Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui M. B., jo atstovei advokatei E. D., institucijos Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui G. P. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad M. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta ( akto redakcija nuo 2011 03 01), kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Kelių eismo taisyklių ( akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-09 iki 2014-10-11) 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Šių taisyklių 106 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 109 punkte nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Liudytoja I. P. parodė, kad ji važiavo antra eismo juosta. Iš trečios eismo juostos kitas automobilio vairuotojas, naudodamas garsinį signalą, pradėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą ir ją stumti link pirmos eismo juostos. Beveik persirikiavęs į antrą eismo juostą, pristabdė. Tuomet ji, važiuodama iš inercijos nubraukė pareiškėjo automobilio dešinį šoną.

Liudytojas G. P. parodė, kad sėdėjo šalia sutuoktinės I. P., kuri vairavo automobilį. Važiavo antra eismo juosta. Staiga, panaudodamas garsinį signalą, iš trečios eismo juostos rikiavosi automobilis VW Passat. I. P. pradėjo trauktis link pirmos eismo juostos, tačiau iš visų pusių buvo kiti automobiliai. Automobilio VW Passat vairuotojas staiga stabdė ir įvyko kontaktas. Jų automobilio buvo apgadintas kairė pusė. Po įvykio VW Passat automobilio ratas buvo susuktas į dešinę pusę.

Liudytojas R. L. parodė, kad jis surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinį pranešimą. Nuotraukose matyti, kad Peugeot 206 buvo arčiau bortelio. Apgadinimai – braukimas pilnas. VW Passat apgadinimai - šoniniai dešinieji trumpi. Tai byloja, kad Peugeot 206 greitis kažkiek turėjo būti didesnis negu VW Passat greitis. Jeigu būtų atvirkščiai, tada būtų VW Passat greitis didesnis. Jeigu Peugeot 206 būtų stūmęs VW Passat, jie stovėtų visiškai kitaip. Nors ir nedideli skirtumai, bet jie yra. Nuotraukoje matyti, kad VW Passat padėtis atgręžta dešinėn. Tai reiškia, kad VW Passat judėjo link dešinės pusės. Ant padangos juodulys yra dešinė priekinė padanga. Atsiranda atstumas, ratui darant posūkį į dešinę pusę. Vertino abiejų vairuotojų paaiškinimus, patrulių tarnybinius pranešimus, eismo įvykio schemą, fotonuotraukas. Automobiliui Peugeot 206 padaryti nubrėžimai buvo vienu tuo pačiu metu, tai buvo tęstinis kontaktas. Dirba kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus specialistu ir jo darbas yra eismo įvykių vertinimas.

Liudytojas E. I. parodė, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, susipažino su visa byla, įvertino atliktą eismo įvykio aplinkybių tyrimą, tarnybinį pranešimą. Žymė ant VW Passat rato atsiranda, kai ratas pakrypsta į šoną, tai yra vienas iš įrodymų, kad šis automobilis keitė važiavimo kryptį, tokiu atveju vairuojas suka vairą ir ratų pozicija pasikeičia, ratas pasisuka į šoną į vieną pusę ar į kitą pusę, tada jis išeina iš automobilio kėbulo rėmų ir jis kliudo kliūtį gretimoje juostoje. Pareigūnas tą žymę pastebėjo ir ją užfiksavo. Kontakto žymė ant VWPassat rato ( b.l.9) yra padaryta, kai ratas pasisuka į šoną, nes tiesiai važiuojant jį apgadinti yra sudėtinga ir jis yra nuotraukoje pareigūno pažymėta. Jeigu automobilis VW Passat nebūtų keitęs važiavimo krypties, kontakto žymės ant priekinio dešinio rato nebūtų.

Liudytojas N. V. parodė, kad atvažiavus į eismo įvykio vietą, vyko ginčas. Peugot 206 vairuotoja rišliai papasakojo eismo įvykio aplinkybes, o VW Passat vairuotojas pateikė kelias eismo įvykio aplinkybes. Atvažiavus jo draugui, VW Passat vairuotojas nurodė, kad jis važiavo antra eismo juosta. Tačiau mašinų išdėstymas akivaizdžiai rodė, kad Peugeot 206 važiavo tiesiai ir jam buvo „užkišta“. Jo (liudytojo) manymu, situacija buvo tokia, kaip iš pradžių ir pasakojo VW Passat vairuotojas, kad jis bandė aplenkti, bet nespėjo, nes 3 eismo juostoje važiavo mašina, Peugeot 206 gal šiek tiek pagreitėjo ir jis netilpo tarp dviejų mašinų. Kaip matyti iš nuotraukų, Peugoet 206 važiuoja tiesiai, o VW Passat stovi įstrižai, tai rodo, kad VW Passat stūmė Peugeot 206. Įvykio mechanizmas jam buvo aiškus ir be vairuotojų paaiškinimų.

