Institucijos nutarimą. Taip pat reiškiamas alternatyvus prašymas – jeigu teismas nuspręs, kad G. L. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, prašo netaikyti specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo. G. L. apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė iš esmės vadovaudamasis išimtinai policijos pateikta vaizdo medžiaga, nekreipdamas dėmesio į administracinį nusižengimą padariusio asmens paaiškinimus, dėl to, apelianto nuomone, toks teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas pateikia teismų praktikoje suformuluotų taisyklių pavyzdžių, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, o visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliantas neginčija, kad užfiksuotame vaizdo įraše matyti, jog jis atliko lenkimą ir kirto pėsčiųjų perėją, tačiau pažymi, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, dėl ko G. L. neužbaigė lenkimo iki pėsčiųjų perėjos ir ar šį manevrą galėjo užbaigti nekeldamas pavojaus sau ir kietiems eismo dalyviams tamsiu paros metu. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-05-31 nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-699/2018, yra konstatavęs, kad administracinė atsakomybė už lenkimą per pėsčiųjų perėją pažeidžiant KET pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Apeliantas pažymi, jog konstatuoti atitinkamo fakto buvimą, o kartu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Atkreipia dėmesį į tai, kad patys policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju padarė eismo saugumui pavojų keliantį KET pažeidimą, t. y. neįvertinę situacijos atbuline eiga įvažiavo į pėsčiųjų perėją, taip sukeldami pavojingą situaciją bei sutrukdydami G. L. pabaigti lenkimą, priversdami kirsti pėsčiųjų perėją. G. L. teigia, jog jis buvo priverstas pabaigti lenkimą per pėsčiųjų perėją, kad užtikrintų žmonių saugumą ir nepriverstų aplenktų transporto priemonių staigiai ir pavojingai stabdyti. Skunde nurodoma, jog lenkimo manevrą G. L., įsitikinęs, kad nėra priešinga eismo juosta atvažiuojančių transporto priemonių, pradėjo iki pėsčiųjų perėjus likus apie 70 metrų ir aplenkė dvi transporto priemones. Įvertinęs atstumą iki pėsčiųjų perėjos, valdomos transporto priemonės greitį bei lenkiamų transporto priemonių greičius, lenkimą realiai turėjo baigti iki pėsčiųjų perėjos. Teigia, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog lenkimo metu, besiruošiant grįžti į savo eismo juostą, iš pėsčiųjų tako į pėsčiųjų perėją atbuline eiga netikėtai įvažiuoja policijos automobilis, taigi, dėl netikėtai atsiradusios kliūties G. L. turėjo arba pabaigti lenkimą ir aplenkęs lenkiamus automobilius priešais juos staiga stabdyti, kad išvengtų susidūrimo su atsiradusiu priešais policijos automobiliu, arba pabaigti lenkimą aplenkdamas naujai atsiradusią kliūtį. Šioje situacijoje svarbu įvertinti ir tai, kad G. L. galėjo arba nespėti sustabdyti vairuojamo automobilio ir taip sukelti eismo įvykį atsitrenkdamas į policijos automobilį, arba staigiai sustabdyti prieš netikėtai atsiradusį policijos automobilį, o tuo metu aplenktos transporto priemonės galėjo trenktis į jo automobilio galinę dalį. Todėl G. L. priėmė realiai mažiau rizikingą, saugesnį sprendimą, kuris leido išvengti neabejotinai kilsiančių pasekmių – galbūt avarijos, kuri galėjo baigtis dideliais net keleto automobilių sugadinimais, o dar blogiau – galėjo būti sužaloti žmonės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundu nesutinka, teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo aplinkybes, visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą, teisėtą bei pagrįstą nutartį administracinio nusižengimo byloje, todėl prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. G. L. nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. ANK 420 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Kelių eismo taisykles. KET 140.4 punkte įtvirtintas draudimas lenkti pėsčiųjų perėjose.
8. G. L. apeliaciniame skunde sutinkama, jog jis lenkė kitas transporto priemones kirsdamas pėsčiųjų perėją, tačiau nurodo, jog atlikti tokį manevrą jis buvo priverstas dėl iš pėsčiųjų tako atbuline eiga į pėsčiųjų perėją staiga išvažiavusio policijos automobilio. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu.
9. Sutiktina su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėjo išvada, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog G. L. automobilis tamsiu paros metu pradeda kelių transporto priemonių lenkimą ir priešingoje juostoje kerta pėsčiųjų perėją. Nors pats G. L. nurodo, jog atlikti šį manevrą neva buvo priverstas netikėtai išvažiavus policijos automobiliui, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog nepaisant to, ar policijos automobilis būtų išvažiavęs, ar ne, lenkimo manevras iki pėsčiųjų perėjos nebūtų buvęs užbaigtas, t. y. net ir nesant policijos automobilio, G. L. nebūtų turėjęs galimybės užbaigti lenkimo manevrą iki pėsčiųjų perėjos. Papildomai pažymėtina tai, jog KET 30 punktas numato, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Nagrinėjamu atveju nekyla absoliučiai jokių abejonių, jog G. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, todėl pagrįstai buvo nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
10. Apeliaciniame skunde prašoma netaikyti specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo teismui nusprendus, kad G. L. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Apeliantas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-05-31 nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-699/2018, yra konstatavęs, kad administracinė atsakomybė už lenkimą per pėsčiųjų perėją pažeidžiant KET pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti).
11. Aukštesnysis teismas pirmiausia pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodytoje kasacinio teismo praktikoje faktinės administracinių nusižengimų bylų aplinkybės nėra tapačios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-699/2018 asmuo administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už KET 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimų pažeidimą, t. y. į priešpriešinę eismo juostą įvažiavo kirsdamas siaurą ištisinę liniją, o nagrinėjamu atveju G. L. atliko lenkimo manevrą kirsdamas pėsčiųjų perėją ir taip pažeisdamas KET 140.4 punkte įtvirtintą draudimą. Pažymėtina, jog KET 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimų pažeidimas bei KET 140.4 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas nėra analogiški. Jeigu kasacinis teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-699/2018 konstatavo, jog „byloje jokių duomenų, kad E. R. padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu būtų buvusi sukelta tokia pavojinga situacija, kaip ji apibūdinama ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nėra“, tai nagrinėjamu atveju lenkimo manevro atlikimas kertant pėsčiųjų perėją pats savaime yra labai pavojingas, nes transporto priemonės vairuotojas gali kliudyti tuo metu pėsčiųjų perėja gatvę kertantį pėsčiąjį. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju remtis apelianto nurodoma kasacinio teismo praktika negalima, nes, kaip jau minėta, kasacinio teismo išnagrinėtos ir nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios.
12. ANK 420 straipsnio 5 dalis numato, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
13. Neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas gali vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
14. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
15. Nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad G. L. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes lenkė kitas transporto priemones per pėsčiųjų perėją, t. y. padarė šiurkštų KET pažeidimą. Be to, pažymėtina ir tai, jog G. L. kritiškai nevertina savo elgesio bei padaryto KET pažeidimo. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (administracinio nusižengimo bylos 15–19 l.) nustatyta, jog G. L. daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Išdėstytos aplinkybės rodo G. L. sąmoningą nenorą paklusti visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms bei jas piktybiškai ignoruoti.
16. Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, o ją pritaikius ir nepaskyrus administracinio poveikio priemonės, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
17. Įvertinęs išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog žemesnysis teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, G. L. argumentus įvertino teisingai, savo procesinį sprendimą motyvavo, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o G. L. apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-09-20 nutar tį.
Nutartis neskundžiama.