Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms : I. L., R. Š., A. L. ir jų ir nukentėjusiojo A. L. atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. vieta: Lietuva, Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasės moksleivė; netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2017m. balandžio 22 d., apie 00:03 val., Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, peiliu tyčia vieną kartą durdama nukentėjusiajam A. L. į krūtinę, padarė jam durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos dešinės pusės durtinę krūtinės žaizdą su dešinės pusės 6 šonkaulio kremzlinės dalies visišku atidalijimu, vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio vidurinės skilties sužalojimus, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, mažakraujiškumą po nukraujavimo, hipovoleminiu šoku, ir dėl to A. L. 2017 m. balandžio 22 d. 7.15 val. mirė Raseinių ligoninės reanimacijos skyriuje, taip tyčia nužudė A. L..

Apklausta kaip kaltinamoji K. K. nurodė, jog kalta prisipažįsta, tačiau iš jos parodymų matyti, kad ji teisme kaltės nepripažino. Kaltinamoji parodė, kad balandžio 22 d. pas ją atvažiavo pažįstamas A. L., prašė, kad A. L. nuvežtų į Raseinius, ten važiavo kartu su pussesere L.. Grįžtant atgal A. L. buvęs labai piktas, ją visaip koneveikė. Jos sugalvojo nueiti į šokius, o A. L., jas paleidęs, kažkur gėrė, nes buvo nupirkęs vieną butelį brendžio ir du butelius sidro, o vieną butelį sidro atėjęs išgėrė. Šokiuose su pažįstamu ji išgėrė butelį sidro,1 litro talpos. Po šokių ji prašiusi A. parvežti namo, tačiau L. norėjo nuvažiuoti pas A. K. ir ji prašė važiuoti kartu. Nuvažiavus pas A. K. jie klausėsi muzikos, tačiau susipyko su A. L. dėl muzikos garso. A. L. gėrė brendį, buvo labai girtas, nors ant kojų pastovėjo, tačiau svirduliavo, ant jos rėkavo, ją pastūmė. Pamatę, kad jie pradėjo pyktis, A. K. ir L. B. išėjo iš kambario. Tada A. L. ją pastūmė prie slenksčio, dėl to ji apalpusi, o gulėdama pajuto, kaip ją kažkas tempia už striukės. Ji prašė A. padėti, tačiau jai niekas nepadėjo. Tada A. pakėlęs trenkė jai į veidą, griebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Tokios grumtynės truko apie 5 minutes. Ji atsigulė ant lovos, o kai A. vėl norėjo ją griebti, ji bėgo į virtuvę ir atsirėmusi į stalą ranka pajuto peilį, kurį išsigandusi pagriebė. Norėjo dar kažką sakyti A., tačiau tuo metu jis puolė ant jos, o ji norėjo ta ranka dengtis ir ištiesė tą ranką su peiliu. Pasilenkusi pamatė, kad rankoje peilio nebėra, nes peilis įstrigo jam į krūtinę, kurį pats išsitraukė. Ji nedūrė, o jis pats užgriuvo ant peilio. L. B. ir A. K. meluoja, kad ji buvusi aktyvi ir stumdė A. L., kad pajutęs grėsmę A. slėpė peilius. Mano, kad jie nusistatę prieš ją arba ji jiems nepatiko. Tyrėja parodymų patikrinimo metu užrašė ne taip, kaip ji sakė, nesakė, kad A. L. ją išprovokavo, nes viskas buvo taip, kaip ji dabar sako teisme. Nežino, kaip paaiškinti, kas nužudė A. L.. Pripažintų ieškinį dėl moralinės žalos, nes jaučiasi kalta paėmusi peilį, bet tikrai A. L. nedūrė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu K. K. 2017-04-22 parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, kalta prisipažįsta visiškai. Tyčią A. L. nužudyti nenorėjo, jį pažinojo apie 2 mėnesius. Apie 19 val. jis atvažiavo savo automobiliu „WG Golf“ pas ją į namus, atvažiavo vienas. Nusprendė važiuoti į šokius Raseinių r., (duomenys neskelbtini) kaime, prieš tai nuvažiavo nusipirkti brendžio. Pas ją namuose buvo jos pusseserė L. B.; jai 14 metų, ji važiavo kartu. Ariogaloje nusipirko brendžio ir važiavo į šokius. Tada A. jas paleido šokiuose. Jis sakė, kad jų