Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-24 · Civilinė byla Nr. 2S-109-340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
2S-109-340/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-02628-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
A. J. S.
Ieškovas
U. V. K.
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-109-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-02628-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.5; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų A. Auruškevičiaus, P. Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo U. V. K. ieškinį atsakovei A. J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo. Teismo posėdžio metu prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, kur jos ir gyvena, nes atsakovė nori mergaites išsivežti į Belgiją.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-06-30 nutartimi ieškovo U. V. K. prašymą tenkino; laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nustatė nepilnamečių vaikų – dukrų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu U. V. K.. Atsižvelgiant į ieškovo pareikštą reikalavimą, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, jog atsakovė bandė skubiai, be tėvo žinios atsiimti iš mokyklos dukros dokumentus, taip pat įvertinus VTAS buities tyrimo akte nurodytas aplinkybes, jog dukros faktiškai gyvena su tėvu ir joms sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis, dukrų santykiai su tėvu yra geri ir Skyriaus inspektorės paklaustos abi mergaitės teigė norinčios gyventi su tėvu, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu teismas padarė išvadą, jog laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su tėvu. Teismas pažymėjo, kad tiksli nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų bus nustatyta tik teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus sprendimą byloje.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti 2010-06-30 nutartį ir U. V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad šeimoje nuolat buvo kalbama apie dukterų galimybes mokytis Briuselyje; Europos mokyklos nurodymu apeliantė siekė gauti pažymas apie vaikų mokslą Lietuvoje. Tokių dokumentų rinkimas negali būti laikomas motinos bandymu kokiu nors būdu pažeisti vaikų interesus. Pažymi, kad ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo argumentuoti, kokiu būdu gali būti pažeisti vaikų interesai nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nenurodė, kokius konkrečius vaikų interesus, kurie gali būti pažeisti, gina. Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiama mokyklos raštu; VTAT buities tyrimo akte nurodyti faktai neįrodo jokių aplinkybių, dėl kurių buvimo gali būti pažeisti vaikų interesai. Nurodo, jog nėra jokių aplinkybių, dėl kurių taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantė nurodo, jog po skundžiamos nutarties priėmimo, abi mergaitės buvo išvykusios į Briuselį, kas įrodo, jog ieškovas nemano, kad apeliantė galėtų kokiu nors būdu pažeisti savo nepilnamečių vaikų interesus. Apeliantės nuomone, darytina išvada, kad ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių institutą naudoja ne vaikų interesų gynybai, o siekdamas sukurti neigiamą apeliantės įvaizdį. Nurodo, jog nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu lieka neaišku, kokie vaikų interesai yra ginami, kai vaikai normaliai bendrauja su abiem tėvais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas įformino susiformavusius santykius, kadangi su dukromis gyvena nuo jų gimimo, rūpinasi jomis ir išlaiko; apeliantės bendravimas tik epizodiškas. Apeliantės veiksmai siekiant gauti dukters dokumentus, ieškovui nepriimtini, kadangi su juo tai nebuvo aptarta. Dukros pageidauja gyventi su tėvu ir niekur važiuoti nesiruošia. Nurodo, jog buvo būtina apsaugoti vaikų interesus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu.

Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė I. T. paaiškinimą dėl atskirajame skunde minimų aplinkybių, susijusių su M. K. dokumentais. Kadangi patikslinto atskirojo skundo pateikimo metu I. T. atostogavo, skunde nurodyta, kad paaiškinimas bus pateiktas iki 2010-08-12.

Vadovaujantis CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip matyti iš apeliantės prašymo, pateikiamas paaiškinimas gautas jau po bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, todėl negalėjo būti pateiktas kartu su atskiruoju skundu, atsižvelgiant į tai priimtinas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines bei materialines teisės normas.

Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 str. 1 d. pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str. Viena iš CK 3.65 str. numatytų specialių laikinųjų apsaugos priemonių – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, status quo išsaugojimas; kadangi sutuoktiniams faktiškai gyvenant skyrium, nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su tėvu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip nepilnamečių dukterų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, buvo paskirta tikslingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, laikantis materialinės teisės normų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Nagrinėjamu atveju būtent dėl galimos grėsmės vaikų gyvenamosios aplinkos pasikeitimui ieškovas ir prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kadangi jo turimomis žiniomis, atsakovė siekė pasiimti nepilnametės dukters dokumentus iš mokyklos, motyvuojant išvykimu ir mokyklos keitimui. Apeliantės pateiktas I. T. paaiškinimas dėl aplinkybių, susijusių su M. K. dokumentais, vertintinas kritiškai, kadangi tikslias aplinkybes, kokia pažyma buvo užsakyta ir ruošiama ar paruošta, gali patvirtinti tik pati mokymo įstaiga.

Kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai kritikuoja laikiną vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, teigdama, kad abi mergaitės buvo išvykusios į Briuselį, kas įrodo, jog ieškovas nemano, kad apeliantė galėtų kokiu nors būdu pažeisti savo nepilnamečių vaikų interesus. Nustatęs laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas dėl sutuoktinių bendravimo tvarkos su dukterimis nepasisakė, nesant dėl to ginčo – šalys bendru sutarimu be jokių apribojimų gali bendrauti su dukterimis. Laikinas gyvenamosios vietos nustatymas neturi įtakos bendravimo tvarkai, kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, juo siekiama užtikrinti vaikų interesų stabilumą (mergaitės faktiškai gyvena su tėvu, pripratusios prie esamų gyvenimo sąlygų) iki kol bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Kolegija pažymi, kad pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindė grėsme vaikų interesų stabilumui, apeliantė teigdama, kad vaikų interesai nėra pažeidžiami, ginčija pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės tik tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos tik abstrakčiai nurodant, jog jų taikymas būtinas vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principu. Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai motyvavo skundžiamą nutartį, tačiau nepakankamas procesinio sprendimo motyvavimas nesudaro prielaidų panaikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties (CPK 328, 338 str.). Pažymėtina, kad visos bylos aplinkybės bus išsamiai išanalizuotos bei įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu priimant galutinį teismo sprendimą byloje.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-06-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apeliantės (atsakovės) A. J. S. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 9,75 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. J. S. 9,75 Lt (devynis litus, 75 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai A. AuruškevičiusP. Jaržemskis