- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- N2-146-122/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- L. R.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant Salomėjai Paulauskienei, ieškovei K. A., ieškovės atstovui - advokatui Ričardui Noreikai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui L. R., institucijai teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos, sutuoktinės išlaikymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo bei atsakovo priešinį ieškinį K. A. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokinio turto padalinimo ir kitų klausimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš vaiko tėvo L. R. kas mėnesį nuo bylos teisme iškėlimo dienos sūnaus N. išlaikymui kas mėnesį po 1000 Lt iki jo pilnametystės, gaunamas lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ją uzufrukto teise sūnui skiriamų lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo už tris mėnesius 3000 Lt įsiskolinimą, susidariusį nuo 2013-07-20 iki 2013-10-16; priteisti iš atsakovo ieškovei: 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti; po 1000 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos kas mėnesį nedirbančios ieškovės, auginančios kūdikį iki trejų metų amžiaus, išlaikymui; taip pat – 3450 Lt skolą; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „A.“ ir priteiti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės K. A. R. kaltės; nustatyti sūnaus N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina K. A. R.; priteisti iš jo sūnui kas mėnesį po 250 Lt iki jo pilnametysrtės išlaikymą, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant vaiko motiną uzufrukto teise gaunamų lėšų tvarkytoja; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: tėvas L. R. bendrauja su sūnumi N. kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 13.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakingam asmeniui iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus; 224000 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti K. A. R. nuosavybe; 10000 Lt vertės 2004 metų gamybos transporto priemonę – motociklą SUZUKI, GSX-R 1000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti L. R. nuosavybe; 30000 Lt vertės 2011 metų gamybos transporto priemonę – keleivinį automobilį FORD FIESTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), po sanuokos nutraukimo palikti K. A. R. nuosavybe; priteisti iš K. A. R. 5000 Eurų L. R. ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, o priešinio – tenkinti iš dalies. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas pirmas pateikė reikalavimą nutraukti santuoką. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu susitaikyti nesutinka, nes sutuoktinis vengia gyventi santuokinį gyvenimą bei išlaikyti šeimą. Pagrinde šeima gyveno iš jos santaupų ir dažniausiai tekdavo duoti pinigus atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš dalies šeima iširo dar ir dėl tos priežasties, kad atsakovas yra sunkaus charakterio, gyvena savo malonumui, nekreipia jokio dėmesio į ją ir sūnų bei yra praradęs sutuoktinės pasitikėjimą. Nurodė, kad nesutampa jų požiūris į šeimą bei vertybes. Ieškovė yra įsitikinusi, jog tolesnis jų bendras gyvenimas yra neįmanomas. Šalys bendro šeimos ūkio nebeveda jau prieš gimstant sūnui ir negyvena santuokinio gyvenimo, o santuoka yra likusi tik formaliai dokumentuose. Vienintelis bendras ryšys yra vaikas, kuriuo ieškovė tikisi - rūpinsis abu tėvai. Iki šiol vaikas gyvena su motina, puikiai juo rūpinamasi bei po santuokos nutraukimo, atsižvelgus į vaiko dienotvarkę bei poreikius, netrukdys tėvui su sūnumi bendrauti. Turtas tarp šalių nedalintinas, nes šalys santuokos metu jo neužgyveno. Prievolių tretiesiems asmenims ar kreditoriams ieškovė neturi. Ieškovės iki santuokos įgytas turtas – butas ir automobilis nedalomi. Nutraukus santuoką, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Vaiko tėvas dar sūnaus nematė, nes visiškai juo nesidomi bei neremia materialiai, todėl jai nedirbant, t. y. auginant kūdikį ir negaunant pašalpos iš valstybės dėl atsakovo pažadų visiškai jais pasirūpinti, yra pakankamai sudėtinga vienai išlaikyti vaiką. Kadangi vaiko tėvas taip pat turi prisidėti prie savo sūnaus ir jos, kaip motinos, auginančios kūdikį iki trejų metų amžiaus, išlaikymo, prašo priteisti iš atsakovo prašomą nepilnamečiui ir jai išlaikymą bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat, kadangi turėjo lūkesčių gyventi šeimoje ir auginti vaikus, o dėl atsakovo neištikimybės bei nenoro gyventi šeimoje patyrė moralinę žalą, prašo priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Su priešinio ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies: neprieštarauja santuokos nutraukimui, bet šeima yra iširusi dėl atsakovo kaltės; sutinka dėl sūnaus ir tėvo bendravimo, bet ne kiekvieną sekmadienį; jokios skolos atsakovui neturi, todėl nėra ką priteisti.