Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14522-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.3; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3

2024 m. rugsėjo 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, specialybės neįgijęs, nedirbantis, paskirtas bausmes atlikęs, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi bausmę subendrinus su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmę subendrinus su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme. 2014 m. kovo 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

4) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme;

5) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme. 2018 m. gruodžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi 2018 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės subendrintos, galutinė bausmė – 1 metai viešųjų darbų, bausmę atlikęs;

6) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

7) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus su 2023 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams. 2024 m. kovo 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi 2023 m. spalio 4 d. skirta bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atlieka Alytaus kalėjime, bausmės pabaiga 2024 m. liepos 16 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. S. kaltintas tuo, kad jis 2024 m. balandžio 17 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė nenustatytu daiktu bei kojomis tėvui E. S. nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip du smūgius, į galvą bei kitas kūno vietas, taip mušdamas nukentėjusiam, artimajam giminaičiui – tėvui E. S. dėl veido patinimo ir žaizdos nugarinėje galvos dalyje dešinėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinimas suprantamas, kaltę pripažįsta visiškai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną vartojo alkoholį pas draugus, o grįžęs namo rado tėvą su draugu Z. sėdinčius ir vartojančius alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis prisijungė ir trise vartojo alkoholinius gėrimus, tokius kaip: degtinę ir alų. Kaltinamasis nurodė, kad su tėčiu susibarė, tėtis jam trenkė, po to trenkė ir kaltinamasis tėčiui. Nurodė, kad abu su tėčiu buvo neblaivūs. Nukentėjusysis pradėjo sakyti, kad kaltinamasis eitų pas mamą ir įspyrė į koją, po to kaltinamasis spyrė į šoną, ranka trenkė į galvą, ko pasekoje nukentėjusysis nukrito ir susimušė. Konflikto metu kaltinamasis jokių daiktų prieš tėvą nenaudojo, jokiu daiktu nekirto jam, nukentėjusysis susižeidė krisdamas. Atvykę policijos pareigūnai nustatė kaltinamojo neblaivumą – 2,22 promilės, kadangi tai buvo antra diena kai jis vartojo alkoholį. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nukentėjusįjį apžiūrėjo, po apžiūros paliko namuose, tuo tarpu policijos pareigūnai kaltinamąjį išsivežė. Šiuo metu kaltinamasis teigia alkoholio nevartojantis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę.

Kaltinamojo D. S. kaltę patvirtina faktiniai bylos duomenys, kurie gauti Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra, o būtent:

apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai. 2024 m. balandžio 18 d. atliktos apklausos metu nurodė, kad jis šiuo metu neturi kur gyventi, kartais pagyvena pas tėvą, pas draugus. 2024 m. balandžio 17 d. apie 12 val. jis atėjo pas tėvą į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Čia dar buvo tėvo pažįstamas Z., kurio pavardės nežino, su kuriuo jis gėrė degtinę ir alų. Kaltinamasis atėjo pas tėvą jau būdamas neblaivus, prisėdo prie jų virtuvėje ir kartu gėrė alkoholinius gėrimus visi trys. Kaltinamasis nurodė, kad dėl girtumo gerai nepamena, bet jiedu su tėvu susibarė, abu pradėjo kolioti vienas kitą ir tėvas jį pradėjo vyti iš savo namų. Kaltinamasis nesutiko išeiti, todėl tėvas jam spyrė į kairę koją, ko pasekoje jis dar labiau supyko ir sudavė tėvui keletą kartų kumščiu į galvos sritį ir, kiek atsimena, spyrė keletą kartų į įvairias kūno vietas, kurių dėl neblaivumo tiksliai įvardyti negali. Visa tai pamatęs tėvo draugas Z., paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie klausinėjo apie įvykį ir pradėjo tyrimą dėl smurto atvejo. Kaltinamąjį išsivežė policijos pareigūnai į policijos komisariatą ir sulaikė. Kai jam tėvas spyrė į kairę koją, skaudėjo tik tuo momentu, šiuo metu neskauda, dėl spyrio savo tėvui pretenzijų neturi. Kaltinamasis gailisi, kad smurtavo prieš savo tėvą, bet jis jį vydamas iš savo namų supykdė ir dėl to jis taip pasielgė. Nurodė, kad savo tėvo atsiprašys (b.l. 132-151);

