Telšių apylinkės teismo nutartis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2YT-2534-1007/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00407-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.5.; 3.4.4.19.; 3.4.4.20.

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 31 d.

dalyvaujant pareiškėjo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuotiems asmenims – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Stasei Martinaitienei, I. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė teismo pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad palikimą sudarantis turtas – butas nėra areštuotas ar apsunkintas skolomis, jo vertė nenustatyta, tačiau jis labai prastos būklės nuo R. B. motinos mirties negyvenamas, todėl nors ir paveldimo turto balansas nėra akivaizdžiai neigiamas, mano, kad tikslinga nepilnamečių vaikų vardu palikimo atsisakyti, nes išlaidos, susijusios su paveldėjimo tvarkymu, būtų daug didesnės, be to nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė su vaikais gyvena užsienyje ir atsisako grįžti į Lietuvą bei priimti vaikų vardu palikimą. Atstovas sutinka su įstatyminės atstovės nurodytomis aplinkybėmis, kad jos patirtos išlaidos tvarkant palikimą būtų daug didesnis nei paveldimas turtas. Terminas atsisakyti palikimą priimti turėtų būti atnaujinamas, nes I. B. nuo palikimo atsiradimo dienos nežinojimo, jog jai reikia atlikti tam tikrus teisinė reikšmė turinčius veiksmus, galvojo, kad nieko nedarydama, palikimo vaikų vardu atsisako. Skyrius apie praleistą terminą sužinojo tik 2016 metų gruodžio 16 d. gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, mirė (duomenys neskelbtini). I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečių vaikų motina. R. B. palikimą sudaro – butas su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); banke Swedbank AB pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vienetai (228,71 Eur); 3,24 Eur R. B. mamos E. B. sąskaitoje ir indelio dalis (testamentinis patvarkymas R. B. naudai) 189, 61 Eur. R. B. atžvilgiu antstolio S. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla, išieškoma 37,04 Eur skola.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečių vardu atsisakyti priimti po jų tėvo mirties 2010 m. lapkričio 2 d. atsiradusį palikimą baigėsi ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Pažymėtina, kad nepilnamečiai vaikai negali dalyvauti civiliniuose santykiuose, jų interesus priimant palikimą ar jo atsisakant turi atstovauti įstatyminiai atstovai. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečių vaikų motina I. B. šios pareigos savalaikiai neatliko dėl teisinių žinių trūkumo, vėliau 2013 metais faktiškai išvyko gyventi į užsienį, nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaravo Jungtinėje Karalystėje, parvykti į Lietuvą ir priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atsisako, nurodydama, jog tai sukeltų šeimai neigiamų turtinių padarinių. Pareiškėjai teisinis pagrindas kreiptis į teismą pareiškimu atsirado (duomenys neskelbtini), kuomet Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. M. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė ginti viešąjį interesą ir pavedė šią funkciją vykdyti Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po R. B. mirties 2010 m. lapkričio 2 d., būtina atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti kategorišką išvadą, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas, tačiau atsižvelgus į tai, jog nepilnamečiai vaikai su motina gyvena užsienyje, I. B. parvykti į Lietuvą ir vaikų vardu priimti palikimą atsisako, nurodo, jog tai šeimai kainuotų brangiau nei paveldimo turto vertė, teismas sprendžia, jog R. B. turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir interesus, todėl pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Atnaujinti terminą atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) mirusio R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą nepilnamečių vaikų D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu.

Išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą pagal įstatymą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po tėvo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečių vaikų D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama, tačiau ji įsiteisėja kartu su nutarties dalimi, kuria atnaujinamas terminas atsisakyti priimti palikimą.