Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens „Swedbank“, akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Liturimex“ viešbučiai iškelta restruktūrizavimo byla.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. kovo 23 d. UAB ,,Liturimex“ viešbučiai visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas pritarti įmonės restruktūrizavimui. 2009 m. kovo 30 d. įvykusiame atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkime kreditorių, balsavusių už UAB ,,Liturimex“ viešbučiai restruktūrizavimą, reikalavimų suma sudarė 1 929 679,94 Lt, t. y. 81,45 procentus nuo bendros kreditorių reikalavimų sumos. Pagrindinių kreditorių susirinkime buvo priimti sprendimai šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju, pritarti restruktūrizavimo plano metmenims, įpareigoti atsakovo atstovą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui.

Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl pritarimo restruktūrizavimo planui bus laikomas priimtu, jei už jį balsuos kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Šiame įmonės restruktūrizavimo etape kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą jau lems ne kreditorių, kurie balsuos už pritarimą restruktūrizavimo planui, skaičius, o kreditorių, kurie balsavo už restruktūrizavimo plano pritarimą, finansinių reikalavimų dydis. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų matyti, kad 2009 m. kovo 23 d. visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė UAB „Liturimex“ viešbučiai restruktūrizavimo procesui, įmonės vadovas 2009 m. kovo 23 d. išsiuntė įmonės pagrindiniams kreditoriams pranešimus apie 2009 m. kovo 30 d. įvyksiantį susirinkimą bei restruktūrizavimo plano metmenis. 2009 m. kovo 30 d. pagrindinių kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų suma sudarė 81,45 procentus nuo bendros kreditorių reikalavimų sumos, nutarimai dėl pagrindinių kreditorių susirinkimo pripažinimo pirmuoju susirinkimu bei nutarimas dėl įmonės restruktūrizavimo buvo priimtas balsų dauguma. Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2009 m. balandžio 6 d. bei restruktūrizavimo plano metmenis. Teismo manymu, nebuvo pažeista nei viena Įmonių restruktūrizavimo įstatymo sąlyga, būtina iškelti restruktūrizavimo bylą. UAB „Liturimex“ viešbučiai turi laikinų finansinių sunkumų bei yra tinkamai įvykdytos ikiteisminės procedūros sąlygos, būtinos iškelti restruktūrizavimo bylą, todėl siekiant išvengti įmonės bankroto ir atkurti įmonės mokumą UAB „Liturimex“ viešbučiai iškelta restruktūrizavimo byla.

Teismas neteisingai nustatė UAB „Liturimex“ viešbučiai skolas pagrindinių kreditorių susirinkimo dieną, nes į įsipareigojimus kreditoriams neįtraukė 1 944 507,82 Lt UAB „Liturimex“ viešbučiai įsipareigojimo „Swedbank“, AB. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams pagrindinių kreditorių susirinkimo dieną buvo ne mažesni nei 4 313 632,95 Lt, tai yra UAB „Liturimex“ viešbučiai yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Nuo pagrindinių kreditorių susirinkimo dienos jau praėjo daugiau kaip 8 mėnesiai, o atsakovas nemoka nei palūkanų už savo kreditus, nei palūkanų už UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ įsipareigojimus. Atsakovo sąskaitos yra areštuotos, jis negali vykdyti normalios ūkinės komercinės veiklos, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Kadangi atsakovas elgiasi nesąžiningai, į savo balansą neįtraukdamas 1 944 507,82 Lt dydžio „Swedbank“, AB įsipareigojimo, tikėtina, kad ir įsipareigojimai kitiems kreditoriams taip pat nėra įtraukti į atsakovo balansą. Teismas nenustatė aplinkybės, kad jau pagrindinių kreditorių susirinkimo dieną atsakovas buvo nemokus, taip pat neišsiaiškino atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas nėra nutraukęs ūkinės komercinės veiklos ir nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui priklauso viešbutis „Regina“, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas nėra nutraukęs ūkinės komercinės veiklos. Nepateikta įrodymų, kad atsakovas apskritai uždirba pelną. Atsakovas neįrodė, kad jis vykdo veiklą, o ne imituoja veiklos vykdymą, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas nėra nutraukęs ūkinės veiklos vykdymo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo įsipareigojimas „Swedbank“, AB atsirado ne nuo 2009 m. sausio 6 d., kai pasibaigė UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ kredito, kurio grąžinimą laidavo atsakovas, terminas, o nuo tada, kai „Swedbank“, AB pareikalavo iš laiduotojo įvykdyti prievolę. Teismas netinkamai aiškino 2004 m. vasario 20 d. Laidavimo sutarties Nr. 04-004231-LA1 4.1 punktą ir jame nurodytą 5 darbo dienų terminą įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovo (laiduotojo) atsakomybė „Swedbank“, AB atsirado iš karto po to, kai UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų ir „Swedbank“, AB negrąžino kredito, tai yra nuo 2009 m. sausio 6 d. Laidavimo sutartyje nurodytas 5 darbo dienų terminas suteikė laiduotojui tik terminą surinkti pinigines sumas prievolei įvykdyti. Teismas netinkamai aiškino Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, nes konstatavo, kad pagrindinių kreditorių susirinkime kiekvienas kreditorius turi tik po vieną balsą, nepriklausomai nuo to, koks yra jo kreditorinio reikalavimo dydis. Toks įstatymo aiškinimas ne tik sudarytų sąlygas tiek įmonei, kuri siekia, jog jai būtų iškelta restruktūrizavimo byla, tiek kitiems kreditoriams piktnaudžiauti savo teisėmis bei prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 2, 5 dalims. Pirmajame, kaip ir kituose kreditorių susirinkimuose, balsuojama turimu kreditorinių reikalavimų kiekiu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo arba nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdama jo ribas sudarančių teisinio ir faktinio pagrindo.

CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Šia normine taisykle įtvirtinamas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicialumo principas. Procesiniu aspektu tai reiškia draudimą iš naujo vertinti ar teisiškai kvalifikuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius santykius. Nurodyta procesinė taisyklė dėl draudimo ginčyti teismo nustatytus materialiuosius teisinius faktus (teisinius santykius) galioja ir toje pačioje byloje tiems patiems bylos dalyviams reiškiant naujus bei papildomus reikalavimus, atsikirtimus ar prašymus, paduodant skundus, teikiant kitus procesinius dokumentus, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinio teisinio įvertinimo būtinumą nulemia naujos ar naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis trečiojo asmens „Swedbank“, AB atskirajame skunde nurodomų faktinių aplinkybių ir materialinių teisinių santykių jau yra išanalizuoti, teisiškai kvalifikuoti ir įvertinti šioje civilinėje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartyje (t. 2, b. l. 39-46). Nežiūrint to, apeliantas siekia pakartotinio tų pačių faktų ir teisinių santykių įvertinimo, tikėdamasis naujo šio vertinimo rezultato, nors apelianto argumentai dėl teismo jau nustatytų faktų ir teisinių santykių nėra grindžiami kokiomis nors naujomis ar naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė UAB „Liturimex“ viešbučiai skolas pagrindinių kreditorių susirinkimo dieną – 2009 m. kovo 30 d., nes į įsipareigojimus kreditoriams neįtraukė 1 944 507,82 Lt dydžio UAB „Liturimex“ viešbučiai įsipareigojimo „Swedbank“, AB. Apelianto įsitikinimu, į UAB „Liturimex“ viešbučiai kreditorinių įsipareigojimų masę turėjo būti papildomai įtrauktas nurodyto dydžio finansinis įsipareigojimas kreditoriui „Swedbank“, AB, tuo pačiu fiksuojant, kad visi skolininko pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai pagrindinių kreditorių susirinkimo dieną buvo ne mažesni kaip 4 313 632,95 Lt. Be to, trečiojo asmens atskirajame skunde teigiama, kad atsakovo UAB „Liturimex“ viešbučiai (laiduotojo) įsipareigojimas „Swedbank“, AB atsirado dar nuo 2009 m. sausio 6 d., kai pasibaigė pagrindinio skolininko UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ kredito grąžinimo terminas, o ne nuo tada, kai „Swedbank“, AB pareikalavo iš laiduotojo įvykdyti prievolę. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino „Swedbank“, AB ir UAB „Liturimex“ viešbučiai sudarytą 2004 m. vasario 20 d. laidavimo sutarties 4.1 punktą ir jame nurodytą 5 darbo dienų terminą įvykdyti įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo asmens „Swedbank“, AB pateikiamas 1 944 507,82 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš UAB „Liturimex“ viešbučiai finansinių įsipareigojimų, atsirandančių laidavimo sutarties pagrindu, kada prievolės kreditoriui neįvykdo pagrindinis skolininkas. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartyje nurodyta, kad aplinkybė, ar „Swedbank“, AB 2009 m. kovo 30 d. įvykusiame UAB „Liturimex“ viešbučiai pagrindinių kreditorių susirinkime turėjo teisę įgyvendinti savo 1 944 507, 82 Lt kreditorinio reikalavimo teisę į atsakovą, priklauso nuo iš laidavimo sutarties tarp šalių atsiradusių prievolinių teisinių santykių kvalifikavimo, prievolių pagal šią sutartį turinio, atsakovo (laiduotojo) civilinės atsakomybės pagal laidavimo sutartį momento nustatymo. Laidavimas yra papildoma prievolė, o laiduotojo civilinės atsakomybės atsiradimo momentas siejamas su pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymu (CK 6.76 str. 1 ir 2 d.). Kai minėta, kreditorius „Swedbank“, AB savo reikalavimą nukreipė laiduotojui kaip solidariąją pareigą atsakyti pagal prievolę turinčiam skolininkui. Laiduotojas UAB „Liturimex“ viešbučiai ir kreditorius „Swedbank“, AB 2004 m. vasario 20 d. laidavimo sutarties 4.1 punkte susitarė, kad kredito gavėjui, už kurį laiduojama, tinkamai nevykdant sutartinių prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas per 5 darbo dienas nuo banko rašytinio pranešimo gavimo dienos privalo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles pagal kredito sutartį. Aptaręs šią laidavimo sutarties sąlygą, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartyje konstatavo, kad ji neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl sutarties šalims sukūrė atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Toje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad laidavimo sutarties šalys iš esmės sutarė, jog laiduotojo sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo pradžia siejama ne su skolininko prisiimtos sutartinės prievolės pažeidimo momentu, o su laiduotojo gautu banko rašytiniu pranešimu apie skolininko neįvykdytą pagrindinę prievolę. Tai įrodo „Swedbank“, AB 2009 m. kovo 27 d. raštas dėl sutartinės prievolės pagal laidavimo sutartį įvykdymo, adresuotas UAB „Liturimex“ viešbučiai, kuriame nurodyta vėliausiai iki 2009 m. balandžio 3 d. įvykdyti pagal laidavimo sutartį prisiimtas sutartines prievoles už skolininką. Taigi trečiojo asmens atskirajame skunde išdėstytas argumentas, kad UAB „Liturimex“ viešbučiai (laiduotojo) įsipareigojimas „Swedbank“, AB atsirado dar nuo 2009 m. sausio 6 d., kai pasibaigė pagrindinio skolininko UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ kredito grąžinimo terminas, o ne nuo tada, kai „Swedbank“, AB pareikalavo iš laiduotojo įvykdyti prievolę, yra paneigiamas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytais faktais ir teisiniais santykiais dėl šiuos subjektus siejusių laidavimo sutarties sąlygų ir jų tarpusavio prievolių.

