- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-365-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- UAB „Trikampis žiedas“
- Trečiasis asmuo
- Ž. S.
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas, Jonas Leikauskas
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-365-115/2010
2010 m. birželio 1d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Tatjanos Žukauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) V. S. bei (atsakovo) UAB „Trikampis žiedas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5121-656/2009 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui UAB „Trikampis žiedas“ dėl žalos priteisimo, tretysis asmuo Ž. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. S. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 41135 Lt žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4).
Nurodė, kad 2007-04-16 su atsakovu pasirašė saugos paslaugų sutartį Nr.2007/3233, kuria atsakovas įsipareigojo stebėti ieškovo butą (duomenys neskelbtini), gavęs apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos signalus, nedelsiant siųsti ginkluotą greitojo reagavimo grupę, įsipareigojo atlyginti ieškovui turtinę žalą, jeigu žala atsirado dėl apsaugos kaltės. 2008-06-15 naktį buvos apvogtas atsakovo saugomas butas. Įvykio naktį atsakovo darbuotojas pranešė ieškovui, kad suveikė signalizacija, tačiau nuvykusi prie buto atsakovo greito reagavimo grupė įsilaužimo požymių nepastebėjo. Atsakovo pulto operatorė ieškovui tik pranešė apie signalizacijos suveikimą, tačiau atvykti pačiam apžiūrėti butą nesiūlė. Maždaug po 40 minučių atsakovo darbuotojai vėl buvo pranešė, kad dar kartą suveikė signalizacija ir ieškovas buvo paprašytas atvykti pats. Ieškovas atvykęs kartu su sutuoktine Ž. S., pastebėjo, kad buto langas išlaužtas; įėję į vidų, nustatė, kad pavogti šeimos papuošalai, fotoaparatas, 4000 EUR ir 12.000 Lt grynaisiais pinigais. Iš viso padaryta 41.135 Lt turtinė žala. Pavogti dovanoti ir paveldėti papuošalai, kurie buvo naudojami kasdien, todėl juos dėti į seifą nebuvo poreikio. Įsigijimo dokumentų apie pavogtų daiktų vertę nėra. Vagys pavogė tik dalį namuose buvusių vertingų daiktų, kiti brangūs papuošalai ir pinigai buvo rasti, ir ieškovas tai nurodė policijai. Ši žala atsirado dėl atsakovo kaltės, kuris netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t.y. po pirmojo signalizacijos suveikimo netinkamai apžiūrėjo buto aplinką, nepastebėjo įsilaužimo požymių. Po pranešimo atsakovo darbuotojas atvyko vienas be specialiųjų priemonių – ginklo ir racijos. Atsakovas neapdraudė savo atsakomybės draudimo kompanijoje. Pagal CK 6.845 str. saugotojas atsako už perduotų daiktų praradimą, sugadinimą visais atvejais, išskyrus, kai daiktas žūva dėl nenugalimos jėgos. Ieškovas vadovavosi CK 6.200 str., 6.256 str.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Trikampis žiedas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti (b.l.56-59). Nurodė, kad šalis sieja ne pasaugos, bet atlygintinų apsaugos paslaugų teikimo santykiai, todėl ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės dėl sutarties pažeidimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę. Atsakovo darbuotojai tinkamai reagavo į aliarmo signalą, atvyko į objektą ir detaliai jį apžiūrėjo, įsilaužimo požymių nenustatė. Ieškovui buvo pasiūlyta atvykti ir apžiūrėti butą iš vidaus, tačiau ieškovas atsisakė, paklaustas ar reikalingas ekipažas saugoti objektą (papildomai mokama paslauga), nurodė, kad papildomos apsaugos nereikalauja. Žalą sąlygojo paties ieškovo nerūpestingumas. Tikėtina, kad vagys į butą pateko pirmojo signalizacijos suveikimo metu, uždengė judesio daviklius ir netrukdomi įvykdė vagystę, po to nepastebėti pasišalino ir pasišalinimo metu signalizacija suveikė antrą kartą. Teigia, kad materialinė žala ieškovui atsirado ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl įsilaužimą įvykdžiusių asmenų kaltės, t.y. nenustatytų trečiųjų asmenų kaltės. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kokie daiktai dingo ir kokia jų vertė. Atsakovas ne kartą ieškovui siūlė tobulinti apsaugos sistemą, pagal šalių sutarties 6.1. punkto reikalavimą pinigus ir brangenybes laikyti užrakinamuose seifuose ar specialiai įengtose patalpose, saugyklose su pajungta atskira apsauga. Sutarties 4.3. punkte nurodyta, kad apsauga neatlygina žalos, jeigu atsakovas nevykdė apsaugos pateiktų rekomendacijų dėl objekto techninio sustiprinimo saugumo požiūriu. Ieškovo elgesiui taip pat taikomas protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartas.