palauks. Maždaug po 23 val. ji su L. atėjo pas A., jis buvo jau labai girtas, o prieš atvežant jas buvo blaivus. K. K. norėjo važiuoti į namus, bet išėjo taip, kad važiavo pas bendrą pažįstamą A. K., į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiavo trise, vairavo A.. Ji teisių neturi. Ten nuvažiavus norėjo pasisvečiuoti. Jiems ten nuvažiavus, pas A. buvo kažkoks draugas, kurio nepažinojo, vėliau jis pabėgo. Pas A. A. gėrė brendį. Ji su L. pasijungė muziką. A. nepatiko tai, kad jie sugalvojo važiuoti pas A.. Dėl to tarp jos ir A. kilo konfliktas, jis buvo labai pavydus, bet pora jie nebuvo, jis norėjo, kad ji su juo draugautų, bet ji tam priešinosi. Konfliktas prasidėjo tuo, kad jai bešokant, A. ją stūmė į lovą, ji griuvo ant lovos. Tokių pastūmimų buvo kokie 4–5, vis stūmė ant lovos. Po paskutinio pastūmimo, kai ji atsistojo, jis jai pasakė: „Ar nori, kad tave užmuščiau“, jam ji atsakė: „Duok“. Tada jis trenkė į ją sieną, ji griuvo ant žemės. Nuo pagriebimo ant rankos pažastyje atsirado mėlynė. Tokių pastūmimų ant žemės buvo kokie 5, vis krito ant žemės. L. su A. buvo virtuvėje, o jie stumdėsi kambaryje. Ji šaukė: „A., padėk“, bet niekas nereagavo, į pagalbą neatėjo. Tarp jos ir A. vyko grumtynės, jis K. K. stumdė, buvo parvertęs ant lovos ir smaugė. Taip pat sudavė kumščiais į krūtinę vieną kartą, tąsė už plaukų. Vienu momentu jai nuo jo pavyko išsilaisvinti, tada ji nuėjo iki virtuvės ir nuo stalo pagriebė peilį. Peilis nuo tos vietos, kur grūmėsi, buvo už kokių trijų žingsnių. Nežino, kodėl pabėgdama nuo A. grįžo pas jį su peiliu. Tuo peiliu jam dūrė vieną kartą, dūrė į krūtinę. A. matė, kad turi peilį, jam jį pademonstravo, tačiau jis peilio neišsigando, atrodė, kad jis vis tiek ją puola, ir tuo metu jam dūrė. Iš karto suprato, kad jį sužalojo, pamatė kraują. Galvojo kad nestipriai. Jis jai dar pasakė: „Ačiū, kad taip padarei“. Tada A. susiėmė viena ranka sau už krūtinės, o kitą sugriebė ją ir dar prirėmė prie sienos. Paskui jis atsisėdo ir dar ją koneveikė. Paskui pamatė, kad jam jau blogai, ir iškvietė greitąją. Dėl kilusio triukšmo atsikėlė A. tėvai. Jie iškvietė medikus. Ji pati buvo neblaivi, bet girta nesijautė, taip pasielgė, nes ją išprovokavo (2 t., 55–56 b. l.).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu K. K. nurodė, jog nežino, kodėl R. ir kiti nurodė, kad ji puldinėjo ant A. ir kad jis jos nemušė, o ji stumdė A. L.. Jie tikrai stumdėsi ir tikrai jis ją mušė, taip, kaip ji ir rodė parodymų metu. Tikrai tada sakė žodžius“ „Kur peilis“, ir, kai atėjo į virtuvę, jį iš karto ant stalo pamatė. Ji yra įsitikinusi, kad, jei kas ją būtų sulaikęs, ji tikrai nebūtų to peilio pasiėmusi ar juo dūrusi, toje situacijoje ji jau nebesivaldė, buvo labai pikta. Suvokė, kad pasiėmė peilį, viską suvokė, bet taip išėjo, kad nesusivaldė. Jai taip būna, kad supykusi ir įsiaudrinusi ji nebegali nusiraminti, tuo metu atrodo, kad gali padaryti bet ką. Po to, kai sužalojo A., ji A. apsikabino ir jo klausė, kodėl jie leido jai tai padaryti, jis jai nieko nepasakė, tik pečiais pagūžčiojo ir tiek. Tikrai po to, kai sužalojo A., ji nedainavo, skambino savo mamai, ji nepatikėjo tuo, ką padarė (2 t., 76–77 b. l.)

Apklausta 2017-08-16 K. K. nurodė, kad norėjo jį tik pagąsdinti, bet įdūrė vieną kartą, nesitikėjo, kad jį taip sužalos, nesiekė jo nužudyti ir net sužaloti neketino, tiesiog jis ją išprovokavo, jo tada buvo išsigandusi, nes prieš tai jis su ja elgėsi agresyviai. Dėl to, kad nužudė A. L., nuoširdžiai gailisi ir kaltę pripažįsta visiškai (2 t., 55–56 b. l.; 2 t., 76–77 b. l.; 2 t., 80–81 b. l.) (K. K. parodymai perskaityti remiantis LR BPK 276 str. 1 d. 3 p.).

