- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- e2A-1252-260/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-97-780/2018 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui J. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. 2017 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovo J. L. 5000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kurie yra nustatyti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Lazdijų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu, jis patyrė neturtinę žalą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 17 d. atsakovas savavališkai vykdydamas tariamą teisę, naudodamas prieš ieškovą psichinę ir fizinę prievartą, sukėlė ieškovui fizinį skausmą bei padarė sveikatos sutrikdymą, dėl ko ieškovas patyrė didelę žalą. Tarp atsakovo neteisėtos veikos ir ieškovui padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą. Ieškovas dėl patirtų išgyvenimų iki šiol gyvena lydimas baimės, emocinės depresijos ir dvasinio sukrėtimo, kankina nemiga, nuolat vartoja raminamuosius vaistus. Dėl atsakovo veiksmų nutrūko ieškovo bei jo šeimos santykiai su giminaičiais, ieškovas buvo priverstas su šeima išsikelti gyventi į kitą miestą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. L. 2017 m. spalio 30 d. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad už galimai padarytus veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie nurodyti ieškinyje, atsakovas buvo nuteistas ir jam paskirta kriminalinė bausmė, todėl šis klausimas civilinėje byloje iš naujo neįrodinėtinas. Ieškovas savo reikalavimo priežastinio ryšio bei dydžio visiškai nepagrindė. Šias aplinkybes civilinėje byloje reikalinga aiškintis vadovaujantis išnagrinėtos Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, joje esančiais dokumentais bei kitais įrodymais. Atsakovas iš esmės neigia atlikęs ieškovo atžvilgiu kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškinyje neteisingai įvardijamos dvasinių išgyvenimų pasekmės ieškovui. Neturtinės žalos atsiradimą sukėlęs įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Ieškovas į teisėsaugą kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), kuomet jis jau buvo laikomas suimtu (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus net 19 mėnesių nuo tariamai įvykdyto nusikaltimo dienos. Ieškovo reputacija visuomenėje, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitų žmonių jo vertinimas, santykiai su artimaisiais ir giminaičiais, buvo blogi dėl kitų, tiesiogiai su nederamu ieškovo elgesiu susijusių aplinkybių. Todėl ieškinyje nurodytas gyvenamosios vietos pakeitimas, kaip neturtinės žalos vienas iš kriterijų, vertintinas kritiškai, visai nesusijęs su atsakovo veiksmais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui R. K. iš atsakovo J. L. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 47,90 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
6. Teismas nustatė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą teisę, naudodamas prieš R. K. psichinę ir fizinę prievartą, padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., R. K. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas išgauti iš R. K. 100 000 litų (28 962 Eur) skolą, pasikvietė nukentėjusįjį pasikalbėti į kiemą, kur nenustatyti asmenys pagriebę jį už drabužių įsitempė į garažą, grasindamas užmušti, kartu su nenustatytais asmenimis rankomis bei kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, reikalaudamas grąžinti pinigus, po to surišo rankas, ant galvos uždėjo maišą, prievarta įsodino į jo naudojamą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, automobiliui sustojus, ištempė už drabužių iš automobilio, nutempė į – M. S. priklausančią pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), numetė ant grindų, gulinčiam sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, uždėtą maišą aplink kaklą verždami smaugė, numovę kelnes nudegino jam dešinę šlaunį įkaitintu metaliniu žarstekliu, grasino pakišti po ledu, jeigu negrąžins pinigų, suduodant ne mažiau kaip 18 smūgių, sukėlė nukentėjusiam R. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje, dešinėje ausies kaušelio-dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kairės ausies kaušelio srityje, dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo kairėje pusėje, dešiniame klube, kairiame žaste, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kairiame dilbyje, kairiame rieše ir nudeginimų dešinėje šlaunyje, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžio, o Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. L. kasacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, todėl apkaltinamasis nuosprendis J. L. yra įsiteisėjęs. Atsižvelgdamas į aplinkybę, jog ieškovas reikalauja iš atsakovo atlyginti neturinę žalą, patirtą dėl nusikaltimo, kuris jau yra konstatuotas Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu, bei vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl šios įstatymo normos taikymo analogiškose bylose, teismas sprendė, jog atsakovo J. L. neteisėtos veikos, jo kaltės, priežastinio ryšio su šios veikos padariniais ir pačių veikos padarinių įrodinėti šioje byloje nereikia. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas savo atsiliepime sutinka, kad jo kaltę konstatavusiam nuosprendžiui įsiteisėjus žalos padarymą ieškovui nulėmusių veiksmų klausimas iš naujo neįrodinėtinas, tačiau teigiant, kad neturtinė žala ieškovui nebuvo padaryta bei nesutinkant su prašomu priteisti žalos dydžiu, laikė, jog ginčas byloje iš esmės yra dėl neturtinė žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymo.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog ieškovui nusikaltimu iš viso nebuvo padaryta neturtinė žala yra visiškai nepagrįstas, nes tai, kad ieškovui padaryta žala, iš esmės jau yra konstatuota įsiteisėjusiame nuosprendyje. Atsakovas yra nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, kur numato, kad pagal šią normą atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Remdamasis aktualia, nuo 2012 m. lapkričio 9 d. suvienodinta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-594/2013, 2K-177/2014, 2K-40-1073/2018), teismas nurodė, jog asmuo negali būti nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, jeigu nenustatoma, kad nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala nukentėjusiojo asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismo patikrintas ir paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis atsakovui J. L. reiškia ir prejudicinį faktą, kad nuosprendžiu jau yra nustatyti ne tik neteisėti atsakovo veiksmai ir jo kaltė, bet ir didelės žalos ieškovui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei šios žalos. Nuosprendyje taip pat turi būti atskleistas ir panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) padarinių pobūdis bei turinys (BK 294 straipsnio 2 dalis), kas padaryta įsiteisėjusio nuosprendžio III dalyje.
8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, jog baudžiamojoje byloje priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai, patirtas baimės jausmas, fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymas, bendravimo galimybių sumažėjimas su artimaisiais šioje byloje pripažintini neturtine ieškovo žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), kurią jis patyrė dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų.
9. Teismas atsakovo argumentą, kad ieškovo reputacija visuomenėje nebuvo teigiama dar iki nusikaltimo, nes ieškovas pats vykdė įstatymams priešingas tyčines veikas, laikė nesusijusiu su ieškinio pagrindu, kadangi ieškovas neturinę žalą grindžia ne savo reputacijos pablogėjimu kitų akyse, o patirtu fiziniu skausmu, įtampa, baime, nemaloniais pojūčiais, nepatogumais, bejėgiškumu, pažeminimu, prarastu saugumo jausmu, nerimu dėl ateities. Teismas pripažino, kad ieškovas tokius išgyvenimus dėl atsakovo padaryto prieš jį nusikaltimo iš tiesų patyrė, nes ieškovo vežiojimas surišto ir su maišu ant galvos, mušimas, smaugimas, kojos deginimas įkaitintu žarstekliu, grasinimai nužudyti neabejotinai pažemino ieškovą, sukėlė jam baimę tiek nusikaltimo metu, tiek saugumo jausmo praradimą po nusikaltimo, ieškovas patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, susijusius su sveiktos sutrikdymu, jis buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ir taip buvo apribotos bendravimo su giminaičiais galimybės. Šiuos ieškovo išgyvenimus ir nepatogumus, teismo įvertintus pinigais, teismas pripažino neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), kurią priteisė ieškovui iš atsakovo, kaip nukentėjusiajam dėl atsakovo padaryto nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
10. Vertindamas ieškovo prašomos priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio pagrįstumą teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-357/2008, 3K-3-177/2013). Atsižvelgdamas į neturtinės žalos teisinį reguliavimą ir į teismų praktiką dėl šios žalos priteisimo, teismas ieškovo reikalavimo pagrįstumą dėl neturinės žalos dydžio vertino pagal tai kokios vertybės šiuo atveju buvo pažeistos, kokia yra atsakovo kaltės forma, koks pakenkimo ieškovo sveikatai laipsnis ir mastas, kokie neturtinės žalos padariniai kilo ir liko ieškovui, kokio dydžio žalos atlyginimai priteisiami teismų praktikoje panašiais atvejais. Nustatė, kad nuosprendyje konstatuota, jog ieškovas nusikaltimo metu buvo sužalotas ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje, dešinėje ausies kaušelio-dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kairės ausies kaušelio srityje, dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo kairėje pusėje, dešiniame klube, kairiame žaste, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kairiame dilbyje, kairiame rieše ir nudeginimų dešinėje šlaunyje, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, kurie padaryti suduodant ne mažiau kaip 18 smūgių. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai, kuri yra viena labiausiai saugotinų asmens vertybių, bei į teismų formuojamą praktiką tokiais atvejais, laikė, jog tokiais atvejais, kai neturtinės žalos dydis dėl patirto skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų nustatomas didesnis nei pažeidus kitas vertybes. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad žala ieškovui buvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, o dėl tyčinių neteisėtų veiksmų neturtinė žala priteisiama didesnė nei dėl neatsargumo padaryta neturtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, laikė, jog neturtinės žalos dydis negali būti nustatomas didesnis nei didesnio sveikatos sutrikdymo mąsto atvejais. Vadovaudamasis teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, ir nustatęs, kad ieškovo prašoma priteisti 5 000 Eur suma ne tik viršija net ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiamas neturtinės žalos sumas, bet ir akivaizdžiai neatitinka teismų praktikos priteisiant neturinę žalą savavaldžiavimo bylose, ieškovo ieškinį tenkintino iš dalies, sumažinadamas ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį.
11. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio kaip teisingos piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų ieškovo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, teismas atsižvelgė į precedentus panašiose bylose. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui nebuvo sukelta žymiai skaudesnių išgyvenimų ir nepatogumų, jam priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos sumą, kurią laikė teisinga pinigine satisfakcija, teisingai kompensuosiančią jo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, o remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas nustatė, kad jis dirba ir gauna nuolatines pajamas, todėl neturinės žalos dydžio mažinti dėl atsakovo turtinės padėties teismas neturėjo pagrindo, laikė, jog jis yra pajėgus atlyginti ieškovui tokią žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas J. L. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-97-780/2018 - priteisti ieškovui R. K. iš jo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nebuvo objektyvus, neatskleidė bylos esmės, koncentravosi tik į paties ieškovo pateiktus argumentus ir ieškovo asmenį, nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai susiaurino įrodymų tyrimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, CPK 21 straipsnyje įtvirtintą teismo nešališkumo principą, subjektų lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros ir proporcingumo, teisinių santykių apibrėžtumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus, kadangi civilinę bylą išnagrinėjo nei atsakovui, nei atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas teismo posėdžio dieną elektroniniu paštu, teismui pateikė nustatytos ir tinkamos formos medicininę pažymą dėl neatvykimo į teismą dėl ligos laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 7 d., iki 2018 m. kovo 9 d. Byloje atsakovą atstovavusi advokatė, prieš pat teismo posėdį nutraukė su juo teisinių paslaugų sutartį, o jis per tokį trumpą laiką neturėjo galimybių sudaryti teisinių paslaugų sutarties su kitu advokatu. Kadangi ieškovas byloje buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko-advokato, todėl atsakovas jau šiuo požiūriu, atsidūrė nelygiavertėje procesinėje padėtyje, kas sutrukdė tinkamai apsiginti nuo pareikšto ieškinio reikalavimų. Be to, atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį tuo metu, kai dar nebuvo išnagrinėtas atsakovo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktas kasacinis skundas dėl baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio, todėl jo argumentai daugiau buvo susiję ne su ginčo dalyku, bet su civilinės bylos sustabdymo būtinumu. Kadangi atsakovo kasacinis skundas buvo atmestas, todėl jis savo argumentus dėl pareikšto ieškinio ketino išsakyti žodžiu bylos nagrinėjimo teisme metu, pateikti papildomus rašytinius dokumentus apie savo turtinę padėtį, tačiau teismas nesuteikė atsakovui galimybės tinkamai apsiginti nuo ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, neatskleidė bylos esmės, procese buvo neaktyvus – nesiėmė jokių priemonių papildomai nustatyti reikšmingas aplinkybes, o būtent - žalą padariusio asmens turtinę padėtį.
