Alytaus apylinkės teismo nutartis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos (toliau – Institucija) atstovui E. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nubaustojo asmens T. J. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos 2023-08-24 nutarimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu T. J. prašė panaikinti 2023-08-24 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu, pateiktame skunde išdėstytais motyvais ir pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nutarimas paliktinas nepakeistas, pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu nutarimu T. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą. Jis nesutinka, jog padarė nusižengimą pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, ir pateiktu skundu prašo panaikinti priimtą administracinio nusižengimo byloje ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną T. J. atžvilgiu.

T. J. padarytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: 2023-07-29 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini); 2023-08-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); VSAT pareigūnų V. B. ir R. K. tarnybiniais pranešimais; pareigūnų – V. B., R. K. ir T. M., apklaustų liudytojais, parodymais; 2023-07-29 T. J. paaiškinimu, 2023-07-29 T. J. administracinio sulaikymo protokolu; 2023-07-29 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu; Tarnybinio šuns panaudojimo aktu; Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2023 m. birželio mėnesio raštu Nr. (1.11Mr)3BE- „Dėl cigarečių įvertinimo“; fotomedžiaga; 2023-04-11 T. J. prašymu įrašyti į asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą; Administracinių nusižengimų registro išrašu apie T. J. baustumus, iš kurio matyti, kad jis per paskutinius vienerius metus nebaustas už nusižengimus, susijusius su pasienio teisinį režimą reglamentuojančiais teisės aktais, akcizinėmis prekėmis; IKNR duomenimis T. J. neteistas, vaizdine medžiaga, esančia DVD-R diske.

