Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-246/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-22
Bylos Nr.
1A-246/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Jonas Algimantas Venckus, Svajūnas Knizleris
Nuteistasis
R. R.
Nukentėjusysis
D. B.
Advokatai
Kęstutis Šlitas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-246/2008 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1; 1.2.4.8.(S)LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Svajūno Knizlerio, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,gynėjui advokatui Kęstučiui Šlitui,nuteistajam R. R. ,nukentėjusiajai D. B. ,teismo medicinos ekspertui Sauliui Mekšraičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtosios bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir R. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. R. Valstybinei ligonių kasai priteista 462,96 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

R. R. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 20 d. apie 10 val., M. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu, šiam mirus, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl pinigų, metu, tyčia kumščiais suduodamas nukentėjusiai D. B. smūgius į veidą, spardydamas į nugarą bei juosmenį ir taip bendrais su asmeniu, prieš kurį byla šiam mirus nutraukta, veiksmais, sudavęs jai ne mažiau aštuoniolikos smūgių, padaręs nukentėjusiai D. B. kraujosruvas odoje, kairės akies voke, kairiame antakyje, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, abiejose nugaros pusėse, abiejose juosmens pusėse, kairėje blauzdoje bei, sukėlęs jai lengvos formos trauminę galvos smegenų ligą, tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusios D. B. sveikatą.

R. R. nuteistas už tai, kad tuo pat metu ir toje pat vietoje, t.y. 2005 m. lapkričio 20 d. apie 10 val., M. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrais su asmeniu, prieš kurį ikiteisminis tyrimas, šiam mirus, nutrauktas, veiksmais, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavęs M. B. kumštimis į veidą, ištempęs jį iš lovos ant grindų ir, spardant į įvairias kūno vietas, keliais užšokant jam ant krūtinės, užverčiant medinį stalą, stalviršio dalimi suduodant į galvą ir krūtinę, buteliu smogiant per galvą ir taip bendrais su asmeniu, prieš kurį, šiam mirus, byla nutraukta, veiksmais padarius M. B. kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje ir plaštakoje, dešinėje blauzdoje, netiesioginiais lūžiais sulaužius kairės pusės III-VIII-ą ir dešinės pusės II-VII-ą šonkaulius, padarius poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, sumušimus su galvos, veido minkštųjų audinių bei kairiojo smilkinkaulio raumens kraujosruvomis, viršutinio dešinio I-ojo danties panirimą, viršutiniojo kairio I-ojo danties vainiko lūžimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairio smilkinio srityje, kaktoje, kairėje ausyje, odos nubrozdinimus kaktoje ir kairiajame smilkinyje, muštines žaizdas dešinės akies apatiniame voke, kairės ausies kaušelyje ir lūpų gleivinėje bei sunkų galvos smegenų sukrėtimą, kuris ir buvo mirties priežastimi, tyčia nužudė M. B. .

Šalies argumentai

Nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl M. B. nužudymo panaikinti ir bylą nutraukti.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl M. B. nužudymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jį nuteisė labai griežta laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis pažymi, jog vienintelės įvykio liudytojos – D. B. ir O.I. B. pirmosios instancijos teisme paneigė ikiteisminio tyrimo metu apklausų protokoluose užrašytus klaidingus jų parodymus ir nurodė, kad nukentėjusįjį M. B. mirtinai sumušė J. T. . Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi J. T. parodymais, duotais apklausiant jį įtariamuoju 2005 m. lapkričio 21 d. ir 22 d., kadangi J. T. , siekdamas išvengti bausmės, apkalbėjo jį ir davė sau naudingus parodymus.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl M. B. mirties, kadangi teismas nenustatė, kas ir kokiu momentu sudavė lemtingą smūgį nukentėjusiajam. Apelianto nuomone, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad M. B. mirė nuo jo padarytų sužalojimų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 20 d., apie 10 val., M. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu buvo sumuštas M. B. , kuris dėl sunkaus galvos smegenų sukrėtimo mirė. Nuteistasis R. R. nurodo, jog M. B. nemušė, smurtą prieš M. B. vartojo J. T. , o jis tik bandė nukentėjusįjį apginti. Be R. R. ir J. T. įvykio vietoje tuo metu buvo ir nukentėjusioji D. B. , liudytojos O.I. B. ir L. B. . Liudytoja L. B. , apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kartu su R. R. ir J. T. nuėjo pas jos tėvus, R. R. pareikalavo jos motinos atiduoti pinigus, motinai davus kažkiek pinigų R. R. , šis jai sudavė du kartus į veidą. Tėvui paprašius motinos nemušti, R. R. kartą ar du kirto ir jam į veidą. Liudytoja O.I. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nemelavo, tačiau iš tikrųjų įvykio metu buvo ne taip, kaip ji nurodė, kadangi R. R. tik kelis kartus ranka sudavė M. B. į veidą, o po to M. B. mušė ir spardė J. T. . Nukentėjusioji D. B. pirmosios instancijos teisme teigė, kad į jos namus atėjo R. R. , jos dukra L. B. ir J. T. , R. R. pareikalavo atiduoti pinigus. Jai atsakius, kad liko tik grąža, R. R. ranka jai trenkė du kartus į veidą, jos vyrui M. B. pasakius, kad mušti nereikia, R. R. du kartus trenkė ir jam į veidą. Po to jos vyrą mušė J. T. , o R. R. mušė ją. J. T. taip pat šokinėjo jos vyrui ant krūtinės. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji D. B. patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, kad M. B. daugiausiai mušė J. T. , o R. R. M. B. sudavė tik du smūgius pačioje konflikto pradžioje, daugiau M. B. nuteistasis nemušė, po R. R. suduotų smūgių M. B. dar judėjo, buvo sąmoningas. Nukentėjusiosios D. B. , liudytojų O.I. B. , L. B. parodymai teisme iš esmės skiriasi nuo jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiosios D. B. , liudytojų O.I. B. , L. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutampa tiek tarpusavyje, tiek su asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, šiam mirus, J. T. parodymais. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. nustatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, arba duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmiau teisme. Nei nukentėjusioji D. B. , nei liudytojos O.I. B. , L. B. , nei tuo metu įtariamasis J. T. nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, jų parodymai duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl šių apklausų metu gauti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Nukentėjusiosios D. B. , liudytojų O.I. B. , L. B. ir tuo metu įtariamojo J. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti. Apklausas ikiteisminio tyrimo metu atlikusi pareigūnė D. I. buvo apklausta pirmosios instancijos teisme. Ji parodė, kad atliko tyrimą byloje, iš pradžių bylos tyrimas buvo komplikuotas, kadangi pirmosios apklausos metu nukentėjusioji D. B. nedavė parodymų normaliai, teigė, kad ją ir jos vyrą sumušusių asmenų nepažįsta. Tačiau papildomos apklausos metu D. B. davė jau detalius ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl prokuroras nenurodė, kad reikia nukentėjusiąją papildomai apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Abiems kaltinamiesiems byloje nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo užtikrinti gynėjai, visi byloje apklausti asmenys skaitė savo parodymus ir visi pasirašė apklausų protokoluose (t. 3, b. l. 37 – 38). Nukentėjusioji D. B. , liudytojos O.I. B. ir L. B. , tuo metu įtariamasis J. T. ikiteisminio tyrimo metu apie R. R. vartotą smurtą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu parodė ne tik apklausų metu, bet šiuos savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimas vietoje atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 196 str. reikalavimų, faktiniai duomenys, gauti atlikus šiuos procesinius veiksmus, yra tinkami įrodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. Nukentėjusioji D. B. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, jog R. R. , įėjęs į namą, iš karto sudavė jai smūgius į veidą, o M. B. užstojus ją, pradėjo jį mušti. Iš pradžių R. R. M. B. sudavė smūgius rankomis užlipęs ant jo, po to ištraukė M. B. iš lovos ant grindų ir spardė kojomis bei trypė keliais, degtinės buteliu smogė nukentėjusiajam į galvą, užvertė ant M. B. stalą ir paėmęs vieną stalo dalį, ja smūgiavo M. B. į galvą bei krūtinę (t. 1, b. l. 50 – 54). Liudytoja L. B. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad įėjęs į namą, R. R. sudavė smūgius į veidą jos motinai, tėvui, kuris tuo metu gulėjo lovoje, užstojus motiną, R. R. puolė rankomis mušti tėvą. Ji išsigando, kad R. R. muša jos tėvą ir motiną ir išėjo iš kambario (t. 1, b. l. 59 – 63). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja O.I. B. parodė, kad matė, kaip R. R. ištraukė M. B. iš lovos ant grindų ir pradėjo jį mušti rankomis bei spardyti kojomis, liepė taip pat daryti ir J. T. (t. 2, b. l. 72 – 76). Tuo metu įtariamasis J. T. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad R. R. smogė D. B. , tada smūgius sudavė lovoje gulėjusiam M. B. , ištraukė M. B. ant grindų ir spardė jį kojomis, smūgiavo keliais į krūtinę ir galvą. Po to R. R. užvertė ant M. B. stalą ir viena stalo dalimi smūgiavo M. B. į galvą bei krūtinę (t. 2, b. l. 100 – 106). Faktinių duomenų, gautų nukentėjusiosios D. B. , liudytojų O.I. B. ir L. B. , tuo metu įtariamojo J. T. parodymų patikrinimo vietoje metu, tikrumą iš esmės patvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaityti šių asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei, iš šių parodymų matyti, kad po R. R. suduotų smūgių M. B. nejudėjo, liko gulėti toje vietoje, kur buvo sumuštas. Nukentėjusiosios D. B. , liudytojų O.I. B. ir L. B. , tuo metu įtariamojo J. T. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje ir apklausų metu, iš esmės sutampa tarpusavyje, jie atitinka ir įrodymus, surinktus kitų procesinių veiksmų metu – įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, teismo medicinos specialistų išvadas. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad M. B. lavonas su smurto žymėmis, buvo rastas kambaryje ant grindų, ant lūžusio stalviršio dalies ir užtiesalo yra kraujo dėmės (t. 1, b. l. 5 – 11). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1665/05 (02) ir papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. KM 78 – M 1665/05 (02) konstatuota, kad M. B. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma: sunkus galvos smegenų sukrėtimas (difuzinis aksonų pažeidimas). Sunkus galvos smegenų sukrėtimas, tapęs mirties priežastimi, išsivystė kietais bukais daiktais traumuojant galvą. Išoriniai ir paviršiniai vidiniai galvos sužalojimai nurodo, kad galva paveikta nemažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje, kurie ir būdingi kieto buko ribotą paviršių turinčio daikto poveikiams, keliolikos minučių –kelių valandų iki mirties bėgyje. Sunkus galvos smegenų sukrėtimas, tapęs mirties priežastimi, galėjo atsirasti tiek nuo vieno, tiek nuo keleto, tiek nuo visų trauminių poveikių į galvą (t. 1, b. l. 17 – 22, 23 – 25). Šių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 2005 m. lapkričio 20 d. M. B. mušė tiek R. R. , tiek asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, šiam mirus. Iš teismo medicinos specialisto išvadų bei teismo medicinos specialisto paaiškinimų teisme matyti, kad negalima atskirti, kuris iš trauminių poveikių į galvą sukėlė sunkų smegenų sukrėtimą, buvusį M. B. mirties priežastimi, bet kuris smūgis į galvą galėjo sukelti M. B. mirtį. Iš teismo medicinos specialisto paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme darytina išvada, kad, nesant galimybės atriboti, kuris iš kaltininkų padarė sužalojimą, sukėlusį M. B. mirtį, pagal sužalojimų lokalizaciją, tokia galimybė būtų pagal sužalojimų padarymo laiką ir eiliškumą, nes po suduoto smūgio (ar smūgių) į galvą, sukėlusio nukentėjusiojo mirtį, nukentėjusįjį nedelsiant turėjo ištikti koma, jis negalėjo atlikti jokių sąmoningų veiksmų. Nuteistasis R. R. parodė, kad, kai jis išvažiavo iš M. B. namų, sumuštas nukentėjusysis dar buvo sąmoningas, sėdėjo ant lovos, tačiau iš jau aptartų įrodymų viseto (nukentėjusiosios D. B. , liudytojų O.I. B. , L. B. , asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, šiam mirus, parodymų) matyti, kad M. B. mirė toje pačioje vietoje, kur ir buvo mušamas – t. y. kambaryje ant grindų. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. B. lavonas su smurto žymėmis buvo rastas kambaryje ant grindų. Darytina išvada, kad tiek R. R. , tiek asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, šiam mirus, M. B. mušė toje pačioje vietoje, kur M. B. ir mirė, t. y. po patirtų smūgių jis jau neatliko jokių sąmoningų veiksmų, atskirti kieno - nuteistojo R. R. ar asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, šiam mirus, – smūgiai į galvą sukėlė nukentėjusiojo mirtį nėra galimybės. Tais atvejais kai smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo keli asmenys, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai) ir visi privalo atsakyti už faktiškai sukeltus padarinius. Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. R. tyčiniai veiksmai buvo būtinoji padarinių - M. B. mirties – kilimo sąlyga ir teisingai R. R. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Nuteistajam R. R. paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams nesiekia straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės vidurkio ir nėra aiškiai per griežta.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Svajūnas KnizlerisJonas Algimantas Venckus