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad „Swedbank“, AB nepakankamas apdairumas ir nerūpestingumas lėmė, jog apie jo 1 944 507, 82 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovas sužinojo tik pagrindinių kreditorių susirinkimo dieną, be to, konstatuota, kad UAB „Liturimex“ viešbučiai negavus rašytinio pranešimo apie „Swedbank“, AB reikalavimą pagal laidavimo sutartį sumokėti skolą už kredito gavėją iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, negalima daryti išvados, kad 2009 m. kovo 30 d. „Swedbank“, AB pagal laidavimo sutartį su atsakovu turėjo 1 944 507,82 Lt kreditorinį reikalavimą į jį. Neturėdamas į atsakovą galiojančio kreditorinio reikalavimo, kildinamo iš laidavimo sutarties, bankas pagrindinių kreditorių susirinkime neturėjo teisės balsuoti pagal šį reikalavimą. Todėl „Swedbank“, AB pagrindinių kreditorių susirinkimo dieną turėdamas galiojantį 298 544, 94 Lt kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš kredito sutarties, neturėjo lemiamos įtakos sprendžiant susirinkime pagal darbotvarkę nustatytus klausimus (nes kitų atsakovo kreditorių kreditorinių reikalavimų suma sudarė 1 929 679, 94 Lt). Taigi įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartimi, priimta šioje byloje, jau yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad „Swedbank“, AB 2009 m. kovo 30 d. įvykusiame UAB „Liturimex“ viešbučiai pagrindinių kreditorių susirinkime turėjo galiojantį 298 544,94 Lt sumos dydžio kreditorinį reikalavimą, o tokia reikalavimo suma neturėjo lemiamos įtakos priimant nutarimus pagrindinių kreditorių susirinkime.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl laiduotojo UAB „Liturimex“ viešbučiai finansinių prievolių pagal laidavimo sutartį atsiradimo momento ir jį sąlygojančio kreditorinio įsipareigojimo trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB sudėties bei apimties pagrindinių kreditorių susirinkimo dieną (2009 m. kovo 30 d.) yra įvertinti šioje byloje priimta ir įsiteisėjusia teismo nutartimi. Šie apelianto argumentai nėra grindžiami naujomis ar naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartyje išdėstytais motyvais dėl aukščiau nurodytų faktų ir teisinių santykių ir jų pakartotinai netyrė bei nevertino.

Atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, jog atsakovo UAB „Liturimex“ viešbučiai sąskaitos yra areštuotos, jog jis negali vykdyti normalios ūkinės komercinės veiklos, atsiskaityti su kitais kreditoriais, neturi reikšmės sprendžiant klausimą, egzistuoja ar neegzistuoja įstatyme nustatyti pagrindai bei sąlygos pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą. Priešingai, tokie apelianto nurodomi argumentai dėl UAB „Liturimex“ viešbučiai ūkinės ir finansinės padėties leidžia sutikti su pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išdėstytomis aplinkybėmis, kad dėl atsiradusių finansinių sunkumų ir suvaržymų, įmonė negali tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti normalios ūkinės komercinės veiklos, kas ir sudaro sąlygas svarstyti restruktūrizavimo proceso tokiai įmonei taikymo klausimą. Apelianto nurodyta aplinkybė dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, pasireiškusio 1 944 507,82 Lt dydžio įsipareigojimo trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB neįtraukimu į savo balansą, byloje surinktais ir įvertintais įrodymais nepatvirtinta, o teiginys apie tai, kad į atsakovo balansą nėra įtraukti įsipareigojimai ir kitiems kreditoriams, grindžiamas tik prielaida. Apelianto pastabos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybės dėl UAB „Liturimex“ viešbučiai (ne)mokumo būsenos pagrindinių kreditorių susirinkimo dieną, taip pat neišsiaiškino atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną, nepriimtinos, nes įmonės, kuriai prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą mokumo būklė, taip pat pradelstų įsipareigojimų dydis nėra priskirti prie Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) reglamentuotų restruktūrizavimo bylos iškėlimą arba atsisakymą ją iškelti lemiančių materialinio bei procesinio pobūdžio pagrindų ir sąlygų.

Atskirajame skunde taip pat motyvuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮRĮ 4 straipsnio 4 dalį, jog pagrindinių kreditorių susirinkime kiekvienas kreditorius turi tik po vieną balsą, nepriklausomai nuo to, koks yra jo kreditorinio reikalavimo dydis. Pasak apelianto, toks įstatymo aiškinimas prieštarauja ĮRĮ 4 straipsnio 2, 5 dalims, nes pirmajame, kaip ir kituose kreditorių susirinkimuose, turi būti balsuojama turimu kreditorinių reikalavimų kiekiu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog „Swedbank“, AB pagrindinių kreditorių susirinkimo dieną turėjo galiojantį 298 544, 94 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, o toks reikalavimo dydis neturėjo lemiamos įtakos sprendžiant šiame susirinkime pagal darbotvarkę nustatytus klausimus, nes kitų jame dalyvavusių atsakovo pagrindinių kreditorių reikalavimų suma sudarė 1 929 679, 94 Lt, atskirojo skundo argumentų dėl ĮRĮ 4 straipsnio 4 dalies normų, susijusių su balsavimo procedūromis pirmajame kreditorių susirinkime ar jam prilygintame pagrindinių kreditorių susirinkime, aiškinimas ir taikymas netenka teisinės reikšmės, nes nelemia pirmosios instancijos teismo išvados iškelti UAB „Liturimex“ restruktūrizavimo bylą pagrįstumo ir teisėtumo.