Teismo posėdžio metu T. J. neigė padaręs administracinį pažeidimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog jis užaugo (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kur gyvena jo tėvai. Nors gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai būna (duomenys neskelbtini) kaime, kur vykdo individualią veiklą transporto srityje. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą dažnai vaikšto miške. Kadangi yra gimęs šalia miško, ši vietovė jam yra puikiai žinoma. Nurodė, jog jis domisi gamta, renka briedžių ragus, uogauja, grybauja, apžiūrinėja grybingas vietas ar yra grybų. Tą darė ir 2023-07-29, kai buvo sulaikytas. Nuo tėvų gyvenamosios vietos iki vietos, kurioje jis buvo sulaikytas buvo apie 4-5 km. Sulaikymo metu pareigūnai teiravosi ar jis turi asmens dokumentą. Visą laiką pareigūnai kartojo, kad jis neturi leidimo ir neturi teisės ten būti. Jis pareigūnams paaiškino koks tame miške buvo jo apsilankymo tikslas, tačiau jie jo nesiklausė ir apie dvi valandas aiškinosi kažką, buvo atsivedę prie jo šunį. Leidimą būti toje vietoje jis turėjo. Po kiek laiko pareigūnai nuvedė jį apie 50 m. gilyn į mišką ir nufotografavo su kažkokiais ryšuliais, teigė, kad jis yra susijęs su kontrabanda, buvo atsivedę tarnybinį šunį. Paaiškino, kad pošalmį ir darbines pirštines jis turėjo kišenėje. Teigė, jog jis kontrabandos nepadarė, su savimi eidamas į mišką jokių ryšulių neturėjo. Būtent dėl šios priežasties jam įteikto nutarimo nepasirašė. Nurodė, jog jis patrauktas administracinėn atsakomybėn neteisėtai.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. K. paaiškino, kad jis dirba VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu. Patvirtino, kad 2023-06-29 vykdė tarnybą A. Barausko užkardoje. Vaizdo stebėjimo sistemų operatorius apie 13.30 val. pastebėjo, kad kažkas vyksta, galimai kažkoks pažeidimas. Pamainos vyresnysis V. B. nurodė vykti patikrinti vietą ties valstybės sienos ženklais (VSŽ) Nr. 0353 ir Nr. 0354. Jie atvyko automobiliu prie VSŽ Nr. 0352, iki patrulių tako neprivažiavo. Jo kolega V. B. nuėjo į miško gilumą nuo VSŽ Nr. 352 iki Nr. 354, patikrinti ar nėra pažeidimo, o jis ėjo nuo sienos patrulių taku. Praėjęs per du stulpus, nieko nepastebėjo, einant nuo VSŽ Nr. 0354 iki Nr. 0353, sustojo, išgirdo kažką traškant. Toje vietoje buvo tankumynas. Kadangi pamanė, jog tai jo kolega V. B., jis šuktelėjo: „stok“, o po to pamatė, kad iš po tų eglių išeina ne jo kolega, o kitas asmuo, kurį jis sulaikė. Jam paprašius, sulaikytas asmuo pateikė asmens dokumentą, kurį su savimi turėjo, taip pat pateikė pirštines, mobilaus ryšio telefoną ir kaukę. Paaiškino, kad jis su tuo asmeniu (t.y. T. J.) bendravo tol, kol priėjo kolega V. B.. Jis klausė sulaikyto asmens ką jis toje vietoje veikia. Sulaikytas asmuo sakė, kad grybauja, tačiau su savimi neturėjo jokios pintinės, vėliau sulaikytas asmuo nurodė, kad ieško ragų. Priėjus kolegai V. B., jis nurodė, jog sulaikė asmenį. Priėjęs V. B. pasakė, kad rastos surištos dėžės. Tuomet buvo iškviestas kinologas su šunimi. Jiems atvykus buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris atėjo į tą vietą, kurioje jis buvo sulaikęs asmenį – T. J.. Atstumas nuo sulaikyto asmens iki dėžių buvo apie 30 metrų. Tarnybinis šuo atėjo iki jų, kur jis buvo sulaikęs tą asmenį. Tuomet jie pristatė sulaikytą asmenį į užkardą ir buvo atliekami kiti procesiniai veiksmai. Nurodė, kad jis paprašė sulaikyto asmens pateikti asmens dokumentą, nes toje vietoje yra apsaugos zona. Sulaikytas asmuo turėjo leidimą, taip pat paklausus kokius daiktus turi prie savęs, jis pateikė kitus turimus daiktus. Asmuo buvo sulaikytas, kadangi buvo įtarimas, kad kažkoks pažeidimas, be to įvesta nepaprastoji padėtis. Sulaikytas asmuo savo noru viską parodė, t. y. kaukę, pirštines. Po sulaikymo priėjęs kolega V. B. pasakė, kad rastos dėžės, todėl buvo iškviestas kinologas. Vėliau jie nuėjo prie tų dėžių. Nuo tos vietos, kur buvo sulaikytas asmuo, dėžės buvo paliktos už kokių 30 metrų. Jokių kitų žmonių tame miške jie nesutiko. Pagrindinė sulaikyto asmens versija buvo, kad grybavo, vėliau, kad ragų ieškojo, kad žvėrys laksto. Jis eidamas nuo VSŽ Nr. 0352 iki Nr. 0354 nieko įtartino nepastebėjo, o kai ėjo į miško masyvą, tuomet pamatė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Toje vietoje toks tankumynas, o sulaikytas asmuo ėjo taip, lyg ketindamas pasišalinti, ne lėtai, ne pasivaikščiodamas, jis nebėgo, bet ir nelėtai ėjo. Viskas buvo fiksuojama kamera. Buvo filmuojama ilgai, net kai į užkardą sulaikytą asmenį pristatė. Nurodė, kad jis nebuvo išjungęs kameros sulaikymo vietoje. Apsaugos zonoje bet koks asmuo negali būti toje zonoje, todėl pareigūnas turi sulaikyti asmenį, patikrinti. Nurodė, kad jis pamatęs asmenį sušuko „sustokit, ateikit čia, VSAT“. Kai sustabdė tą asmenį, tik tuomet pamatė, kad ne kolega, tuomet įsijungė kamerą. Toje vietoje yra valstybės apsaugos zona, reikia turėti leidimą, kurį reikia pateikti pareigūnui. Buvo paaiškinta dėl kokių priežasčių asmuo sustabdytas. Iš pradžių asmuo sustabdytas tik dėl to, kad ten apsaugos zona, o vėliau, jau grįžus kolegai paaiškėjo, kad buvo ir kontrabanda. Nurodė, kad jis atliko asmens apžiūrą, sulaikytas asmuo jam pateikė asmens dokumentą. Atėjus kolegai V. B. sulaikytas asmuo parodė turintis daugiau daiktų, t. y., jis pateikė pirštines, kaukę. Pareigūnai pareikalavo sulaikyto asmens pateikti visus su savimi turimus daiktus, asmuo nors ir nelabai norėjo, tačiau pateikė, todėl asmens apieškoti jiems nereikėjo, asmens krata nebuvo atlikta. Jis neliepė rašyti sulaikytam asmeniui paaiškinimo, protokolo taip pat nerašė. Jo kolega fotografavo įvykio vietą. Paaiškino, kad kai šuo nuo rastų cigarečių atvedė iki sulaikyto asmens, jie tik tuomet visi kartu nuėjo prie cigarečių ir tik tuomet buvo padaryta fotonuotrauka. Pareigūnas stovėjo su sulaikytu asmeniu kartu, šuo nuo ryšulių atėjo iki sulaikyto asmens, tai buvo užfiksuota, tuomet visi ėjo prie ryšulių ir tada darė fotonuotrauką. Kur sulaikė asmenį, pareigūnas dėžių nematė, nes ten per tanki vieta.