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai). Atsakovas 2014-03-31 pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, jog palaiko savo ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei; sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina – ieškove; pageidauja Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų dalyvavimo bendravimo su vaiku metu dėl tos priežasties, kad ieškovė nekaltindama nepagrįstais dalykais sudarytų realias galimybes ir sąlygas susitikti su sūnumi, todėl prašo teismo nustatyti su nepilnamečiu vaiku jo ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką; išlaikymą sūnui sutinka teikti tik po 250 Lt iki jo pilnametystės; dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovės išlaikymo kategoriškai nesutinka ir tokia jos prašoma materialinė nauda negali būti priteista, nes santuokoje su ieškove neišbuvo vienerių metų; sutinka, kad nekilnojamasis ir kilnojamasis registruotinas turtas, įgytas iki vedybų, liktų tam, kieno vardu yra įregistruotas, nes taip yra sutarę povedybine sutartimi; prašo teismo priimti atsisakymą nuo 5000,00 Eur priteisimo, teigdamas, kad atsisakymo pasekmės jam yra žinomos; patvirtino, jog jokių kreditorių santuokos metu nėra įgiję; neprieštarauja dėl ieškovės noro pasilikti ikisantuokinę pavardę; taip pat nurodo, jog nėra skolingas ieškovei, todėl prašo tokį ieškovės reikalavimą (dėl 3450 Lt skolos) atmesti (DOK – 8574).
Institucijos, ginančios vaikų teises, atstovė mano, jog santuoką tarp sutuoktinių reikėtų nutraukti, kadangi šalys yra apsisprendę bei niekas jų nebesieja. Šiuo atveju yra tikslinga nustatyti mažamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, kuri jį tinkamai augina. Tuo tarpu matyti, kad vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, auginimo ir auklėjimo, nors savo nepilnamečiais vaikais privalo rūpintis abu tėvai. Nurodė, jog ieškovės reikalaujama suma pagal teismų praktiką yra galima, todėl prašymas priteisti lėšas turi būti patenkintas. Mano, jog vaiko tėvo priešieškinio reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, dalyvaujant jų institucijos darbuotojams tik sekmadieniais, akivaizdžiai neatitiktų teisingumo, protingumo kriterijų, nes vaiko motina netektų visų poilsio - sekmadieninių dienų. Be to, Vaiko teisių apsaugos skyrius sekmadieniais nedirba, todėl savo atstovų dalyvauti pasimatymuose su vaiku, negalėtų pasiųsti. Teigė, jog dėl vaiko priežiūros nėra gavę jokių nusiskundimų. Be kita ko matyti, jog vaiko motina neprieštaraus protingiems atsakovo siekiams bendrauti su sūnumi. Siūlo vaiko tėvams geruoju derinti bendravimo laiką, atsižvelgus į mažamečio mitybos, miego ir ugdymo režimą, nes priešingu atveju prioritetinė nepilnamečio vaiko interesų apsauga bus pažeista. Ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies
Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog ieškovė K. A. ir atsakovas L. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 11). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) yra gimęs sūnus N. A. (b. l.15). Vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas L. R., o motina – K. A.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas pagrindžia, kad santuokoje šalys nekilnojamojo registruotino turto nėra įgyję, nes ieškovė pagal 2008-12-02 pirkimo – pardavimo sutartį Nr(duomenys neskelbtini), yra įgijusi 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas nuo 2009-03-30 yra įregistruotas K. A. asmenine nuosavybės teise (b. l. 20-21), o atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 22); VĮ „Regitra“ duomenimis šalys iki santuokos sudarymo yra įregistravę kilnojamąjį turtą - dvi transporto priemones: keleivinį automobilį FORD FIESTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ieškovės K. A. vardu ir 2004 metų gamybos transporto priemonę – motociklą SUZUKI, GSX-R 1000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – atsakovo L. R. (b. l. 23-25). Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) yra pasirašę povedybinę sutartį, kuria nusistatė ikisantuokinio ir santuokoje įgyto turto ir prievolių teisinį režimą (b. l. 28-30).
Ieškovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi esant (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, jog atsakovas nuo 2013 m. birželio mėnesio gyvena su savo motina (duomenys neskelbtini), o nėščia ieškovė – po 2013-06-25 inicidento su atsakovu (b. l. 18) ir gydymosi stacionare VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (2013-06-26 – 2013-06-27), išvyko pas tėvus į Šiaulius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pažymi, kad ieškovei K. A. R. nuo 2013-05-31 iki 2013-07-31 išmokėta nedarbo draudimo išmoka (b. l. 26). Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyrius patvirtino ieškovės teiginius, jog ji, gyveno (duomenys neskelbtini) ir nuo 2011-06-07 įregistruota į eilę ieškantiems darbo biržoje (b. l. 27). Apie atsakovo L. R. įsidarbinimą per 1012-11-01 iki 2013-11-30 Sodra duomenų neturi. Kaip matyti, atsakovas nuo 2013-03-28 įsiregistravo kaip savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2009 metų, bet žinių apie gaunamą darbo užmokestį, nėra pateikta (b. l.45).
Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovė pergyvena dėl sūnaus būklės ir yra tiesiogiai paveikta atsakovo elgesio. Nesant pakankamai lėšų, ieškovės nerimas dėl sūnaus išlaikymo akivaizdus, nes iš atsakovo, kaip vaiko tėvo, nėra pakankamo dėmesio ir stabilumo teikiant materialinę pagalbą, todėl ieškovės šeimoje vyrauja liūdna nuotaika bei jaučiasi įtampa. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas, sudarydamas santuoką su ieškove, jau turėjo patirties dėl gyvenimo šeimoje, nes pats patvirtino, jog pirmoji santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Nustatyta, kad atsakovas nuoširdžiai nesistengė susigrąžinti šeimos, o tik teikė į bylą formalius, jam įstatymu suteiktus reikalavimus bei prašymus. Taip pat teismas nenustatė jo rimtų ketinimų dalyvauti vaiko auklėjime ar bendravime, nes pateiktieji rašytiniai įrodymai patvirtina tik jo formalų siekį bendrauti su sūnumi, t. y. reikalavimas su sūnumi bendrauti tik jam priimtiną dieną - sekmadieniais, neatsižvelgiant nei į vaiko amžių, sveikatą, režimą ar vaiko motinos interesus bei galimybes.
Iš faktinių bylos aplinkybių, šalių, jų atstovų, paaiškinimų matyti, kad ieškovė dėl santuokos sudarymo ir jos iširimo taip pat buvo labai aktyvi. Apgailestavo, kad po santuokos sudarymo nepasiteisino ieškovės lūkesčiai dėl ypač didelės materialinės gerovės, kurios tikėjosi iš atsakovo.
Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltiomą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Ieškovė, teigdama, kad atsakovas jai buvo neištikimas, tokių duomenų į bylą nepateikė. Taigi, teigti, kad šalių šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės, nėra pagrindo. Faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad šalims pakartotinai susitaikyti nepavyko, nes nė vienas nenusileidžia ir neina į jokias derybas. Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio nuo 2013 m. birželio 25 dienos ir šalys pačios pripažįsta, kad šeima faktiškai nuo to laiko yra iširusi, nebėra bendrų reikalų, o toliau būti santuokoje nėra prasmės, nes tai sukelia papildomus kiekvieno, kaip asmenybės, apsunkinimus. Ieškovės teiginiai, kad jų santuoka iširo išskirtinai tik dėl atsakovo charakterio bruožų, vengimu atlikti sutuoktinio pareigas, nesirūpinimu šeima ir jos gerove, kas akivaizdžiai nepateisina ieškovės teisėtų lūkesčių dėl stabilios santuokos, liko iš dalies neįrodyti.
Vadinasi, pagal esamus įrodymus, šalių paaiškinimus galima teigti, kad faktiškai šeima yra iširusi, šalys bendro šeimos ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra duomenų, kad pradės gyventi. Ieškovė nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovo kaltei, o atsakovas, - kad stengiasi išsaugoti santuoką, todėl išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalys, jog santuoka nutraukiama esant kito sutuoktinio kaltei, atmestinos, nes nustatyta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tuo pagrindu netenkintinas ieškovės prašymas – priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos kompensaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.60, 3.70 straipsniai).
Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė – „A.“. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).
Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovė nuo pat pirmos šeimos iširimo dienos puikiai rūpinosi mažamečiu sūnumi, tinkamai gynė ir gina jo interesus, stengiasi jam sukurti kuo puikesnes gyvenimo ir ugdymo sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, sutinkant vaiko tėvui – atsakovui, nustatytina su ieškove.
Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Kaip matyti, ieškovė nenustato jokių suvaržymų vaiko tėvui L. R. susitikti su sūnumi N., bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai. Tačiau bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, tvirtindamas, jog jam neleidžiama matytis su sūnumi. Apart to fakto, kad atsakovas ir jo mama buvo nuvykę pas ieškovės tėvus, jokių kitų aplinkybių ar įrodymų atsakovas negalėjo pateikti. Kaip matyti, atsakovas, puikiai žinodamas ieškovės ir savo sūnaus buvimo vietą, savo advokatei nurodė apie tai išreikalauti oficialius duomenis (prijungtos Šiaulių apylinkės teismo c.b. 2-6907-362/2013, b. l. 82-85, 94-87). Taigi, visos paminėtos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovas visiškai nesidomėjo nėščios žmonos ligoninėje sveikata, nenuvyko jos aplankyti bei nesiekė susigrąžinti šeimos.
Nustatyta, kad atsakovas nėra ligotas, jo žodžiais – dirba bei gauna pastovias pajamas. Vadinasi, jam esant darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, taigi esant veiksniam ir atsakingam savo kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo ne tik dabar, bet ir ateityje rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Svarbu paminėti, kad abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai ir po santuokos nutraukimo privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, tenkintinas iš dalies reikalavimas priteisti šalių sūnui materialinį išlaikymą, nes tokį išlaikymą privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu, išlaikymo dydis 500,00 Lt yra laikomas realiu ir pagrįstu bei yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas mažamečio vaiko minimalus vystymasis, todėl priteistinas nepilnamečiui šalių vaikui išlaikymas nuo jo gimimo iki pilnametystės, nes šalys neteko galimybės gyventi kartu ir bendrai rūpintis sūnumi (Civilinio kodekso 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).
Konstatuotina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnis). Šiuo atveju nepilnamečio N. A. bendravimo su tėvais tvarka nustatytina, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius, atmetant atsakovo priešieškinio reikalavimo dalį.
Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog bendravimo tvarką būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Ginčo šalys dėl asmeninių nesutarimų neužtikrino savo sūnui teisės būti globojamam abiejų tėvų bendru sutarimu. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad N. A. yra mažametis, nekalba bei negalėtų tėvui žodžiais išreikšti savo poreikių. Atsakovo reikalavimas leisti jam bendrauti jo nurodyta tvarka – tik sekmadieniais ir dalyvaujant institucijos darbuotojams, netenkintinas. Teismas daro išvadą, jog reikia vaikui ir tėvui vienas kitą pažinti, t. y. nenustačius teismui pereinamojo laikotarpio - priprasti sūnui prie tėvo, pažeistų vaiko teises į jo amžiui tinkamas bendravimo, ugdymo, sveikatos ir saugias gyvenimo sąlygas.
Akivaizdu, kad per partnerių gyvenimą atskirai, ieškovė, kaip vaiko mama, geriau žino sūnaus poreikius, nes kasdien juos tenkina. Todėl nustatytinas atsakovui šešių mėnesių pereinamasis su vaiku bendravimo terminas, kad jis, siekdamas ilgesnio (be motinos tarpininkavimo) bendravimo su sūnumi, galėtų palaipsniui prisipratinti vaiką, išeinant vieniems pasivaikščioti, perprasti vaiko dienotvarkę, suvokti kūdikio „kalbą“, reiškiamą ašaromis, šypsniu ar mimikomis, ir derinti su vaiko motina, jo poreikių patenkinimą.
Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, ieškinys ir priešieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies: nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatytina ieškovo bendravimo su vaiku tokia tvarka: nustatytinas ieškovui šešių mėnesių pereinamasis su vaiku bendravimo terminas, išskirtinai lankant vaiką ieškovės gyvenamojoje vietoje, laiką suderinus (telefonu, raštu ar kitomis priemonėmis) prieš 2-3 dienas; praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgus į vaiko sveikatą, poreikius ir interesus, suteikti ieškovui teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. paimti sūnų iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 17.00 val. sekmadienį; pasiimti sūnų vasarą dviems savaitėms ieškovo atostogų metu, nevaržomai vykti su vaiku į kitą miestą; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis; pasiimti vaiką per vieną iš didžiųjų metų švenčių (šv. Kalėdas ar šv. Velykas) pasirinktinai, taip pat iš anksto – prieš mėnesį pranešus ieškovei, - kitų švenčių dienomis; lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimo ir mokymosi procesu, o atsakovė privalo ieškovui teikti informaciją apie vaiką – apie sūnaus sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Nustačius tokią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, būtų užtikrinta, stiprinant giminystės ryšius, vaiko teisė bendrauti su tėvu. Taip pat išlieka galimybė šalims dėl bendravimo su vaiku kitos tvarkos susitarti gera valia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172, 3.176 straipsniai).
Taigi, šiuo atveju bylos medžiaga pagrindžia, kad ieškovei, iki susiras darbą, taip pat yra reikalinga parama. Darytina išvada, kad atsakovo sūnui ir ieškovei atsakovo teiktina suma ženkliai palengvintų ypač kuklų ieškovės pragyvenimo lygį bei leistų pagerinti šalių sūnaus sveikatos apsaugos, interesų ir poreikių patenkinimą, todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl ieškovės išlaikymo tenkintinas iš dalies, priteistina iš atsakovo nuo ieškinio į teismą padavimo dienos 12 - kai mėnesių (vieneriems metams) po 500 Lt ieškovei, nes nustatyta, kad ieškovė dėl santuokos sudarymo, atsakovo reikalavimo persikelti gyventi į Kauną ir gimusio kūdikio priežiūros neteko galimybės dirbti (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 3 ir 6 dalys).
Šalys bendrų kreditorių ir nekilnojamojo registruotino dalintino bendrasantuokinio turto neturi. Nustatyta, kad turtas – butas, keleivinis automobilis ir motociklas yra įgyti prieš šalių santuokos sudarymą, todėl tarp jų šis turtas nedalintinas, nes tai yra asmeninė jų nuosavybė, todėl ir po santuokos nutraukimo geriausiai atitinka jų faktinę apskaitą ir valdymą likdami su jais (Civilinio kodekso 3.84, 3.89 straipsnis).
Priimtinas atsakovo priešieškinio reikalavimo dalies dėl 5000 Eurų priteisimo iš ieškovės atsisakymas, nes tokia teisė jam yra suteikta įstatymu, todėl toje dalyje byla nutrauktina. Išaiškintina, kad teismui priėmus atsisakymą ir nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Faktinės bylos aplinkybės pagrindžia atsakovo teiginius, jog ieškovei pasirašytas buitinis raštelis (sutartis) dėl 1000 EUR yra kildinamas iš tų pačių dovanai gautų ir atsakovo atsisakytų priteisti lėšų, todėl ieškovei iš atsakovo minėta skola nepriteistina (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Ieškovė yra įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė, paduodant ieškinį buvo atleista, išieškoma iš atsakovo į valstybės biudžetą, t. y. žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo (500 Lt × 12 mėn. = 6000,00 Lt - 3 proc. = 180,00 Lt), priteistinas iš atsakovo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88, 93, 96 straipsniai, 98 straipsnio 2 dalis).
Svarbu paminėti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.
Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei įvertinus tai, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos kiekvienai iš šalių. Be to, patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, šalims nepriteistinos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti (Civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniai, 98 straipsnio 1 dalis).
Kitos ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalys netenkintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 258, 268, 269, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir K. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – A.;
nustatyti nepilnamečio sūnaus N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina K. A.;
priteisti iš L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), kas mėnesį nuo 2013-07-20 po 500,00 Lt (penki šimtai), šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sūnaus N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės, paskiriant nepilnamečio sūnaus gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise K. A.;
priteisti iš L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), kas mėnesį nuo 2013-10-21 iki 2014-10-21 po 500,00 Lt (penki šimtai) Lt ieškovės K. A. išlaikymui.
Priteisti iš atsakovo L. R. priteisti 180,00 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt Lt ir 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, nurodant įmokos kodą „5660“ ir paskirtį „žyminis mokestis“.
Priimti iš atsakovo L. R. priešinio ieškinio reikalavimo dalies – 5000 Eur priteisimo iš ieškovės K. A. atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-23 nutartį Nr. N2-14116-122 dėl laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Nustatyti biologinio tėvo L. R. bendravimo su sūnumi N. A. tokią tvarką:
nustatyti vaiko tėvui L. R. šešių mėnesių pereinamąjį su sūnumi N. A. bendravimo terminą, išskirtinai lankant vaiką K. A. gyvenamojoje vietoje ne mažiau, kaip tris valandas, laiką suderinus (telefonu, raštu ar kitomis priemonėmis) prieš 2-3 dienas; praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgus į sūnaus sveikatą, poreikius ir interesus, iš anksto, t. y. prieš savaitę suderinus visas galimas aplinkybes su K. A., suteikti L. R. teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. paimti sūnų N. A. iš motinos K. A. gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 17.00 val. sekmadienį; prieš mėnesį pranešus K. A., pasiimti sūnų vasarą dviems savaitėms vaiko tėvo L. R. atostogų metu, nevaržomai vykti su sūnumi N. A. į kitą miestą; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis; pasiimti vaiką per vieną iš didžiųjų metų švenčių (šv. Kalėdas ar šv. Velykas) pasirinktinai, taip pat iš anksto – prieš mėnesį pranešus ieškovei, - kitų švenčių dienomis; lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimo ir mokymosi procesu, o vaiko motina privalo berniuko tėvui teikti informaciją apie vaiką – apie sūnaus sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos ar papildomo ugdymo pasikeitimus. Šalims, prieš mėnesį pranešus vieni kitiems ir priėjus vieningos nuomonės, išlieka galimybė gera valia pasikeisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
Kitas ieškinio ir priešinio ieškinio reikalavimų dalis atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.