- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- B2-1168-221/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Kreditorius
- G. R.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“
- Advokatai
- Mida Vengeliauskaitė, Sonata Žukauskienė
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei ir Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjui G. R., jo atstovei advokatei Midai Vengeliauskaitei, atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Irenai Stankevičienei, atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus G. R. prašymą patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“ bankroto byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „AG Vimonta“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino BUAB „AG Vimonta“ kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir G. R. 4191,51 Lt sumai, kuris buvo patikslintas Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. birželio 6 d. nutartimis.
2013 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teisme gautas kreditoriaus G. R. prašymas, kurį pareiškėjas ir jo atstovė palaikė teismo posėdžio metu, patvirtinti patikslintą jo su darbo santykiais susijusį 636 911,23 Lt kreditorinį reikalavimą. Kreditorius nurodė, kad atsakovės BUAB „AG Vimonta“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo I. Stankevičienė žadėjo patvirtinti visus su darbo santykiais susijusius atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau jo 636 911,23 Lt su darbo santykiais susijęs kreditorinis reikalavimas iki šiol nėra patvirtintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 straipsniu, kreditorius G. R., kaip atskaitingas asmuo, nuolat gaudavo iš atsakovės pinigines sumas. Kreditorius, mokėdamas už turtą, paslaugas ir dengdamas kitas su atsakovės veikla susijusias išlaidas, permokėjo 634 259,65 Lt nuosavų pinigų, kuriuos atsakovė jam privalo grąžinti. Kadangi BUAB „AG Vimonta“ bankroto byloje patvirtintas G. R. tik 2651,58 Lt kreditorinis reikalavimas, todėl jis prašo patvirtinti likusią nepatvirtintą sumą – 634 259,65 Lt, iš viso 636 911,23 Lt.
Kreditorius 2014 m. vasario 20 d. teismui pateikė patikslintą prašymą pripažinti termino pateikti kreditorinį reikalavimą praleidimo priežastis svarbiomis, praleistą terminą atnaujinti ir tenkinti kreditoriaus G. R. prašymą dėl patikslinto, su darbo santykiais susijusio 636 911,23 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Papildomai prašyme nurodė, kad atsakovės administratoriaus įgalioto asmens I. Stankevičienės duoti pažadai, jog bus patvirtinti visi BUAB „AG Vimonta“ kreditorių reikalavimai, jam sukėlė nepagrįstus lūkesčius, kad jo reikalavimas bus pateiktas teismui tvirtinti visa apimtimi, o ne iš dalies, todėl jis vis tikėjosi, jog jam neteks pačiam kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Kadangi kreditorius administratorei buvo perdavęs visus įmonės dokumentus, jis faktiškai neturėjo galimybės teisme įrodyti savo reikalavimo, tokią galimybę kreditorius atgavo tik 2013 m. spalio 21 d.
Atsiliepimas
Atsakovės BUAB „AG Vimonta“ administratoriaus įgaliotas asmuo I. Stankevičienė pateikė atsiliepimą į pradinį prašymą, prašydama jį atmesti; skirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu ir pripažinti BUAB „AG Vimonta“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad BUAB „AG Vimonta“ administratoriaus nuomone, kreditorius G. R. piktnaudžiauja civiliniu procesu ir teikia visiškai neįrodytą ir nepagrįstą kreditorinį reikalavimą. Buvęs įmonės direktorius G. R., UAB „AG Vimonta“ iškėlus bankroto bylą, pats pateikė įmonės kreditorių sąrašą, kuriame nebuvo jokių duomenų apie įmonės neva esamą 636 911,23 Lt skolą G. R.. Šis reikalavimas atsirado gerokai po to, kai Kauno apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla dėl žalos, padarytos G. R. veiksmais, priteisimo bendrovei, bei administratoriui kreipusis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo G. R. atžvilgiu. Kreditoriaus G. R. su darbo santykiais susijęs kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d., 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. birželio 6 d. nutartimis, kurių pareiškėjas neskundė. Taigi pareiškėjas yra praleidęs terminą reikšti papildomus reikalavimus ir nėra jokių svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Be to, pareiškėjas niekuomet su tokio dydžio reikalavimu nesikreipė į administratorę. Pareiškėjo prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas nėra susijęs su darbo santykiais. Ginčo atveju G. R. nėra BUAB „AG Vimonta“ kreditorius, bendrovė minėtam asmeniui nėra skolinga, be to, būtent jam yra pareikštas ieškinys dėl žalos priteisimo. Pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir neįrodytas. G. R. pateiktos avanso apyskaitos yra akivaizdžiai neteisingos, kartu su prašymu nėra pridėtų jokių apyskaitas patvirtinančių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl patikslinto finansinio reikalavimo tvirtinimo netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų pagrįstumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1291/2011; 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2296/2011).
Nagrinėjamu atveju, viena iš šalių yra bankrutavusi bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose yra ginamas taip pat ir viešasis interesas, todėl teismai privalo būti aktyvūs, griežtai vykdyti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimus (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010 ir kt.). Savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu atveju pareiškėjas, naudodamasis savo teisėmis jo pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tuo tarpu teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 12, 13, 178 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1, 7 dalys).
Iš byloje esančios medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „AG Vimonta“ iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino BUAB „AG Vimonta“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir G. R. 4191,51 Lt sumai. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. buvo patvirtintas patikslintas kreditoriaus G. R. 4449,58 Lt kreditorinis reikalavimas. 2013 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintas patikslintas G. R. 2651,58 Lt kreditorinis reikalavimas. 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi BUAB „AG Vimonta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone. Kreditorius G. R. 2013 m. spalio 31 d. kreipėsi tiesiogiai į Kauno apygardos teismą, prašydamas patvirtinti 636 911,23 Lt patikslintą, su darbo santykiais susijusį kreditorinį reikalavimą.
Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis).
Kaip teismo posėdžio metu nurodė administratoriaus įgaliotas asmuo I. Stankevičienė, buvęs įmonės direktorius G. R. UAB „AG Vimonta“ iškėlus bankroto bylą, pats pateikė įmonės kreditorių sąrašą 2012 m. gruodžio 31 d., kurį pats ir pasirašė. Nei direktoriaus pateiktame sąraše, nei kituose dokumentuose nebuvo jokių duomenų apie įmonės 636 911,23 Lt skolą G. R., apie minėtą skolą jokių kalbų su administratore nebuvo. Kaip matyti, šis reikalavimas teisme gautas tik 2013 m. spalio 31 d., t. y. beveik po metų nuo bankroto bylos iškėlimo. Kad raštu tokio reikalavimo administratorei nebuvo pateikęs, pripažino ir pats pareiškėjas. UAB „AG Vimonta“ bankroto bylos duomenimis, G. R. su darbo santykiais susijęs kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d., 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. birželio 6 d. nutartimis. Minėtos teismo nutartys, apie kurias, kaip patvirtino pareiškėjas, žino, matė, koks patvirtintas su darbo santykiais susijęs kreditorinis reikalavimas, pareiškėjas G. R. jų neskundė, nutartys yra įsiteisėjusios. Todėl sutiktina su bankroto administratoriaus įgalioto asmens nuomone, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą reikšti papildomus reikalavimus, ką pripažįsta papildomu prašymu ir pats pareiškėjas, ir šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodytos priežastys, kad jis tikėjosi, jog administratorė teiks tokį reikalavimą tvirtinimui, nors, kaip minėta, tokio reikalavimo raštu nebuvo pateikęs, kad neturėjo dokumentų, nes perdavė administratorei, kad vyko teisminiai ginčai kitose bylose, kad advokatė buvo vaiko auginimo atostogose, nelaikytinos svarbiomis, dėl kurių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti turėtų būti atnaujintas (CPK 78 straipsnis).
Pažymėtina, kad su darbo santykiais susijusios išmokos yra: darbo užmokestis ar jį atitinkantis užmokestis, darbdavio socialinio draudimo įmokos, trumpalaikės išmokos už ne darbo laiką, kai už ne darbo laiką numatoma sumokėti per dvylika mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, vienkartinės išmokos (priedai, priemokos ir pan.), mokamos per dvylika mėnesių nuo laikotarpio, kuriuo darbuotojai atliko susijusį darbą, pabaigos, išmokos natūra (tokios kaip nemokamai suteiktas būstas, sveikatos priežiūros paslaugos, draudimo įmokos, nemokamos prekės ar paslaugos), išlaidų kompensacijos, dovanos ir laimėjimai (prizai), premijos, skiriamos sportininkams, jų treneriams, masažuotojams, gydytojams ir mokslininkams, valstybės stipendijos, stipendijos studentams, kitos panašios išmokos (LR Finansų ministro 2008 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. IK-432 patvirtintas 24-asis finansinės atskaitomybės standartas „Su darbo santykiais susijusios išmokos“). Susipažinus su byloje esančiais dokumentais matyti, kad pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kurios savo dydžiu nepanašios į jo prašomą patvirtinti sumą (kaip minėta šis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje). Teismo nuomone, BUAB „AG Vimonta“ avanso apyskaitose nurodytos avanso ūkio/auto/medžiagų pirkimo išlaidos nelaikytinos su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, todėl pareiškėjo prašymas patvirtinti jo patikslintą su darbo santykiais susijusį kreditorinį reikalavimą yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius G. R. prašo patvirtinti jo patikslintą, su darbo santykiais susijusį reikalavimą, praėjus beveik metams laiko nuo bankroto bylos iškėlimo UAB „AG Vimonta“ (bankroto byla iškelta 2012 m. gruodžio 21 d.), ir kuomet jo su darbo santykiais susiję kreditoriniai reikalavimai trimis teismo nutartimis buvo patikslinti. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo lėšomis įmonei pirko prekes, medžiagas, tačiau iš pateiktų buhalterinių dokumentų matyti, kad įmonės apskaita buvo vedama netinkamai. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo pateiktų avanso apyskaitų neįmanoma suprasti, ar G. R. gavo iš įmonės „AG Vimonta“ avansą, ar G. R. skolino bendrovei pinigus. Įmonės 2011-2012 metų dokumentuose nėra jokių paskolos sutarčių ar pinigų perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad G. R. buvo UAB „AG Vimonta“ direktorius, administracijos vadovas, t. y. specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Todėl jis turėjo žinoti, kad skolindamas įmonei pinigus, privalo sudaryti paskolos sutartis ar kitais teisiniais būdais įforminti pinigų skolinimą įmonei. Iš bylos medžiagos bei pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nėra aišku, kam buvo naudojamos pareiškėjo įmonei skolintos lėšos. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad jis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 straipsniu, kaip atskaitingas asmuo, nuolat gaudavo iš atsakovės pinigų sumas. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 straipsnį, įmonė gali išmokėti pinigus įmonės darbuotojams (atskaitingiems asmenims; toliau vadinama – atskaitingas asmuo), kuriuos įmonės vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su įmonės veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito finansininko nustatyta ir įmonės vadovo patvirtinta tvarka bei terminais (biudžetinėse įstaigose – ne rečiau kaip kartą per mėnesį). Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „AG Vimonta“ buhalterija buvo tvarkoma ne pagal minėtose taisyklėse nustatytą tvarką. Teismas atkreipia dėmesį į liudytojos J. B. parodymus. Kaip parodė minėta liudytoja, ji bendrovėje dirbo vyr. buhaltere, tačiau dirbo namuose. Vadovas jai pasakydavo, kiek sunaudodavo kuro, o ji iš vadovo žodžių užpildydavo dokumentus bei juos įtraukdavo į apskaitą. Į apskaitą įtraukdavo visus direktoriaus pristatytus dokumentus, kur buvo naudojamos direktoriaus pateiktuose dokumentuose nurodytos medžiagos, kuras, nežino. Pats direktorius G. R. aiškino, kad ir tuomet, kai bendrovė neuždirbdavo pajamų, medžiagos, kuras buvo naudojami, nes dažniausiai būdavo taisomas brokas, o aktai dėl trūkumų šalinimo nebūdavo surašomi. Teismas pažymi, kad neteisingas įmonės buhalterinės apskaitos vedimas, negali būti pagrindas patikslinto kreditoriaus reikalavimui tvirtinti. Taigi iš byloje esančių duomenų negalima padaryti išvados, kad pareiškėjo reikalavimas patvirtinti 636 911,23 Lt kreditorinį su darbo santykiais susijusį reikalavimą yra pagrįstas įrodymais.
Atsiliepimu į pareiškėjo prašymą BUAB „AG Vimonta“ administratoriaus įgaliotas asmuo I. Stankevičienė prašo skirti G. R. už piktnaudžiavimą procesu 20 000 Lt dydžio baudą ir pripažinti UAB „VG Vimonta“ bankrotą tyčiniu. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą reikalavimą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, veikė prieš greitą bylos nagrinėjimą. Teismo nuomone, pagrindo teigti, kad teise kreiptis į teismą pareiškėjas šioje byloje naudojasi priešingai jos paskirčiai nėra, todėl nėra pagrindo tenkinti I. Stankevičienės prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Pažymėtina, kad prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu yra atskiras procesinis veiksmas, šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo, todėl bankroto administratorius, surinkęs įrodymus, patvirtinančius tyčinio bankroto požymius, gali kreiptis į teismą ir įrodinėti tyčinį įmonės bankrotą atskira tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, teismas
nutaria:
kreditoriaus G. R. prašymo dėl patikslinto 634 259,65 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „VG Vimonta“ bankroto byloje netenkinti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.