Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. Z. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. 21.55 val. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. 12.00 val., vieną sulaikymo parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmė, atlikta vykdant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, transporto priemonė – automobilis „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskuota.

Automobilio techninį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta išsiųsti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Nuteistajam A. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintas nuo bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Z. pagal BK 243 straipsnį ir 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) iki viešojo transporto stotelės ,,(duomenys neskelbtini)“, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę, automobilį – „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (nustatyta 3,08 promilės alkoholio kraujyje), nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kai jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus, tai yra nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2020 m. spalio 25 d., nes 2018 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) iki viešojo transporto stotelės ,,(duomenys neskelbtini)“, Kaune, vairavo automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. Z. nusikalstamos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį bei 281 straipsnio 7 dalį ir jam už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

6. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo fakto, taip pat jų kvalifikacijos, tačiau kvestionuoja paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarkos pagrįstumą, teigdamas, jog dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių jam paskirta bausmė turėtų būti atliekama poilsio dienomis, iš ko galima spręsti, jog nuteistasis prašo už BK 243 straipsnyje ir 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų padarymą jam paskirti arešto bausmę, nustatant specialią šios bausmės vykdymo tvarką – ją atliekant poilsio dienomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, bausmė jam skiriama vadovaujantis BK VIII skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į VII skyriuje numatytus atskirų bausmių rūšių skyrimo bei jų dydžių nustatymo reikalavimus ir bausmės paskirtį. BK 54 straipsnyje, reglamentuojančiame bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodyta, jog bausmė asmeniui skiriama specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose (nenustačius BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnyje numatytų švelnesnės nei numatyta bausmės skyrimo sąlygų). Nagrinėjamu atveju tiek BK 243 straipsnio, tiek ir BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijose numatyta galimybė paskirti arešto bausmę, taigi nuteistojo apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas bausmės rūšiai BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatoms neprieštarauja. Tačiau vien šios sąlygos parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį nepakanka, kadangi kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį (tuo atveju, kai veika padaroma veikiant dviem ar daugiau asmenų kartu), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei padarytą žalą.

8. Šiuo atveju, išnagrinėjus A. Z. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir susipažinus su skundžiamo nuosprendžio motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino aptartas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, todėl pagrįstai už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą apeliantui paskyrė arešto, o už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir, jas subendrinęs apėmimo būdu (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai), paskyrė galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sankcijos, numatytos už sunkesnę – BK 281 straipsnio 7 dalyje reglamentuojamą nusikalstamą veiką ribose.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, jo padarytos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Be to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai buvo nustatytos tiek apelianto atsakomybę lengvinanti, tiek ir sunkinanti aplinkybės. A. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, jog nuteistasis nusikalto būdamas recidyvistu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta už nusikalstamas veikas, iš ko galima spręsti, jog ji sunkina nuteistojo atsakomybę tiek už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, tiek ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos asmens pripažinimo recidyvistu sąlygos, tai yra: asmuo, būdamas 1) teistas už tyčinį nusikaltimą (kai teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka), 2) kurį padarė būdamas pilnametis, 3) vėl padaro vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, konstatuojama, jog recidyvo sąvoka negali būti taikoma ryšium su baudžiamojo nusižengimo, neužtraukiančio teistumo (BK 97 straipsnis), padarymą, todėl aptariama baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nagrinėjamoje byloje vertintina tik BK 281 straipsnio 7 dalies kontekste. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog apylinkės teismas nustatė, kad abi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinęs apėmimo būdu, pagrįstai nustatė galutinę už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę, šis skundžiamo nuosprendžio netikslumas nuteistojo teisinės padėties neįtakoja.

10. Vertinant apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, jog jis teisiamas ketvirtą kartą. A. Z. teistumai sudaro pagrindą spręsti, jog jis linkęs sistemingai pažeisti Kelių eismo taisykles, už kurių nesilaikymą jis teisiamas jau trečią kartą. Nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui šiuo atveju jis padarė neišnykus teistumui už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat būdamas teistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kuomet jo vairavimas apsvaigus sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nei ankstesni teistumai, nei skiriamos švelnesnės bausmės nesulaikė A. Z. nuo priešingo teisei elgesio, juolab, kad naują nusikalstamą veiką, kuria tyčia pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, jis padarė tuo pačiu nesilaikydamas ankstesniu nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Be to, A. Z. baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), susijusius su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, be kita ko, transporto priemonės vairavimu, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

11. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, po šioje byloje nagrinėjamo įvykio praėjus kiek mažiau nei dviem mėnesiams, nuteistasis, pakartotinai nevykdydamas 2017 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, vairavo jau kitą transporto priemonę būdamas neblaivus, už ką jis įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – jo kraujyje nustatyta 3,08 promilių alkoholio koncentracija. Tuo tarpu iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog A. Z. nustatyta 3,83 promilių alkoholio koncentracija kraujyje, iš ko galima spręsti, jog nuteistasis ne tik nesiekia pasitaisyti, tačiau jo veiksmų pavojingumas didėja. Aptariamos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog A. Z. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekiami už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymą jam paskyrus ne pačią griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

12. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės maksimalus dydis – vieni metai. BK 50 straipsnyje nustatyta minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriamas areštas, tačiau šios bausmės rūšies minimalus ir maksimalus dydis sankcijoje nenumatomas, todėl turi būti parenkamas atsižvelgiant į BK 49 straipsnyje nustatytas ribas (už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto). Nagrinėjamu atveju A. Z. už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 30 parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad už nusikaltimo padarymą apeliantui paskirtas mažesnės už aptartą įstatyme numatytą vidurkį bausmės dydis, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą – artima vidurkiui bausmė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuota, jog apylinkės teismas BK 61 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė. Be to, įvertinęs aplinkybes, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir A. Z. savo kaltę pripažino visiškai, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, apeliantui paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

13. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuteistajam už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirti švelnesnės rūšies bausmes ar dar labiau sumažinti jų dydį. Tokio manymo nepaneigia ir A. Z. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai. Nuteistojo nurodomos šeiminės bei darbinės aplinkybės jam buvo žinomos dar iki tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nesulaikė jo nuo priešingo teisei elgesio. Nuteistasis ankstesniu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 MGL dydžio baudos per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo. Duomenų apie administracine tvarka jam paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra. Nors, kaip nurodo pats nuteistasis, jis yra dirbantis ir nepaskyrus terminuotos laisvės atėmimo bausmės, atliekamos pataisos namuose, be kita ko, jis siektų sumokėti jam paskirtas baudas, tačiau remiantis nurodytomis aplinkybėmis, šis jo skundo motyvas vertinamas kritiškai ir nepaneigia galutinės subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, atliekamos pataisos namuose, skyrimo pagrindų. Atsižvelgiant tiek į pirmosios instancijos teismo, tiek ir nagrinėjant nuteistojo skundą teisėjų kolegijos nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog individualiems nuteistojo bei jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš įstatymo saugomą vertybę – visuomenės narių teisę į transporto eismo saugumą, taip pat prieš įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymo privalomumo pažeidimus. Pažymėtina, kad tiek BK 50 straipsnio 3 dalies, tiek ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos nenumato galimybės terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis nuteistiems asmenims šią bausmę atlikti poilsio dienomis, todėl šis nuteistojo skundo prašymas negali būti svarstomas ir tenkinamas.

14. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Z. bausmes už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo ir BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bei paskirdamas galutinę subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas, įstatymo nuostatų nepažeidė, o bausmės bendrinimo su ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu klausimas apeliaciniame skunde nėra keliamas, tačiau, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs esminių baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų skundžiamame nuosprendyje, privalo juos ištaisyti, nepaisydamas, ar dėl šios procesinio sprendimo dalies yra paduotas apeliacinis skundas.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajam A. Z. šiuo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį ir 281 straipsnio 7 dalį pagrįstai paskirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šias nusikalstamas veikas jis padarė 2018 m. rugpjūčio 3 d., tai yra po Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, iš dalies neatlikęs juo paskirtos 30 parų arešto bausmės, teistumui neišnykus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apylinkės teismas, nustatydamas neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarką, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsniu, tačiau neteisingai taikė minėto įstatymo nuostatas, subendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su visa Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įstatymu paskirta bausme ir įskaitydamas į galutinę subendrintą bausmę ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir iš dalies atliktą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog toks bendrinimo principas taikomas tuo atveju, kai bausmės bendrinamos esant nusikalstamų veikų daugetui (sutapčiai), tai yra vadovaujantis BK 63 straipsniu (bendrinant su ankstesniu nuosprendžiu, vadovaujantis šio straipsnio 9 dalimi), tačiau, esant recidyvui, kuomet neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės padaroma viena ar kelios naujos nusikalstamos veikos, bausmės turi būti bendrinamos kaip tai numatyta BK 64 straipsnyje, tai yra, pasirinkus dalinį bausmių bendrinimo būdą, numatytą šio straipsnio 3 dalyje, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Kadangi apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama. Pažymėtina, kad nustatęs dalinį bausmių subendrinimo būdą, apylinkės teismas nepagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu bendrinimo keičiama, šis nuosprendžio netikslumas detaliau nevertinamas.

16. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2019 m. kovo 4 d. pateiktos informacijos matyti, jog nuteistasis yra atlikęs 8 paras Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos arešto bausmės, likusi neatlikta bausmės dalis – 21 para arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį neatliktos ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės.

17. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta iš dalies atlikta bausmė, panaikinama. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamąjį įsakymą atliktos arešto bausmės dalis įvertinama skiriant galutinę BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka subendrintą bausmę, du kartus įskaityti šią atliktą bausmės dalį į galutinę subendrintą bausmę teisinio pagrindo nėra, todėl, panaikinus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą atliktos Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės laiko įskaitymą, nuteistojo teisinė padėtis nėra sunkinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį ir 281 straipsnio 7 dalį paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, atliekamą pataisos namuose.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria į paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta vykdant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. Z. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.