2.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžio maksimumą ir priteisė iš atsakovo ieškovui 2 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
14. Ieškovas R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo (apelianto) ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą jam nedalyvaujant ir taip pažeidė CPK nuostatas. Apie teismo posėdį atsakovui buvo tinkamai pranešta, atsakovas pateikdamas medicininę pažymą dėl neatvykimo į teismą dėl ligos nurodė, jog teismo posėdyje nedalyvaus, tačiau neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, todėl nebuvo aplinkybių trukdančių teismui nagrinėti bylą iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo nepažeisdamas jokių CPK nuostatų. Taip pat nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad buvo pažeista įrodinėjimo pareiga ir jis negalėjo tinkamai apsiginti, kadangi tokia galimybė atsakovui buvo sudaryta ir jis turėjo visas galimybes proceso metu nurodyti visas aplinkybes, išdėstyti savo argumentus bei atsikirtimus ir pateikti įrodymus. Be to, atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokato, ieškinys nebuvo tikslintas, nei jo dalykas nei pagrindas nesikeitė. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes ir pateikia naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau - pirmosios instancijos teisme, todėl toks atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu ir piktnaudžiavimu procesu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ištyrė ir įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, bei procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, dėl jų pasisakė, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovo argumentai, kad teismas nesiėmė jokių papildomų priemonių nustatyti reikšmingų aplinkybių, t. y. nenustatė žalą padariusio asmens turtinės padėties yra nepagrįsti. Skundžiamame sprendime teismas aiškiai nurodė, kokiais kriterijais ir kodėl jis vadovavosi spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas atsižvelgė į neturtinės žalos teisinį reguliavimą ir į teismų praktiką, vertino kokios vertybės buvo pažeistos, atsakovo kaltės formą, koks pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas, kokie neturtinės žalos padariniai kilo ir liko, bei kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimai priteisiami teismų praktikoje panašiais atvejais. Teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju žala buvo padaryta sveikatai, kuri yra viena labiausiai saugomų vertybių, todėl atlygintinos žalos dydis turi būti didesnis nei pažeidus kitas vertybes. Be to atsakovas žalą padarė tyčiniais veiksmais, kurie buvo intensyvūs (ne mažiau kaip 18 smūgių) ir tęsėsi keletą valandų (smurtavimas ir garsinimai). Atsakovo veiksmai buvo tyčiniai ir žiaurūs, jie pasireiškė suduodant ieškovui smūgius rankomis ir kojomis, smaugiant, deginant įkaitintu žarstekliu, velkant grindiniu, apribojant jam laisvę, vežant ieškovą automobiliu užmovus maišą ant galvos, išrengiant, grasinant pakišti po ledu. Atsakovas savo tyčiniais brutaliais veiksmais būtent ir siekė sukelti ieškovui kuo stipresnius neigiamus išgyvenimus, todėl mažinti neturtinės žalos dydžio dėl atsakovo sunkios turtinės padėties nėra pagrindo (Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nustatyta 2 000 Eur suma yra teisinga, pagrįsta ir atitinkanti teismų praktiką. Tokia suma yra objektyviai pakeliama atsakovui ir nesukels jam neadekvačiai sunkių padarinių. Priešingai, sumažinus kompensacijos dydį liktų neapginti ieškovo interesai, nes 1 000 Eur suma akivaizdžiai nepagrįsta, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, neproporcinga ieškovo patirtai neturtinei žalai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo ribų
15. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus teisinius ir faktinius argumentus (CPK 320 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priimti pateikiamus naujus rašytinius įrodymus: 2018 m. kovo 7 d. medicininę pažymą, (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 11 d. pažymas apie pajamas, 2016 m. vasario 3 d. antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo; 2016 m. birželio 8 d. antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2016 m. gegužės 9 d. antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2018 m. kovo 29 d. antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2016 m. balandžio 7 d. antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Nurodo, jog šie įrodymai patvirtina atsakovo turtinę padėtį, šių įrodymų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas neturėjo galimybės dėl ligos, o pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.