Tretysis asmuo Ž. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ 20.068 Lt žalą ir 1.584,68 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybes naudai pašto išlaidų iš ieškovo 22,95 Lt ir atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ 22,05 Lt (b.l.163-165).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys sudarė atlygintinę patalpų apsaugos sutartį, todėl šalių santykius reglamentuoja CK 6.716 str. – 6.724 str., o ieškovo nurodytos CK 6.845 str. nuostatos, reglamentuojančios turto pasaugą netaikomos, taigi ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės dėl sutarties pažeidimo sąlygas. Teismas konstatavo, jog atsakovas, būdamas profesionaliu licencijuotu turto saugotoju netinkamai atliko savo pareigas – dėl savo darbuotojų aplaidumo netinkamai apžiūrėjo saugomo buto perimetrą, nors turėjo galimybę pastebėti lango laužimo požymius bei šviežiai išmindžiotą žemę po langu. Dėl šios priežasties nebuvo savalaikiai nustatytas įsibrovimas į butą ir į butą įsibrovę asmenys galėjo užbaigti turto grobimą. Specialiųjų priemonių neturėjimas, civilinės atsakomybės draudimo sutarties nesudarymas, vieno asmens atvykimas- nėra ieškovui padarytos žalos kilimo priežastis. Teismas sprendė, kad tarp atsakovo veiksmų ir pasekmių – įsilaužimo ir įsibrovusių asmenų – savalaikio nenustatymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nenustatė aplinkybių, atleidžiančių atsakovą nuo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą. Atsakovo argumentus apie signalizacijos sistemos techninį netobulumą atmetė, nes atsakovas priėmė butą ir įsipareigojo saugoti jau su faktiškai įrengta signalizacija. Šalių susitarimų ar atsakovo nurodymu tobulinti signalizaciją nebuvo. Teismas nustatė, kad ieškovas nesilaikė saugos sutarties 6.1. punkte nurodytų rekomendacijų, kad pinigai ir brangenybės būtų saugomos užrakintos seifuose ar specialiai įrengtose patalpose, saugyklose su pajungta signalizacija, o didelių grynųjų pinigų sumų laikymas bute ne specialioje saugykloje neatitinka atidaus ir rūpestingo savininko standartų. Teismas sprendė, kad ieškovui atvykus į butą po pirmojo aliarmo ir įėjus į buto vidų, būtų neišvengiamai pastebėtas įsilaužiamas. Ieškovo argumentai, kad atsakovo darbuotoja, kuri pranešė apie aliarmą, nesiūlė ieškovui atvykti pačiam, teisiškai nereikšmingi, nes ši pareiga įtvirtinta šalių pasirašytos saugos sutarties 3.1.7. punkte ir ieškovas taip pat privalėjo vykdyti sutarties sąlygas. Teismas konstatavo, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovas, todėl mažino iš atsakovo priteisiamus nuostolius ½ dalimi (CK 6.248 str. 4 d.). Pusės žalos priteisimas nepažeis šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. Nustatant ieškovo įrodinėjamos žalos dydį teismas vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu ir konstatavo, kad ieškovas įrodė turtinės žalos sumą, nes jo ir trečiojo asmens Ž. S. parodymai apie pagrobto turto sudėtį ir vertę buvo nuoseklūs. Teismas nurodė, jog pagrobti papuošalai buvo asmeninio naudojimo dovanoti ir paveldėti daiktai, todėl ieškovas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, gauti įrodymų apie papuošalų vertę neturi galimybės, tačiau ieškovas neįrodė pagrobto naujo fotoaparato SONY vertės, nors turėjo galimybę prekybos įstaigose gauti duomenis apie šio daikto vertę. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė 40.135 Lt žalą, tačiau mažino iš atsakovo priteisiamus nuostolius ½ dalimi.