Analogiškas aplinkybes VTAS pareigūnas R. K. nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 15).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. B. paaiškino, kad jis dirba VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu. Patvirtino, kad tą dieną jis vykdė savo pareigas, gavęs iš budėtojos informaciją, buvo įsitikinęs jog vyksta cigarečių mėtymas – šaudymas, žinodamas tą vietovę, greitai sureagavo, išvyko su specialistu R. K., kadangi jie buvo arčiausiai. Nuvykus į įvykio vietą pareigūnui R. K. buvo nurodyta eiti nuo sienos patrulių taku, nes būna atvejų, kad nepermetamos dėžės pakimba ant tvoros arba visai šalia tvoros, todėl jam buvo nurodyta stebėti, žiūrėti ir informuoti, tuo pat metu budėtojas stebi kurioje vietoje tiksliai viskas vyksta. Jis tikrino mišką ir savo kolegą matė per miško tarpus. Betikrindamas mišką, apie 100 metrų, gal ir daugiau, atstumu pastebėjo pilietį, dėvintį pilkos spalvos megztinį, rudas kelnes, mėlyną kepurę, kuris su savimi nešėsi juodos spalvos ryšulius. Tuomet jis sušuko tam asmeniui „Stok, VTAS“. Tada asmuo metė ryšulius su naščiais ir pradėjo bėgti. Kadangi atstumas buvo didelis, tas asmuo spėjo pasišalinti, tačiau jis jį visą laiką matė, be to greitai išgirdo kolegos pranešimą, kad sulaikė pilietį. Tuomet jis pamatė ryšulius su naščiais, kurie visi buvo surišti. Jis greitai pribėgo prie sulaikyto asmens. Paprašius sulaikyto asmens pateikti turimus daiktus, asmuo pateikė telefoną, kepurę, pirštines. Paklausus ką veikia toje vietoje, sulaikytas asmuo atsakė, kad grybauja, ieško ragų, tačiau jokių grybų neturėjo, neturėjo jokio krepšio. Toje vietoje daugiau jokių asmenų nebuvo. Tuomet jie išsikvietė kinologą, jis grįžo saugoti ryšulius. Atvykus kinologui jis parodė kur ryšuliai ir tuomet kinologas nuo ryšulių ėjo iki piliečio T. J.. Jis saugojo dėžes, o kinologas dirbo savo darbą, jokių asmenų ten daugiau nebuvo. Buvo klausiama sulaikyto piliečio ar nebuvo pastebėjęs daugiau atvykusių asmenų. Jis visą laiką matė kolegą, kuris ėjo patrulių taku, buvo 30 - 50 metrų atstumu, nes ten kur jis ėjo buvo atviresnė vietovė. Patvirtino visą laiką matęs sulaikytą asmenį J., kuris bėgo. Visa informacija perduodama budėtojui. Nurodė neprisimenantis kas pirmas apieškojo sulaikytą asmenį, ar pareigūnas K., ar jis. Patvirtino, kad visos aplinkybės yra užfiksuotos 2023-07-29 tarnybiniame pranešime.