Liudytojas E. Č. parodė, kad jis braižė eismo įvykio schemą, nurodė automobilių apgadinimus, padarė spalvotas nuotraukas. Automobilių apgadinimuose pažymėjo dešinės pusės priekinio rato apgadinimus, jis buvo susuktas.

Iš ekspertizės akto išvados matyti, kad šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis VW Passat, vairuojamas M. B., važiavo K. Baršausko gatve, Kovo 11-osios gatvės link, pasuko savo vairuojamą automobilį VW Passat dešiniau ir sustojo antroje eismo juostoje pasisukęs priekine dalimi smailiu kampus link dešinės kelio pusės prieš dešiniau jo važiavusį automobilį Peugeot 206 taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Tuo metu automobilio VW Passat dešinįjį šoną, t.y. dešinės pusės užpakalinį sparną ir rato arką, kliudė kairės pusės priekiniu sparnu ir rato arka dešiniau važiavęs automobilis Peugeot 206, kurį vairavo I. P. (S.). Slystamai kontaktuodamas automobilis Peugeot 206 kairės pusės priekiniu sparnu ir rato arka apgadino automobilio VW Passat' dešinės pusės užpakalinį sparną, ir rato arką, užpakalines ir priekines dureles, priekinę rato arką ir ratą. Ant automobilio VW Passat dešiniojo šono nuo užpakalinio sparno per kuro užpylimo angos dangtelį, per užpakalines dureles ir rankeną besitęsiantį juodos spalvos antsluoksnį suformavo automobilio Peugeot 206 kairės pusės atsikišusi juodos plastmasės durelių rankena. Išvažiuodamas iš kontakto automobilis Peugeot 206 kairės pusės priekiniu sparnu kontaktavo su automobilio VW Passat dešinės pusės priekiniu ratu, dar pavažiavo į priekį ir sustojo bei liko stovėti taip kaipo užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Tikėtina, kad automobilio VW Passat vairuotojas M. B., manevruodamas į dešinę, nedavė kelio dešiniau jo važiavusiam automobiliui Peugeot 206 ir su juo susidūrė, kas techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, nes jie yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau tarnybiniuose pranešimuose (institucijos pateiktos bylos 11-12 l) pareigūnų išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, eismo įvykio vietos schemos duomenimis (b.l.3) bei pridėtomis fotonuotraukomis (b.l. 4-10) taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių pareigūnų nešališkumu, suteiktų pagrindą manyti, kad jie galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti M. B. pažeidimo padarymu. Pažymėtina, kad liudytojais apklausti Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos pareigūnai R. L., E. I. yra specialistai, turintys specialių žinių. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios buvo nustatytos jau tyrimo pradžioje pagrindžia ir paminėta autotechninės ekspertizės akto išvada. Šių įrodymų visuma paneigia pareiškėjo iškeltą gynybinę versiją, jog jis visą laiką važiavo antrąja eismo juosta ir nebuvo iš jos išvažiavęs. Ši versija nepagrįsta kitų įrodymų visuma ir vertintina tik kaip pareiškėjo siekis išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Pareiškėjas nurodo, kad jo vairuojamas automobilis užfiksuotas stovintis antroje eismo juostoje, o kitas automobilis Peugeot 206 tarp pirmos ir antros eismo juostų ir tai patvirtina jo versiją. Tačiau tiek teismo posėdyje apklausti institucijos specialistai, tiek ekspertas yra nurodę, kad automobilio VW Passat apgadinta dešinės pusės priekinio rato arkos tik užpakalinė dalis ir ant priekinio rato matomi juodos spalvos antsluoksniai, o ant automobilio Peugeot 206 kairės pusės priekinio sparno matosi horizontalūs juodi antsluoksniai, todėl prieš pat kontaktą automobilis VW Passat turėjo judėti iš kairės į dešinę, tam, kad sustotų eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje. Pareiškėjas teigia, kad būtent Peugeot 206 automobilis persirikiavo, nes šio automobilio priekine dalimi apgadino visą jo vairuojamo automobilio dešinį šoną. Ekspertas tiriamojoje dalyje bei specialistas R. L. teismo posėdyje nurodė, kad tokie apgadinimai galėjo atsirasti todėl, kad kontakto metu automobilis Peugeot 206 judėjo didesniu greičiu nei automobilis VW Passat. Tai pagrindžia liudytojų I. P. ir G. P. parodymus apie tai, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis, persirikiuodamas pristabdė, o liudytojos vairuojamas automobilis Peugeot 206 dar judėjo.

Ekspertizės akto išvadoje yra nurodyta, kad tikėtina, kad automobilio Peugeot 206 vairuotoja I. P., iškilus grėsmei eismo saugumui, iš karto nestabdė savo vairuojamo automobilio, kas techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b.l.5-63). Pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiamas kaltės klausimas dėl žalos, todėl teismas dėl šios išvados dalies nepasisako.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir įrodytas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

nutaria:

2014-10-10 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto nutarimą Nr.20N-19780481-14 palikti nepakeistą, pareiškėjo M. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.