2017-04-25 K. K. parodymų patikrinimo vietoje metu ji parodė, kaip su ja elgėsi A. L. ir kaip ji peiliu dūrė jam į krūtinę (2 t., 58–75 b. l.).

Iš 2017-04-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – gyvenamasis namas, adresu: Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad virtuvėje ant spintelės stalviršio padėtas peilis. Peilis 19 cm ilgio; peilio metalinė geležtė 8 cm ilgio, ant jos matosi raudonos spalvos, panašios į kraują, pėdsakai. Po apžiūros peilis paimtas (1 t., 6 b. l).

Specialisto išvadoje Nr. M 77/2017(10) nurodoma mirties priežastis bei nustatyti sužalojimai:

1. Mirtis įvyko durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdos su dešinės pusės šonkaulio kremzlinės dalies visišku atidalijimu, vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio vidurinės skilties sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės dešinę pusę (5000 ml), mažakraujiškumus po nukraujavimo, hipovoleminiu šoku. Mirtis įvyko VšĮ Raseinių ligoninėje 2017 m. balandžio 22 d. 7.15 val. (medicinos dokumentų duomenimis). Tam neprieštarauja ir lavoninių reiškinių išsivystymas lavono tyrimo metu.

2. Lavone rasti šie sužalojimai: 2.1 Durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda, esanti per 127 cm nuo padų, 5 tarpšonkaulinio tarpo projekcijoje, apimant ir 6 šonkaulio kremzline dalį, su dešinės pusės 6 šonkaulio kremzlinės dalies visišku atidalijimu, vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio vidurinės skilties dviem sužalojimais. 2.2. Poodinės kraujosruvos dešiniame žąste, plaštakoje, kelio sąnaryje, kairiame kelio sąnaryje, kairėję blauzdoje, krūtinės dešinėje pusėje. Odos nubrozdijimai dešinės alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, pėdoje. 2.3 Paviršinė žaizda kairio riešo sąnaryje. 2.4. Injekcinės žaizdos kakle, dešinėje poraktikaulinėje srityje, kairės alkūnės duobėje. Operacinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje su vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio vidurinės skilties žaizdų susiuvimais. Sužalojimas, nurodytas išvados 2,1. punkte, padarytas duriančiai pjaunančiu įrankiu, kurio veikliosios dalies plotis panirimo gylyje ties oda galėjo būti mažesnis nei 2,5 cm, krūtinės ląstos vidiniame paviršiuje – pasieninėje krūtinplėvėje, mažesnis nei 2,2 cm, o dešinio plaučio vidurinės skilties priekiniame paviršiuje, apie 6 cm atstumu nuo odos paviršiaus, mažesnis nei l.2 cm. Žaizdos kanalo ilgis svyruoja nuo 8,5 cm iki 6,4 cm, nes plaučio vidurinės skilties priekiniame paviršiuje rastos dvi žaizdos galėjo atsirasti dėl duriančiai pjaunančio įrankio dislokacijos kanale, nukentėjusio asmens ar smūgį sudavusio asmens judesių. Sužalojimo kanalo kryptis nuo priekinių link užpakalinių kūno paviršių beveik horizontaliai, vertikaliai esančio asmens atžvilgiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu ar jam artimu laiku, nes tam neprieštarauja ir mikroskopinis kraujosruvos iš žaizdos aplinkos pobūdis (minkštuosiuose audiniuose iš krūtinės infiltruojančios kraujosruvos be ląstelinės reakcijos). Durtinė pjautinė kiaurymirė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio vidurinės skilties sužalojimais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju per komplikacijas – ūmų vidinį nukraujavimą į krūtinplėvės ertmės dešinę pusę ( 5000 ml), mažakraujiškumą po nukraujavimo, hipovoleminį šoką sukėlė mirtį. Sužalojimai, nurodyti išvados 2.2. punkte, padaryti kietais bukais daiktais, kontakto zonose turinčiais ribotus paviršius ar plokštumas, pvz., rankų pirštai, kokiais nors aplinkos daiktais, pagrindu ir pan., vertinant pagal jų grupes ir lokalizacijas, mažiausia nuo 14 smūgių ar trauminių poveikių, tikėtina, paros laikotarpiu iki mirties ir jokios įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui tai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas, nurodytas išvados 2.1. punkte, nebūdingas griuvimui. Kai kurie iš sužalojimų, nurodytų 2.2. punkte, pvz., poodinės kraujosruvos kelių sąnariuose, plaštakose, odos nubrozdijimai dešinės alkūnės sąnaryje, dilbiuose, galėjo atsirasti griuvimo metu. A. L. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,28 %( promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,33 % ( promilės) etilo alkoholio. Tai atitinka lengvą girtumo laipsnį (1 t.,140–147 b. l.).