2024 m. birželio 4 d. atliktos apklausos metu kaltinamasis D. S. paaiškino, kad kaip 2024 m. balandžio 17 d. jis atėjo pas tėvą į svečius, tuo metu jo tėvas su draugu virtuvėje gėrė alų ir degtinę. Jis prisėdo prie jų ir kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Dabar tiksliai neatsimena, bet dėl kažkokių priežasčių jis su tėvu susibarė, tėvas jį varė iš savo namų ir spyrė į kairę koją. Po ko jis supyko ir sudavė tėvui keletą smūgių į galvos sritį, kiek tiksliai smūgių sudavė ir kiek kartų įspyrė, nepamena dėl girtumo. Tiksliai negali pasakyti su kuo, bet galėjo tėvui suduoti smūgį į galvą su mediniu pagaliu, pagriebęs nuo žemės, prie krosnies virtuvėje. Gailisi, kad smurtavo prieš savo tėvą, jo atsiprašys ir daugiau neis į tėvo namus (b. l. 148-151);

nukentėjusiuoju pripažinto E. S. parodymais, duotais 2024 m. balandžio 18 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu, užfiksuota, kad kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena vienas, jo sūnus D. pastoviai su juo negyvena, tik ateina kartais į svečius. Kai D. S. būna blaivus, jokių konfliktų tarp jų nebūna, bet kai girtas, tai pastoviai susibara. 2024 m. balandžio 17 d. apie pietus pas jį į namus atėjo sūnus D.. Jie abu virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus virtuvėje ir susibarė, pradėjo kolioti vienas kitą necenzūriniais žodžiais. D. S. neturi kur gyventi, motina jo nepriima, jis pats su juo taip pat nenori gyventi, nes jis yra konfliktiškas. D. jam kažką pasakė, tai jis jį stūmė, kad šis išeitų iš jo namų, bet jis niekur nėjo, nes neturi kur eiti. Dėl to, kad jis jį vijo iš savo namų, sūnus supyko ir jam sudavė keletą smūgių į galvą ir keletą kartų jam spyrė į koją, į sėdmenis. Viskas vyko labai greitai, todėl nelabai ir atsimena visų aplinkybių. Dėl jam suduotų smūgių ir spyrių buvo sukeltas momentinis skausmas tik tuo momentu, šiandien išvis neskauda. Dėl įvykusio konflikto, kai iš jo namų D. neišėjo, jis išsikvietė policiją, kurie atvykę suformino įvykį ir iš jo namų išvežė jo sūnų D. S.. Kartu su policija atvyko ir medikai. E. S. medikai apžiūrėjo ir paliko namuose. Jis daugiau pas jokius medikus nevyko, pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Civilinio ieškinio nereikš. Jis nenori gyventi su savo sūnumi D. S. (b.l. 32-35);

E. S. papildomos apklausos, atliktos 2024 m. gegužės 29 d. metu, duotais parodymais užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 17 d. kai pas jį į namus atėjo neblaivus sūnus D., pas jį buvo draugas Z. S., su kuriuo jis iš vakaro, ir tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. D. prie jų prisėdo ir kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems susiginčijus, jis sūnų vijo iš namų. Tada sūnus supyko ir jam sudavė keletą smūgių į galvos sritį, po to keletą kartų spyrė į koją, į sėdmenis. Negali tiksliai pasakyti kiek smūgių ir į kur jam buvo suduoti. Kai D. sudavė į galvos sritį, jis jautė, kad buvo smūgiuota ne iš kumščio, o kažkokiu mediniu daiktu ar pagaliu, bet tiksliai nematė ir negali pasakyti su kuo. Jis nukritęs ant žemės nebuvo ir į nieką neatsitrenkė. Tą dieną kai viskas vyko jam skaudėjo galvą, iš karto buvo atvykę GMP medikai, kuriems jis parodė galvoje žaizdą. Medikai apžiūrėję jo galvą nustatė kirstinę žaizdą, kuri kraujavo. Jo draugas Z. tokių muštynių nėra matęs, jis labai išsigando ir iškart iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie suformino įvykį ir išvežė jo sūnų D. į policiją. Civilinio ieškinio nereikš, prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti jo sūnų D. S. (b.l. 36-39);