17. CPK 314 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus išimtinius atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo teikiamais naujais įrodymais, visų pirma pastebi, kad 2018 m. kovo 7 d. medicininė pažyma jau yra nagrinėjamoje byloje, todėl net nėra pagrindo spręsti jos pridėjimo prie bylos klausimo. Antra, apeliacinės instancijos teismui neturėtų būti teikiami nauji įrodymai, kurie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu egzistavo, tačiau dėl įvairių priežasčių nebuvo teikiami. Nors naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas, atsižvelgiant į teisingo bylos išnagrinėjimo prioritetinį tikslą, nėra absoliutus, nagrinėjamu atveju išimties taikymas nesvarstytinas, kadangi atsakovas J. L., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, savo turtinės padėties neįrodinėjo. Teismas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį, priešingu atveju būtų pažeisti dispozityvumo ir šalių rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo
19. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui ir jo atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė jo teisę į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą bei, vadovaudamasis išimtinai tik ieškovo pateiktais argumentais, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, t. y. apeliacinio skundo dalyką sudaro tik procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo priėmimą proceso šalims nedalyvaujant bei vertinant byloje esančius įrodymus, aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje.
20. Nustatyta, kad ieškovas R. K. 2017 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kurie yra nustatyti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Lazdijų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu, priteisimo iš atsakovo J. L.. 2017 m. spalio 30 d. atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 20170919 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) į kasacinių bylų sąrašą įrašyta baudžiamoji byla, ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovas iš esmės neigia atlikęs ieškovo atžvilgiu kokius nors neteisėtus veiksmus, o ieškiniu reikalaujamos žalos dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos lyginant ieškinio sumą su neigiamais padariniais ieškovo asmeniui. Taip pat informavo, jog atsakovas parengiamajame proceso etape bylą ves be advokato, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu – galimai per advokatę V. L. – B.. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi byla buvo sustabdyta. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartimi byla buvo atnaujinta ir paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. kovo 8 d. 9 val. 30 min. 2018 m. sausio 15 d. proceso dalyviams išsiųsti teismo šaukimai. Atsakovui J. L. teismo šaukimas įteiktas 2018 m. sausio 17 d. 2018 m. kovo 7 d. Alytaus apylinkės teisme elektroniniu paštu gautas atsakovo pranešimas apie neatvykimą į 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdį dėl ligos, pateikiant UAB „Lazdijų sveikatos centras“ 2018 m. kovo 7 d. medicininę pažymą. 2018 m. kovo 8 d. Alytaus apylinkės teisme gautas advokatės V. L. – B. pranešimas dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, jog atsakovas nepratęsė su juo 2017 m. spalio 25 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties, apsiribojo procesinių dokumentų surašymo teisinėmis paslaugomis. Į 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdį atsakovas neatvyko, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. Ieškovas ir jo atstovė prašė bylą nagrinėti iš esmės, teismas nagrinėjo bylą iš esmės, teismo sprendimą nutarė paskelbti 2018 m. kovo 16 d. Teismo sprendimas buvo paskelbtas 2018 m. kovo 16 d.
21. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtina šalies pareiga rūpintis proceso skatinimu, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, pateikti savo įrodymus ir argumentus, nedelsiant informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Apeliantas teikia apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo nagrinėti bylą jam ir jo atstovui nedalyvaujant tuo pagrindu, kad atsakovas ir jo atstovė neatvyko į teismo posėdį, kai atsakovui pranešta tinkamai, t. y. pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį.
22. CPK 246 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos atsakovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, įgyvendinimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
23. CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atvykusios į teismo posėdį šalies prašymu nagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant pagal byloje esančią medžiagą.
24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas žinojo apie teismo posėdžio, paskirto 2018 m. kovo 8 d., laiką ir vietą. Jis teigia, kad pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl jo ligos ir nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas šį atsakovo prašymą turėjo tenkinti. Su tokiu apelianto teiginiu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Nors apeliantas teigia, kad buvo pateikęs teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl ligos, tačiau, kaip matyti iš jo 2018 m. kovo 7 d. Alytaus apylinkės teismui pateikto elektroninio laiško, jame nėra suformuluota prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, jame tik nurodoma, jog atsakovas neketina dalyvauti 2018 m. kovo 8 d. vyksiančiame teismo posėdyje dėl ligos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas iki teismo posėdžio pradžios pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, bei į ieškovo ir jo atstovės prašymą, pagrįstai sprendė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant pagal byloje esančią medžiagą (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nelaikytinas svarbia priežastimi. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2014).
26. Minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog apie 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdį atsakovui buvo pranešta tinkamai. Atsakovas 2018 m. kovo 7 d. pranešė teismui, jog į 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdį neatvyks dėl ligos, tačiau prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo teismui nepateikė, taip pat su advokate nepratęsė teisinių paslaugų teikimo sutarties. nepratęsė teisinių paslaugų sutarties su advokate. Kadangi apeliantas turėjo galimybę pateikti teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo bei pasirūpinti tinkamu jo interesų atstovavimu byloje, tačiau to nepadarė, tokie jo veiksmai rodo nerūpestingą požiūrį į teismo procesą ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad šioje konkrečioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto proceso teisių pažeidimą.
27. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą visapusiškai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl jų nepasisakė ir neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
28. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, kurią padarė atsakovas, kurio veiksmų neteisėtumas yra nustatytas baudžiamojoje byloje, kurioje teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo ir sveikatos sutrikdymo ieškovui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą teisę, naudodamas prieš R. K. psichinę ir fizinę prievartą, padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką formuojamą tokio pobūdžio bylose, priteisė jam iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
29. Priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais. Teismas, vertindamas priimtą sprendimą, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas ieškovo atžvilgiu nustatytas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką formuojamą tokio pobūdžio bylose, ieškinio reikalavimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
30. Kiti apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo yra susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu ir jų turinio analize. Teismui pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį yra suteikta teisė įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau nepažeidžiant įrodymų įvertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), civilinėje bei baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nuosprendžiu) kitoje civilinėje ar baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybėmis, kurios nustatytos įsiteisėjusiame nuosprendyje baudžiamojoje byloje, visų įrodymų kontekste, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą.
31. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apeliantas nepagrindė savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
32. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir rašytinais įrodymais, pagrįstai nustatė faktines reikšmingas byloje aplinkybes apie atsakovo ieškovui padarytos žalos kilmę.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, todėl dėl jų teismas nepasisako.
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą ir nepažeidė materialinės ar proceso teisės normų bei pagrįstai sprendė, jog byloje nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos ieškovo ieškinio tenkinimui, todėl atsakovo J. L. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus apeliacinio skundo, yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovui. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pareiškė prašymą priteisti jam iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).
36. Pagal Kauno apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismas patyrė 3,87 Eur tokių išlaidų. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,87 Eur (tris eurus 87 ct bylinėjimosi išlaidas – procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – į valstybės biudžetą. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.