Gautoje specialisto išvadoje Nr. G 520/2017(04) nurodoma, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų K. K. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 164 b. l.).

Nukentėjusioji R. Š. nurodė, kad A. L. buvo jos brolis. Apie tai, kad jis buvo nužudytas, sužinojo iš savo sesers I. L.. Su broliu artimai bendravo, jis buvo jauniausias jos brolis, todėl su juo bendravo nuo jo vaikystės, nes jį augino. Apie brolio santykius su K. K. nežinojo, nors sesuo rašė, kad su broliu kažkas negerai, kad jis vakarais išvažiuoja. Brolis nekalbėjo apie ketinimus skirtis su žmona, nesakė, kad turi kitą merginą. Ji palaidojo brolį, todėl prašo priteisti 2534 Eur laidojimo išlaidoms padengti, iš kurių 884 Eur yra pagrįsti dokumentais, o kitoms išlaidoms: duobės kasimas – 150 Eur, salės nuoma, gėlės, kunigui – 200 eur, giedotojams – 200 eur, dešimtinių paminėjimas – 100 eur, keturių savaičių paminėjimas su mišiomis – 200 Eur, kapavietės sutvarkymas – 500 Eur neturi tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Taip pat prašo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji I. L. parodė, kad kaltinamąją pažįsta iš matymo, nes sūnus mokosi toje pat mokykloje, kaip ir K. K.. A. L. buvo jos brolis. Jos vyras sakė, kad matė K. K., gulinčią karu su broliu A. L. tėvų namuose. Buvo nužudytas jos brolis, išgyvena netektį. Prašo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji U. L. parodė, kad ji buvo A. L. žmona, su A. turėjo du vaikus: G. L., gim. 2008 m., ir A. L., gim. 2014 m. Nuo 2016 metų, maždaug liepos mėnesio, ji su vyru A. nebegyveno kartu, tačiau išsituokę nebuvo. Prieš tai gyveno Anglijoje, tačiau jis vienas grįžo į Lietuvą. Abu vaikai gyveno su ja Anglijoje. A. su vaikais sutarė gerai, palaikė ryšius. Apie vyro santykius su K. K. nieko nežinojo, tačiau dėl tokių santykių jaučiasi įskaudinta. Jai vyro mirtis sukėlė šoką, dukra netekusi tėčio jaučiasi blogai. Prašo priteisti: jai 30000 Eur, mažametei dukrai 15000 Eur, mažamečiui sūnui 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji A. L. nurodė, kad ji yra nužudyto A. L. mama. Netekusi paskutinio sūnaus patyrė didelį skausmą, nebegali nieko dirbti, neranda ramybės nei dieną, nei naktį, viskas nusidažė juoda spalva. Tikėjosi senatvėje sūnaus pagalbos. Sūnus dirbo, darbe apie jį geri atsiliepimai, jis viską sugebėjo padaryti. Vyras sūnaus netekties nepernešė, tris mėnesius gulėjo ligoninėje, jį net mokė vaikščioti. Prašo priteisti 100000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja L. K. apklausos metu parodė, kad K. K. yra jos dukra. Apie tai, kad dukra sužalojo A., sužinojo iš pačios dukros. Ji skambino naktį ir pasakė, kad ji peiliu įdūrė, sakė, kad jis kraujuoja, nežino, ar jis nukraujuos, ji vis kartojo užsikirsdama, paskui padėjo ragelį. Iš balso atrodė, kad K. labai apsvaigusi, nepatikėjo ja. Ryte paskambino jai L. ir pasakė, kad tai teisybė ir kad A. mirė. A. pažinojo apie du mėnesius. Maždaug prieš du mėnesius su juo susipažino ir K.. Nuo tada su K. jai buvo labai sunku susitvarkyti. A., kaip jis jai sakė, jos dukrą įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio, prasidėjo gėlės, dovanos. Ką jautė A. dukra, ji nežino, ji sakė, kad draugaus ir tiek. A. buvo labai pavydus, K. prikaišiodavo. A. pirkdavo K. alkoholio, dėl to ji ir būdavo su juo, blaivi su juo praktiškai nebūdavo, ji vis gerdavo, o girdydavo A.. Kas įvyko pas K., ji nežino. K. jai nesiskundė, kad A. ją muštų, tačiau iš vaikų žino, kad A. skriaudė K..