liudytojo Z. S. parodymais užfiksuota, kad iki šio įvykio jis nepažinojo D. S.. 2024 m. balandžio 16 d. apie pietus jis atvažiavo pas savo draugą E. S. į svečius, pas jį pabūti keletą dienų. Jie besikalbėdami išgėrė alkoholinių gėrimų. 2024 m. balandžio 17 d. apie pietus, apie 12 val. pas E. į namus atvyko girtas jo sūnus D.. Tuo metu jie sėdėjo prie stalo virtuvėje ir gėrė alų. D. taip pat prisėdo prie jų ir gėrė su jais alų. Jis tiksliai negali pasakyti dėl ko prasidėjo konfliktas tarp D. ir E., bet įpusėjus konfliktui, E. savo sūnui liepė išeiti iš jo namų. Kai E. vijo savo sūnų iš namų, pastarasis labai supyko ir kumščiais pradėjo mušti savo tėvą E., po to jį spardė į įvairias kūno vietas, smūgius sudavė labiau į galvos sritį, kur tiksliai spardė, pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Jis matė, kad E., gindamasis nuo sūnaus, vieną kartą jam spyrė lyg į koją. Kiek jis matė, buvo patinęs E. veidas. Pamatęs, kad D. muša tėvą, labai išsigando, greitai paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policija, pradėjo tyrimą dėl smurto atvejo ir D. S. išvežė į policiją (b. l. 63-66);

2024 m. balandžio 17 d Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjos V. A. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 17 d apie 15.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sūnus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis nurodytu adresu, kuriam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, rankomis sudavė smūgius į galvos sritį ir spardė savo tėvą E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį nurodytu adresu, kuriam nustatytas 0,69 promilių neblaivumas, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. D. S. sulaikytas tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo. Į įvykio vietą atvykę Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (toliau – GMP) E. S. galvos srityje užfiksavo kirstinę žaizdą, veido sutinimą, minėtas asmuo į gydymo įstaigą vykti atsisakė (b. l. 6-11);

2024 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelete apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-19);

2024 m. balandžio 17 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato tyrėjos V. A. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje, nurodyta, kad nukentėjusiojo E. S. galvoje vizualiai matoma kraujuojanti žaizda, patinimas kairės pusės veido srityje. Jis nurodė, kad sūnus jį spardė bei sudavė kumščiu į galvos sritį. E. S. nustatytas 0,69 promilių neblaivumas. Smurto panaudojimu įtariamam D. S. nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. D. S. nurodė, kad tėvas jam pirmas spyrė į koją, todėl jis supyko ir tėvui trenkė kumščiu į galvą, tačiau nespardė (b. l. 20-23);

2024 m. balandžio 17 d. asmens apžiūros protokole su fotolentele, užfiksuota kad E. S. kairės ir dešinės pusės veido sritis, matomos smurto pasekmės galvos plaukuotos srities apatinėje dalyje (b. l. 24-29);

2024 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti ir aprašyti policijos pareigūnų kūno kamerų BODY užfiksuoti vaizdo įrašai iš karto po įvykio, D. S. sodinamas į tarnybinį automobilį, ant jo veido išorinių žymių nepastebėta. Įraše girdimas nukentėjusiojo E. S. balsas, kuris sako „pasirašau, ir kad jo čia nebūtų“. E. S. policijos pareigūnei aiškina, kad jį daužė kumščiu, spardė. E. S. duodant pūsti į alkotesterį, jis skundžiasi žandikaulio skausmu. E. S. atsisako medikų, teigia, kad nevyks į jokią gydymo įstaigą. Nukentėjusysis rėkia, keikia necenzūriniais žodžiais savo sūnų D. S.. Policijos pareigūnė klausinėja pas nukentėjusįjį E. S. kur jį mušė, jis sako, kad jį daužė kambaryje. E. S. teigia, kad nedovanos sūnui ir tai jau ne pirmas kartas (b. l. 67-69);

valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 917/2024 (02) nurodyta, kad pateiktame medicininiame dokumente E. S. nustatytas veido patinimas ir žaizda nugarinėje galvos dalyje dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. balandžio 17 d. Žaizda galvoje įvardinta kaip kirstinė, todėl turėtų būti padaryta kertančių savybių daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai pagal pateiktus dokumentus vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 59-60).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas D. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. Kaltinamasis D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nuskaltimą. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, tai yra ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo D. S. ir nukentėjusiojo E. S. bei liudytojo Z. S. parodymus akivaizdu, kad visų jų parodymai dėl panaudoto fizinio smurto buvo identiški. Kaltinamasis D. S. davė detalius parodymus, kokiu būdu ir kaip jis panaudojo fizinį smurtą savo tėvo atžvilgiu, jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotais parodymais E. S. 2024 m. balandžio 17 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su draugu Z., kai apie 15 val. grįžo į namus jo sūnus D.. Visi trys jie vartojo alkoholinius gėrimus, tokius kaip: alus, degtinė. Įvykus žodiniam konfliktui tėvas su sūnumi sukonfliktavo ir kaltinamasis sudavė smūgius rankomis į galvos sritį ir spyrė kojomis tėvui, ko pasekoje nukentėjusiam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kad sudavė smūgius, tą pripažįsta ir pats kaltinamasis, tą nurodo ir liudytojas Z. S.. Ir nors nukentėjusiajam, kuris beje buvo irgi išgėręs, atrodė, kad jam sudavė smūgius kažkokiu daiktu, vis tik, kaltinimas byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais dėl nenustatyto daikto nepasitvirtino, nes bylos medžiaga akivaizdu, kad buvo suduota į galvos sritį rankos kumščiu, todėl kaltinimas patikslintinas. Nustatytos aplinkybės ir visi duomenys surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisminio tyrimo metu duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl ko yra kaltas ir tuo pačiu yra kaltas ir atsakingas už smurto panaudojimą tėvo E. S. atžvilgiu. Taigi, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmiau aptartų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2024 m. balandžio 17 d. apie 15 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su tėvu metu, tyčia smogė kumščiu tėvui E. S. nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip du smūgius, į galvos sritį ir spyrė keletą kartų į kitas kūno vietas, tuo nukentėjusiajam – šeimos nariui, tėvui E. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvada.

Kaltinamojo veiksmai tyčiniai, tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat yra pasekmės – nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, jam nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo kaltę sukėlus jam fizinį skausmą, taip pat pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo parodymai, jog sūnus smogė nukentėjusiajam kumščiu du smūgius į galvą ir keletą kartų spyrė į koją, į sėdmenis, taip pat liudytojų, policijos pareigūnų, neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, atvykusių pagal nukentėjusiojo kvietimą į įvykio vietą, tiesiogiai bendravusių ir mačiusių situaciją parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, BODY kameros vaizdo įrašai, specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai. Byloje surinkti įrodymai laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi ir, kurie neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Pirmiau aptarti įrodymai sutampa detalėse, vienas kitą papildo ir, teismo vertinimu, visiškai pagrindžia kaltinamojo kaltę. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą, ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, nes smurtas kaltinamojo buvo vartotas prieš šeimos narį – tėvą. Aptartų duomenų visetu darytina išvada, kad nusikaltimas įrodytas visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaltinamasis prašo teismo švelnesnės bausmės nei siūlo prokuroras, nurodė, jog alkoholio jau nebevartoja, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir žada daugiau taip nesielgti. Kaltinamojo D. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktuose, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat veiką padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Civilinis ieškinys nukentėjusiojo nepareikštas, ilgalaikių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kaltinamasis D. S. praeityje teistas septynis kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka baustas, išvadų iš anksčiau skirtų švelnesnių bausmių rūšių nepadarė, vėl nusikalto, šiuo metu yra atlikęs paskiausią arešto bausmę. D. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei tikslu pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam didelių liekamųjų reiškinių nėra, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nusikaltimas įvyko vartojant tėvui ir sūnui alkoholį, bylos duomenimis kaltinamasis patvirtino šiuo metu nevartojantis alkoholio, kas išprovokavo jo neteisėtus veiksmus, gyvena pas motiną, kadangi tėvai išsituokę, savo šeimos nesukūręs, siekia gyventi dorai, taisytis, pažadėjo, kad daugiau nenusikals, kitų ikiteisminių tyrimų po šios nusikalstamos veikos padarymo bylos duomenimis pradėtų nėra, todėl, teismo vertinimu, skirtina bausmės rūšis, trumpalaikis laisvės suvaržymas – areštas, manant šiuo atveju, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti neskyrus realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamasis D. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 17 d. 16.02 val. iki 2024 m. balandžio 18 d. 15.06 val. (b. l. 110-117), todėl laikino sulaikymo laikas (1 diena) įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu, ir D. S. paskirti 40 parų arešto bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais, į bausmės laiką D. S. įskaityti sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 17 d. 16.02 val. iki 2024 m. balandžio 18 d. 15.06 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Ulonų g. 8a, Alytus) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 315 52001, el. paštas alytus@kalejimai.lt;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja L. R.