Analogiškas aplinkybes VTAS pareigūnas V. B. nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 14).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. M. paaiškino, kad jis dirba VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu. Paaiškino, kad tą dieną dirbo kitame ruože, gavo pamainos vyresniojo pareigūno nurodymą vykti prie NSŽ Nr. 0354, kur buvo sulaikytas asmuo ir netoli rasti ryšuliai su kontrabandinėmis cigaretėmis, kurie sunešti į krūvą. Atvykęs į įvykio vietą kolega V. B. parodė rastas cigaretes, tuomet jis panaudojo tarnybinį šunį pėdsekystei, daiktų ir žmonių paieškai. Nuo rastų ryšulių jis davė šuniui komandą sekti pėdsakais, kuriais šuo nuvedė prie sulaikyto asmens. Kamera turėjo būti įjungta. Šuo iki pažeidėjo priėjo apie 2 metrų atstumu. Nurodė, kad niekada neleidžiama šuniui prieiti arčiau nei 2 metrų atstumu nuo sulaikyto asmens, tokios taisyklės. Niekada nedaro taip, kad šuo apuostytų asmenį. Patikslino, kad susitiko su pareigūnu V. B., kuris parodė rastus ryšulius, galimo pažeidėjo nematė. Kamera įjungiama atvykus į įvykio vietą, prieš pradedant šuniui ieškoti. Paieška ilgai netruko, nes trumpas atstumas. Šuo atėjo iš karto. Praktikoje šuo ateina iki pažeidėjo, tiesiai pėdsakais. Duodama komanda sekti pėdsakais nuo paliktų ryšulių, šuo asmens kvapu atėjo iki pažeidėjo, tuomet ir nutraukiama komanda, kadangi šuo buvo prie pažeidėjo. Kamera toli, šuo buvo prie pažeidėjo apie 2 metrų atstumu. Visada apieškoma teritorija, daugiau nei žmonių, nei daiktų nebuvo rasta. Tą dieną oro sąlygos buvo tinkamos pėdsekystei. Kada būna labai didelė temperatūra, tuomet šuniui sunkiau, bet šiuo atveju viskas buvo puikiai. 14.55 val. pradėtas darbas, apie 5 minučių reikia pasiruošti, t.y. prisisegti pavadį, duoti komandą. Nuo 14.55 val. iki 15.00 val. (5 minutes) šuo dar nedirbo, laukė pareigūno. Paaiškino, kad atvykus į vietą, iš pradžių paleidžiamas šuo (leidžiama jam palakstyti), tuomet duodama komanda „ateiti čia“, tada prisisegamas šuo prie pavadžio, einama iki rastų dėžių, apsiuostoma ir vedama iki pažeidėjo. Nurodė, kad 2023-07-29 tarnybinio šuns panaudojimo akte išdėstytos visos aplinkybės, susijusios su T. J. sulaikymu.

Analogiškas aplinkybes VTAS pareigūnas T. M. nurodė ir 2023-07-29tarnybinio šuns panaudojimo akte (b. l. 23).

Nesivadovauti VSAT pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymais nėra pagrindo, nes šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, parodymai sutampa su byloje esančiais objektyviais duomenimis, byloje nėra duomenų apie tai, kad pasienio pareigūnų santykiai su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu būtų priešiški.

Pažymėtina tai, jog tiek teismo posėdyje apklaustas VSAT pareigūnas R. K., tiek VSAT pareigūnas V. B., tiek VSAT T. M. paneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą versiją, kad tą dieną T. J. miško masyve vaikštinėjo tik norėdamas pasižiūrėti ar nėra miško gėrybių, taip pat ieškodamas gyvūnų ragų. VTAS pareigūnas V. B. teismo posėdyje patvirtino pastebėjęs pilietį, dėvintį pilkos spalvos megztinį, rudas kelnes, mėlyną kepurę, kuris su savimi nešėsi juodos spalvos ryšulius. Jam sušukus - „Stok, VTAS“, asmuo metė ryšulius su naščiais ir pradėjo bėgti. Kadangi atstumas buvo didelis, asmuo spėjo pasišalinti, tačiau jis jį visą laiką matė, bet greitai išgirdo kolegos pranešimą, kad asmuo sulaikytas. VTAS pareigūnas R. K. teismo posėdyje patvirtino, kad jam einant miško masyvu – tankumynu, pamatė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, kuris nebėgo, tačiau ėjo taip, lyg ketindamas pasišalinti. Todėl, jis pamatęs nurodytą asmenį, sušuko - „sustokit, ateikit čia, VSAT“. Iš pradžių jis manė, jog tai jo kolega V. B., tačiau pamatęs, suprato, jog tai kitas asmuo, galimai padaręs pažeidimą, todėl tuomet įsijungė kamerą. Teismo posėdyje apklaustas VTAS pareigūnas T. M. patvirtino, kad tą dieną gavo pamainos vyresniojo pareigūno nurodymą vykti į įvykio vietą, kur buvo sulaikytas asmuo ir netoli rasti ryšuliai su kontrabandinėmis cigaretėmis. Jam atvykus kolega V. B. parodė rastas cigaretes, tuomet jis panaudojo tarnybinį šunį pėdsekystei, t. y., nuo rastų ryšulių jis davė šuniui komandą sekti pėdsakais, kuriais šuo jį nuvedė prie sulaikyto asmens. Paaiškino, kad šuniui iki pažeidėjo leidžiama prieiti apie 2 metrų atstumu, pagal taisykles niekada neleidžiama šuniui prieiti arčiau nei 2 metrų atstumu nuo sulaikyto asmens.

Taigi, nesivadovauti VSAT pareigūnų, apklaustų teismo posėdyje, parodymais nėra pagrindo, nes šių pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, parodymai sutampa su byloje esančiais objektyviais duomenimis.

T. J. nurodo, kad jis cigarečių negabeno ir jokių įrodymų patvirtinančių jo padarytą pažeidimą nėra ir bylos nagrinėjimo metu pateikta nebuvo; Jis nebėgo, o vaikštinėjo tame miško masyve, norėdamas pasižiūrėti ar nedygsta grybai, taip pat ieškodamas gyvūnų ragų. Taip pat nurodė, kad šuo net prie jo nebuvo priėjęs. Tačiau iš pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad sulaikymo metu asmuo dažnai, giliai kvėpuoja, tikėtina yra pavargęs (galimai bėgęs). Taip pat šuo, kuriam buvo duota komanda nuo rastų ryšulių sekti pėdsakais, atveda iki sulaikyto asmens, o kaip nurodęs VSAT pareigūnas T. M., laikantis taisyklių, nėra leidžiama šuniui iki pat pažeidėjo prieiti arti nei du metrai atstumu dėl saugumo.

Akivaizdu, kad T. J., siekdamas išvengti atsakomybės, yra pateikęs tokią gynybinę versiją, neva tuo metu miške buvo tikslu pasižiūrėti ar nėra miško gėrybių, ieškodamas gyvūnų ragų. Vis dėlto, ši gynybinė versija prieštarauja visai kitai bylos įrodomajai medžiagai. Byloje yra nustatyta, kad pasieniečiai visų pirma sureagavo į mobilios signalizacijos daviklius, vyko nustatyti jų suveikimo priežasties. Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, pareigūnų parodymų, T. J. buvo pastebėtas nešantis juodos spalvos ryšulius, pareigūnui V. B. sušukus – „stok, VSAT“, jis metė nešamus ryšulius ir pradėjo bėgti kito pareigūno buvimo vietos kryptimi, kuris T. J. ir sulaikė apie 30 metrų atstumu nuo ryšulių. Atvykus kinologui su tarnybiniu šunimi, šuo nuo ryšulių vedė vienintele kryptimi, link sulaikyto T. J.. Taigi, kaip matyti, tarnybinis šuo, kuris vadovaujasi tik savo uosle tiksliai vedė nuo ryšulių iki sulaikyto asmens ir neaptiko jokių kitų asmenų pėdsakų, jų nesekė, todėl vertintina, jog tai tik gynybinė versija, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.

Nors T. J. neigia gabenęs cigaretes, tačiau byloje pakanka duomenų, paneigiančių gynybinę T. J. versiją. T. J. teigia, jog A. Barausko užkardos pareigūnai nurodo neteisingas faktines aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės, dėl ko bylos nagrinėjimo metu padarytos klaidingos išvados ir jis neteisėtai pripažintas kaltu padarius nurodytą pažeidimą. Pažymėtina tai, kad T. J. nei administracinio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nekaltumą, todėl tokie T. J. argumentai laikytini deklaratyviais. Byloje surinkta pakankamai vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų kaltei pagrįsti ir priimti apkaltinamąjį nutarimą.

Pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

T. J. tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šį skundą administracinio nusižengimo byloje ir niekaip nekeičia šioje nutartyje padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakys. Taip pat pažymima, kad byloje įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų turi būti surinkta tiek, kad jų pagrindu būtų galima išspręsti asmens kaltės klausimą.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad byloje surinktų įrodymų visiškai pakako T. J. kaltės klausimui teisingai išspręsti. Taigi, T. J. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, nes jis pėsčiomis nešė (gabeno) akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) pažeisdamas nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabentų prekių vertė viršijo penkiasdešimt (pagal 2019-03-21 galiojantį dydį 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sudaro 2500 Eur), bet neviršijo vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (pagal 2019-03-21 galiojantį dydį 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sudaro 7500 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nagrinėjamu atveju panaikinti nutarimo, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutar i a:

atmesti T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos 2023-08-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.