Liudytojas A. K. parodė, kad K. K. pažįsta, nes su ja mokėsi vienoje klasėje, su ja gerai sutardavo. Tą vakarą buvo savo namuose su R. V., kai vakare pas jį atvažiavo neblaivūs A. L., K. K. ir L. B.. Išlipusi iš mašinos K. K. rėkavo, ji šaukė ant A., nors A. elgėsi ramiai. Kambaryje K. K. toliau isterikavo, rėkavo, pravardžiavo A., o A. ir toliau elgėsi ramiai. R. V., pamatęs nesutarimus, nutarė išeiti. K. K. pykstantis su A. L., jis su L. buvo virtuvėje ir viską matė, matė, kaip jie pradėjo stumdytis, o K. keletą kartų trenkė A. per veidą, pati pargriuvo ant grindų ir dar sakė: „A., padėk“. Jis nesuprato, kodėl K. taip sakė, nes A. jai nieko blogo nedarė, jis keletą kartų ją sodino ant lovos, o ji vis iš jos išslysdavo ir nukrisdavo ant grindų, todėl A. ją vieną kartą pakėlęs šiurkščiai įmetė į lovą. Tada K. pasakė: „Tu manęs nedaužysi“, sparčiu žingsniu atėjo į virtuvę ir pasiėmė nuo stalo peilį. Jis išsigandęs atsitraukė. Dūrimo momento jis nematė, tačiau prieš tai dar išgirdo A. pasakytus žodžius: „Dabar ateik čia“ ir pamatė kraujuojantį A.. Tokios agresyvios ir piktos K. nebuvo matęs, todėl, nujausdamas kažką negerą, jis slėpė peilius, tačiau vieno, matyt, nepastebėjo.

2017-05-22 buvo atliktas liudytojo A. K. parodymų patikrinimas vietoje (1 t., 81–94 b. l.).

Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamąją pažįsta kelis mėnesius, nes kelis kartus buvo atvažiavusi su A. L. ir L. B.. Jai atrodė, kad A. su K. draugauja kaip pora, o sūnus draugavo su L. K. buvo mėgėja pašokti, pašūkauti, tačiau anksčiau konfliktų nebuvo. Išgirdęs triukšmą vyras nuėjo pasižiūrėti, kas atsitiko, o sūnus jam pasakė, kad K. padūrė A.. Ji suteikinėjo pirmąją pagalbą A. L. pagal 112 pagalbos duodamus nurodymus. K. elgėsi keistai, buvo išsigandusi, norėjo pasišalinti, o vėliau net pradėjo dainuoti. Tą kartą ji buvo piktesnė nei kitais kartais.

Liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamąją pažįsta iš matymo, nes pastaroji mokosi kartu su sūnumi vienoje mokykloje. Kaip buvo sužalotas A. L., jis nematė, nors tai įvyko jo namuose. Pažadinęs sūnus pasakė, kad K. įdūrė ar padūrė. Ji norėjo išeiti į lauką, bet jis neišleido ir iškvietė policiją. K. kažkaip blaškėsi, kažką dainavo, o žmona tuo metu teikė pagalbą A.