Atskirajame skunde be aplinkybių, susijusių su nurodomais procesinio pobūdžio pažeidimais dėl trečiajam asmeniui suteiktinų balsų pagrindinių kreditorių susirinkime skaičiaus, taip pat dėl tų faktų ir teisinių santykių, kurie jau įvertinti įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi šioje byloje, apeliantas išdėstė argumentus, kuriais remdamasis tvirtina, kad nebuvo vienos iš ĮRĮ 3 straipsnyje numatytų sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti (restruktūrizavimo procesui pradėti) – t. y., kad įmonė nebevykdė ūkinės komercinės veiklos.

Apelianto abejonės, kad atsakovas UAB „Liturimex“ viešbučiai nebevykdo ūkinės komercinės veiklos ir įtarimai, kad jis tik imituoja tokią veiklą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ši įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Sprendžiant iš bylos duomenų, UAB „Liturimex“ viešbučiai veiklos sritis yra siaura ir konkreti – viešbučių paslaugos. Kaip nurodyta pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, UAB „Liturimex“ viešbučiai valdo Druskininkų miesto centre esantį trijų žvaigždučių 40 kambarių viešbutį „Regina“, kuriame įrengtos dvi konferencijų salės, veikia restoranas. Atskirajame skunde apeliantas niekuo nepaaiškina savo keliamo klausimo, ar viešbutis „Regina“ iš tikrųjų priklauso UAB „Liturimex“ viešbučiai. Tokio klausimo kėlimas nesuprantamas vien jau todėl, kad UAB „Liturimex“ viešbučiai pagrindinių kreditorių 2009 m. kovo 30 d. susirinkime dalyvavęs „Swedbank“, AB atstovas teiravosi UAB „Liturimex“ viešbučiai vadovo, kokia yra situacija viešbutyje „Regina“, valdomame UAB „Liturimex“ viešbučiai, ir gavo atsakymą, kad viešbutis „Regina“ veikia, jam ieškoma operatoriaus, kad turtas, esantis T. Kosciuškos g. 3 (tai – viešbučio „Regina“ adresas) yra įkeistas bankui „Swedbank“, AB (t. 1, b. l. 7). Aplinkybė, kad viešbutis „Regina“ yra UAB „Liturimex“ viešbučiai filialas nurodoma įvairiose informacinėse svetainėse internete (www.infoplius.lt, www.imones.lt, www.visalietuva.lt, www.1588.lt ir kt). Viešbučio „Regina“ suteiktų paslaugų pardavėju pardavimo operacijas fiksuojančiose PVM sąskaitose faktūrose nurodoma UAB „Liturimex“ viešbučiai (t. 1, b. l. 29-30). Šios bei kitos byloje esančios sąskaitos faktūros taip pat patvirtina viešbučio ir restorano paslaugų teikimo, t. y. UAB „Liturimex“ viešbučiai veiklos vykdymo aplinkybes (t. 1, b. l. 28-35). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Liturimex“ viešbučiai ūkinės komercinės veiklos vykdymo, įvertino faktinę aplinkybę, jog 2009 m. spalio mėnesį viešbutyje „Regina“ septintą kartą surengtas dailės pleneras. Viešbučio „Regina“ priklausomybės UAB „Liturimex“ viešbučiai bei veiklos aplinkybes patvirtina ir byloje esančios metinės verslo klientų bei kitos komercinės sutartys (t. 38-43). UAB „Liturimex“ viešbučiai restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų yra bendrovės pagrindinės veiklos – viešbučio „Regina“ eksploatacijos išsaugojimas ir plėtojimas. Komercinės veiklos vykdymą patvirtina ir finansinės apskaitos duomenys. Ta aplinkybė, kad veiklos sąnaudos viršijo iš pardavimo pajamų gautą bendrąjį pelną, t. y. UAB „Liturimex“ viešbučiai veikė nuostolingai, nepaneigia paties ūkinės komercinės veiklos vykdymo fakto (t. 1, b. l. 57-58).

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Liturimex“ viešbučiai nelaikytina ūkinę komercinę veiklą jau nutraukusia įmone, todėl neegzistuoja ĮRĮ 3 straipsnio 2 punkte numatyta sąlyga, neleidžianti pradėti šios įmonės restruktūrizavimo proceso.

Byloje nenustatytas bent vienas ĮRĮ reglamentuojamas atsisakymo iškelti UAB „Liturimex“ viešbučiai restruktūrizavimo bylą materialinio ar procesinio pobūdžio pagrindas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja visos būtinos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, todėl iškeldamas tokią bylą teisingai išsprendė šį procesinį klausimą. Trečiojo asmens atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą