Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 5 d. iki 2015 m. liepos 5 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį turtą – 1000 Lt (289,62 EUR).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-497/2015 A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį, iš šios veiklos gavo 773 587,10 Lt pajamų (Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.). Be to, A. R. kaltinamas tuo, kad siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardais AB „Swedbank bankas“, AB „SEB bankas“, AB „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ išduotas elektronines mokėjimo priemones (Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.). Taip pat A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (Lietuvos Respublikos BK 216 str. 1 d.) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia ir nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia ar byloje bus taikomas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas (tarp jo ir klausimas dėl konfiskuotino turto priklausomybės kaltinamajam ar kitiems asmenims). Šie klausimai bus išspręsti teismo nuosprendžiu. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 1000 Lt lėšoms, paimtoms kratos metu.

Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio nuostatų prasme, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas.

Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Byloje pritaikytu laikinu nuosavybės teisių apribojimu į 1000 Lt lėšų siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Šis tikslas negali būti pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas 1000 Lt piniginėms lėšoms, rastoms A. R. namuose, negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, jos taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę.

Kaltinamojo nurodomos aplinkybės, susijusios su nušalinimo pareiškimu pirmosios instancijos teismui, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Kardomosios priemonės pratęsimo teisėtumo klausimas nėra susijęs su šį klausimą nagrinėjusio teismo galimu šališkumu. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 1000 Lt pinigines lėšas pratęstas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, joje nurodytas pagrindas – galimas turto konfiskavimas (Lietuvos Respublikos BK 72 str.).

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis atitinka įstatymo reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.