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai perskaityti remiantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p.), parodė, kad 2017-04-21 iš vakaro jis atėjo pas savo pažįstamus K., kurie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Atėjo apie 20–21 val. Apie vidurnaktį, apie 24 val., pas K. atvažiavo K. K. ir A. L., taip pat kartu buvo L. B.. Jie atvyko neblaivūs. K. paėmė telefoną, per kurį grojo muzika, ir muziką pagarsino. A. paprašė, kad K. patylintų muziką, jai tai nepatiko ir ji pradėjo pulti ant A.. K. stipriais smūgiais abiem rankomis sudavė A. į krūtinę, tiksliau, stipriai stūmė nuo savęs. Tokių pastūmimų buvo ne mažiau kaip trys. A. ją buvo paėmęs už rūbų ties krūtinę ir įvertė ją į lovą, paguldė ir sakė jai nusiraminti. Po to K. suvaidino, kad jai boga, vaidino, kad krinta iš lovos, buvo atsigulusi ant grindų. Po to A. ją vėl įkėlė į lovą, ji tuo metu vėl daužė A., o A. vėl ją bandė raminti. Jie suprato, kad pykosi dėl to, ką veikė K. šokiuose. Po to, kai A. K. pasodino ant lovos, K. atsistojo ir sakydama: „Duokit peilį“ ar „Kur peilis“, kažkaip panašiai, nuėjo į virtuvę bei pasiėmė peilį. Iš kur paėmė, nematė. Tuo metu jis sėdėjo ant lovos, kuri buvo kambario dešinėje nuo įėjimo. Kai tik pas K. rankoje pamatė peilį, jis iš karto atsistojo ir nuėjo apsiauti batus. K. tada nesulaikė. Tikrai nemanė, kad taip viskas baigsis, o išeiti norėjo, tiesiog nenorėjo toliau dalyvauti jų konflikte, todėl išėjo. A. su L. tuo metu buvo virtuvėje. Besiaunant batus, jis išgirdo K. šaukiant: „Kvieskit greitąją, bėga kraujas“. Iš karto suprato, kad K. sužalojo A., be to, dar girdėjo, kai A. pasakė: „Tu man įdūrei, meile“. Tuo metu atsikėlė A. K. ir kvietė greitąją. Tada jis pasiėmė savo džemperį, dar pastebėjo, kad A. visas kruvinas bei kad K. striukė visa kruvina. Paties dūrimo peiliu momento nematė. Matė pas K. dešinėje rankoje peilį. K. tikrai nereikėjo ginti, ji nebuvo nei mušama, nei prievartavo jos kas, jai smūgių A. nesudavė, jos nesmaugė, pati puldinėjo ant A., o A. ją ramino. K. galbūt sukilo agresija dėl to, kad ją ramino, jai nepatiko, kad viskas yra ne pagal ją. K. į tą lovą, ant kurios jis sėdėjo, įversta nebuvo, nes ant tos lovos jis sėdėjo iki tol, kol ji pasiėmė peilį, o pieš tai ji atsistojo nuo kitos lovos ir jai tikrai tuo metu nuo A. gintis nereikėjo, be to, jei ji būtų prašiusi pagalbos, jis jai būtų padėjęs. Kiek pamena, K. sakė: „A., žiūrėk ką jis daro“, bet A. nieko blogo nedarė, dėl to ir nesikišo į jų konfliktą (1 t., 108-109b. l.).

2017-05-22 buvo atliktas liudytojo R. V. parodymų patikrinimas vietoje (1 t., 112–122b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje nurodyta, kad tiriamajai K. K. nuo paauglystės išryškėjo emociškai nestabilaus tipo akcentuotos asmenybės bruožai, pastaraisiais metais – epizodinis alkoholio vartojimas, tačiau tai neturi žymesnės įtakos jos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., 181–182 b. l. ).

Specialisto išvadoje Nr. S 186/2017(01) dėl DNR tyrimo nurodyta, kad ant peilio geležtes rasti žmogaus kraujo pėdsakai, ant K. K. striukės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. L. DNR profilis su 99,9999999999996 % tikimybe (1 t., 173–179 b. l.).

Daiktų pateikimo protokoluose nurodyta, kad prie IT medžiagos nukentėjusioji R. Š. pateikė A. L. MR telefoną, o liudytoja L. K. pateikė dukros K. K. MR telefoną (1 t., 184, 192-194b. l.), kurie 2017-08-17 buvo apžiūrėti surašant daiktų apžiūros protokolą (1 t., 195-198b. l.).

2017-04-22 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad prie IT medžiagos įtariamoji K. K. pateikė rūbus (1 t., 186–187 b. l.), kurie 2017-08-10 buvo apžiūrėti surašant daiktų apžiūros protokolą (1 t., 188–191 b. l.).

Iš tarnybinio rašto matyti, kad 2017 m. balandžio 22 d. 1:44 val. K. K. nustatytas 0,64 promilių girtumas (1 t., 3 b. l. ).

2017-04-26 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad prie IT medžiagos ligoninės darbuotoja R. K. pateikė rūbus (2 t., 1–2 b. l.), kurie 2017-08-11 buvo apžiūrėti surašant daiktų apžiūros protokolą (2 t., 3–7 b. l.).

2017-08-14 daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje rastų daiktų apžiūra (2 t., 8–10 b. l.).

2017-08-11 daiktų apžiūros protokole užfiksuota BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas, kad 2017 m. balandžio 22 d. 00 val. 3 min. A. K. praneša dėl kūno sužalojimo adresu: Raseinių r.sav., (duomenys neskelbtini) (2 t., 34–36 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Teisme kaltinamoji prieš apklausą nurodė, kad pripažįsta kaltę, tačiau išklausius ir įvertinus jos parodymus dėl A. L. sužalojimo aplinkybių, paaiškėjo, kad toks K. K. pripažinimas yra tik deklaratyvus teiginys, prieštaraujantis jos parodų turiniui, nes ji teisme nurodė, kad A. L. pats užgriuvo ant peilio. Tokiems jos parodymams teisme prieštarauja ne tik liudytojų parodymai, bet ir pačios kaltinamosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Nors akivaizdu, kad K. K. tikrai neturėjo tikslo nužudyti ar sužaloti A. L., tačiau, būdama neblaivi, pagauta įniršio dėl kilusio konflikto, nebesivaldė ir nuėjusi į virtuvę, nuo stalo pasiėmusi peilį dūrė A. L. į krūtinę. Tokie kaltinamosios veiksmai rodo jos tiesioginę tyčia nusikalstamų veiksmų atžvilgiu. Tai, kad ji buvo impulsyvaus charakterio ir besikeičiančios nuotaikos, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nuo paauglystės išryškėjo emociškai nestabilaus tipo akcentuotos asmenybės bruožai, pastaraisiais metais – epizodinis alkoholio vartojimas (2 t., 181–182 b. l. ).

Kaltinamoji nurodė, kad A. L. būdamas girtas, dar važiuojant automobiliu ją užgauliojo, ant jos rėkė, tampė už plaukų, o atvykus pas A. K., stumdė, sudavė per veidą, smaugė, ji buvusi net apalpusi. Šiuos kaltinamosios parodymus paneigia specialisto išvada dėl jai padarytų sužalojimų bei liudytojų A. K., R. V. parodymai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad K. K. rankose užfiksuotos kraujosruvos ir nubrozdinimai, kurie padaryti bukais daiktais ar paviršiais paveikus abi rankas, o veide sužalojimų nėra (1 t. 164 b. l.) Specialisto išvada patvirtina liudytojų A. K. ir R. V. parodymus, kad A. L. tik ramino kaltinamąją suimdamas už rankų sodindamas ir guldydamas ją ant lovos, bei paneigia K. K. parodymus apie jai suduotus smūgius į veidą bei smaugimą. Abu liudytojai, buvę įvykio vietoje, nurodė priešingai, tai yra, kad pati kaltinamoji stumdė A. L., pati griuvo ant grindų, tuo norėdama sudaryti skriaudžiamos merginos įvaizdį. Teismas atmeta kaltinamosios parodymus dėl jos atžvilgiu naudoto smurto ir vertina juos kaip gynybinę versiją siekiant išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamoji K. K. veikė būtinosios ginties ribose ar jas viršydama, nes jos sveikatai ar gyvybei nebuvo jokio pavojaus.

Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo K. K. veiksmus vertinti kaip neatsargų A. L. gyvybės atėmimą. Esant neatsargiai kaltės formai (BK 16 straipsnis), kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir numato, tačiau lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Teismas konstatuoja, kad konflikto metu K. K. nuėjo į virtuvę, nuo stalo pasiėmusi peilį grįžo atgal ir vieną kartą peiliu tyčia dūrė A. L. į krūtinę, tuo padarydama jam durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos dešinės pusės durtinę krūtinės žaizdą su dešinės pusės 6 šonkaulio kremzlinės dalies pilnu atidalinimu, vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio vidurinės skilties sužalojimus, nuo kurių A. L. mirė. Tokie kaltinamosios K. K. veiksmai, pasirinktas įrankis, byloje nustatyta įvykio eiga, elgesio aplinkybės nesudaro jokio pagrindo daryti išvados, kad ji veikė neatsargiai. Priešingai, pagal byloje nustatytus faktus K. K. veiksmai buvo aiškiai nusikalstamo, asmens gyvybei ir sveikatai pavojingo pobūdžio, o galimi padariniai akivaizdūs, todėl ji juos numatė.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji viso proceso metu ypatingai jautriai reagavo dėl padarytų savo veiksmų ir labai išgyveno dėl kilusių pasekmių, todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių, K. K. charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jauno amžiaus, nusikalto būdama gimnazijos IV klasės moksleivė, yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės minimumui, numatytai sankcijoje už padarytą nusikaltimą.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji A. L. ir jos vyro A. L. atstovė advokatė Raimonda Klimienė prašo kiekvienam priteisti už sūnaus nužudymą po 100000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pripažįsta, kad nužudyto A. L. tėvai patyrė dvasinius sukrėtimus dėl sūnaus netekties, tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios K. K. jauną amžių, į tai, kad ji nusikalto būdama moksleive ir neturi prašomų lėšų žalai atlyginti, bei atsižvelgiant į teisminę praktiką nužudymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, į bendrą šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių sumą, priteistina suma mažintina iki 15 000 Eur kiekvienam.

Nukentėjusioji R. Š. prašo priteisti 2534 Eur laidojimo išlaidoms padengti, iš kurių 884 Eur yra pagrįsti dokumentais, o kitoms išlaidoms: duobės kasimas – 150 Eur, salės nuoma, gėlės, kunigui – 200 eur, giedotojams – 200 eur, dešimtinių paminėjimas – 100 eur, keturių savaičių paminėjimas su mišiomis – 200 Eur neturi tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Taip pat prašo priteisti už brolio nužudymą 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios civiliniai ieškiniai priteistini iš dalies. Nukentėjusioji nurodė, kad turtinė žala padaryta dėl laidojimo išlaidų, ir šias išlaidas pagrindė dokumentais, o kitų išlaidų: dėl dviejų mirimo paminėjimų bei kapavietės sutvarkymo dokumentų neturėjo ir teismui nepateikė jokių tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, jai priteistina 1434 Eur turtinei žalai atlyginti, tuo labiau, kad teisminėje praktikoje numatytas nusikaltimu padarytos tiesioginės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į kaltinamosios jauną amžių ir jos turtinę padėtį, mažintinas ir priteistinos neturtinės žalos dydis iki 2000 Eur.

Nukentėjusioji I. L. taip pat prašo už brolio nužudymą priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jos civilinis ieškinys taip pat mažintinas minėtu pagrindu iki 2000 Eur.

Nukentėjusioji U. L. prašo už vyro nužudymą priteisti: jai 30000 Eur, mažametei dukrai 15000 Eur, mažamečiui sūnui 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nužudyto A. L. sutuoktinė nukentėjusioji U. L. su mažamečiais vaikais gyveno užsienyje, o A. L. Lietuvoje, ten, sutuoktinei nežinant, artimai bendravo su kaltinamąja K. K.. Šios aplinkybės, nors ir esant nenutrauktai santuokai, parodo artimų santykių tarp nukentėjusiosios U. L. ir A. L. faktinį nutraukimą. Tai duoda pagrindą teigti, kad nukentėjusiajai U. L. A. L. mirtis nesukėlė tiek dvasinių kančių, kaip jo tėvams, tuo pagrindu jai priteistina suma mažintina iki 3000 Eur, o mažamečiams vaikams atitinkamai po 5000 Eur.

Šiaulių TLK dėl gydymo išlaidų pareiškė 1238,30 eurų dydžio civilinį ieškinį (1 t., 153–154 b. l.) Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, nes siekiant išgelbėti A. L. gyvybę, jam buvo teikiama medicininė pagalba, todėl A. L. gydymo išlaidos: 1238,30 Eur priteistinos iš K. K..

Dėl proceso ir atstovavimo išlaidų priteisimo

Proceso išlaidas sudaro nukentėjusiųjų kelionės išlaidos: U. L. – 310,22 Eur, (3 t.,113 b. l. ) I. L. – 13,68 eur (3 t., 132 b. l. ) ir R. Š. – 20,12 Eur (3 t., 134 b. l. ), jos priteistinos iš kaltinamosios K. K..

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pažymų matyti, kad nukentėjusiųjų I. L. ir R. Š. interesams šioje byloje atstovo advokatė R. K., todėl nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos – 981,66 Eur turi būti priteisti valstybės naudai iš kaltinamosios (3 t., 77 b. l., 79 b. l., 139 b. l.,141 b. l.).

Nukentėjusiosios A. L. interesams pagal susitarimą atstovavo advokatė R. K. (3 t., 144 b. l.), už A. L. atstovavimą – 300 Eur, todėl 300 Eur priteistini nukentėjusiajai A. L..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią - suėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017-04-22 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš K. K. priteisti: nukentėjusiajai A. L. ir A. L. po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; U. L. 3000 Eur, jos mažamečiams vaikams A. L. ir G. L. po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; I. L. ir R. Š. po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1434 Eur R. Š. turtinei žalai atlyginti;1238,30 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai už A. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 981,66 Eur valstybės naudai už nukentėjusiųjų I. L. ir R. Š. atstovavimą teisme bei 300 Eur nukentėjusiajai A. L. už atstovavimą teisme.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

MR telefoną, pateiktą nukentėjusiosios R. Š., grąžinti R. Š.; K. K. rūbus: striukę, kelnes, batų porą, šaliką grąžinti K. K.. MR telefoną, pateiktą liudytojos L. K., grąžinti L. K.; A. L. rūbus: striukę, kelnes, berankovius marškinėlius, antklodę, kedus, peilį, voką su K. K. ir A. L. pirštų atspaudais, K. K. DNR mėginio likučius po tyrimo sunaikinti.

Voką su 1 vnt. CD su BPC pateiktu garso įrašu, voką su 2 vnt. CD su liudytojo L. B. ir A. K. apklausomis palikti prie bylos.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į K. K. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ jos vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. LT 387300010150023646, palikti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.