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) V. S. pateikė apeliacinį skundą (b.l.166-169), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nesutinkantis su tuo, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovas, nes saugomame objekte suveikus signalizacijai ir vėl atsistačius, pakartotinai uždaryti objektą ir jį priduoti nebuvo būtinybės, nes saugos darbuotojo tvirtinimu signalizacija nebuvo pažeista. Signalizacija neretai suveikia nuo pašalinių reiškinių (didelio trenksmo, perkūnijos), vėliau pati atsistato. Ieškovas nurodo, jog po antro signalizacijos suveikimo, jis atvyko su sutuoktine į saugomą objektą ir, konstatavę įsilaužimą, iškvietė policiją kaip tai numatyta Sutarties 3.1.7 p. Mano, jog teismas neteisingai išaiškino sutarties nuostatą ir nepagrįstai sumažino per pusę patirtą žalą dėl neatvykimo į objektą po pirmo pranešimo apie įvykį. Taip pat nesutiko su sutarties 6.1 p. vertinimu, nes teismas neatskleidė brangenybių sąvokos sprendime. Sutarties 6.1 p. užsakovui rekomenduojama, kad saugomo objekto sienos, lubos, perdengimai būtų kapitaliniai; pinigai, brangenybės saugomi seifuose. Šeimos narių papuošalai, laikrodžiai buvo bute, kurio apsaugą nuo pašalinių įsilaužimo turėjo užtikrinti atsakovas, tačiau apsaugos neužtikrino. Jei pavogti daiktai būtų buvę saugomi seife, įsilaužimo metu galimai būtų išneštas ir seifas su jame saugomais daiktais. Dėl apsaugos darbuotojų kaltės buvo įvykdyta vagystė, todėl patirta žala turėtų būti atlyginta visiškai. Jei butas butų apsaugotas, nebūtų pagrobti ir bute buvę daiktai. Mano, jog sutarties 6.1 p. yra ne imperatyvi sąlyga, bet rekomendacinio pobūdžio. Mano, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti savo parengtą sutartį su standartinėmis sąlygomis, 6.1 p. nebuvo aptartas individualiai, esant tokiai situacijai, sutarties sąlygos vertinamos paslaugos gavėjo naudai. Apeliantas vadovaujasi CK 6.256 str., 6.718 str. nuostatomis. Mano, jog žala priteistina ir už fotoaparatą.
Apeliantas (atsakovas) UAB „Trikampis žiedas“ pateikė apeliacinį skundą (b.l.173-176), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo nesutinkantis su teismo argumentais dėl to, jog atsakovas, būdamas profesionaliu licencijuotu turto saugotoju netinkamai atliko savo pareigas. Pažymi, apsauga tinkamai išpildė visas sutartines sąlygas, gavusi apsauginės pagalbos iškvietimo signalus, skubiai nusiuntė ekipažą į įvykio vietą. Mano, jog jeigu pirmojo signalizacijos suveikimo metu, po apsaugos skambučio ieškovas būtų sutikęs atvykti ir apžiūrėti butą, bei paprašęs apsaugos saugoti butą iki kliento atvykimo, nusikaltimą padarę asmenys galimai būtų buvę sulaikyti įvykio vietoje ir žala ieškovui nebūtų buvusi padaryta. Teigia, jog materialinė žala atsirado ne dėl atsakovo, o įsilaužimą įvykdžiusių asmenų kaltės, bei ieškovo neveikimo ir nerūpestingumo. Nesutinka su teismo teiginiu, jog tarp atsakovo veiksmų ir pasekmių - įsilaužimo ir įsibrovusių asmenų - savalaikio nenustatymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, atsakovo civilinei atsakomybei taikyti nėra būtinųjų sąlygų (atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu). Civilinė atsakomybė negalima, nes žalą sąlygojo ne atsakovo veiksmai ar neveikimai, o trečiųjų asmenų kalti veiksmai bei paties ieškovo nerūpestingumas. Apeliantas sutinka su teismo teiginiu, jog ieškovui atvykus į butą po pirmojo aliarmo signalo ir įėjus į buto vidų, būtų neišvengiamai pastebėtas įsilaužimas, tačiau ieškovas pats atsisakė atvykti pagal pirmąjį pavojaus signalą ir nesutiko apžiūrėti objekto iš vidaus, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas, sutikdamas su atsakovo argumentais, jog dėl žalos kilimo yra atsakingas pats ieškovas, nepagrįstai iš dalies tenkindamas ieškinį, dalį kaltės dėl žalos kilimo perkėlė atsakovui. Atsakovas sutartines prievoles vykdė tinkamai ir laiku, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, taigi civilinė atsakomybė negalima. Apeliantas (atsakovas) pažymi, jog yra ne vieną kartą žodžiu informavęs ieškovą apie būtinybę tobulinti esamą apsaugos sistemą, tačiau ieškovas neatsižvelgė į šiuos pasiūlymus bei reikalavimus ir šiais savo neatsargiais ir neatidžiais veiksmais sudarė prielaidas žalai atsirasti, todėl nesutinka su teismo argumentu dėl signalizacijos techninio netobulumo. Sutinka su teismo argumentais, jog už tinkamą paslaugos sutarties vykdymą atsako paslaugos teikėjas, tačiau pažymi, kad atsakovas sudarytą sutartį vykdė tinkamai ir laiku, jo veiksmai atitiko reikalavimams keliamiems jo profesinei veiklai. Pagal sutartį jokių vertybių ar kito turto ieškovas neperdavė atsakovui, o atsakovas iš ieškovo jokio turto nepriėmė, todėl atsakovas nebuvo pilnai materialiai atsakingas už ieškovo bute esančio turto išsaugojimą, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti atsakovo atsakyti už tai, ko atsakovas nebuvo įsipareigojęs vykdyti. Teigia, jog atsakovo atsakomybė negalima, nes teisinis pagrindas civilinei atsakomybei kilti yra tik tada, kai nustatoma civilinės atsakomybės sudėties elementų visuma. Mano, jog teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles nurodydamas, jog saugos paslaugų sutartis turi būti aiškinama apelianto nenaudai bei ieškovo naudai, nes apelianto civilinei atsakomybei atsirasti nėra būtinųjų sąlygų. Teismas klaidingai interpretavo sutarties objekto turinį, šiuo atveju turtas nėra apsaugos objektas, nes atsakovas vykdė tik sutarties 2 p. nurodytų patalpų, apsaugą. Nesutinka su teismo argumentais dėl ieškovo pagrobto turto vertės, nes mano, jog ieškovas įrodymais nepagrindė patirtos žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (ieškovas V. S. ir atsakovas UAB“Trikampio žiedas“) apeliaciniais skundais nesutinka su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, kuriuo iš dalies yra patenkintas ieškovo V. S. ieškinys dėl žalos priteisimo. Ieškovas reikalauja ieškinį patenkinti, o atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi byla, sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl skundžiamas sprendimas paliktina nepakeistas.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiam ginčui spręsti pagrįstai taikė Civilinio kodekso 6.716-6.724 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias atlygintinių paslaugų teikimą, nurodant, jog civilinei atsakomybei atsirasti taikomi ir bendri civilinės atsakomybės nuostatai (6.245-6.249 straipsniai bei prievolių vykdymo principai (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).
Civilinės sutartinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, kylančios dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nevykdymo, pagrindinė funkcija ir paskirtis – kompensuoti nukentėjusiajai šaliai patirtą žalą. Ieškovas šioje byloje prašė priteisti iš atsakovo 41135 Lt atlyginti žalai, kuri atsirado dėl atsakovo netinkamos saugos paslaugų sutarties vykdymo.
Sprendžiant byloje pareikštą ieškinį, svarbu nustatyti civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu pagrįstumą ir sąlygas, kurioms esant taikytina civilinė atsakomybė, t.y. nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) kreditoriui faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsakovo kaltės buvimą, jos laipsnį. Nenustačius bent vienos iš nurodytų aplinkybių, atsakovo atsakomybė negalima, nes teisinis pagrindas šiai atsakomybės rūšiai kilti yra tik tada, kai nustatoma civilinės atsakomybės sudėties elementų visuma (Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada, jog atsakovas, būdamas profesionaliu licencijuotu turto saugotoju netinkamai atliko savo pareigas, kadangi dėl savo darbuotojų aplaidumo netinkamai apžiūrėjo saugomo buto perimetrą, suveikus signalizacijai. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad suveikus antrame namo aukšte esančio ieškovo buto signalizacijai, atvykę atsakovo darbuotojai nepastebėjo priduoto apsaugai buto praviro lango ir jo laužimo požymių, t.y. nepastebėjo išmindžiotos žemės po langu ir likusių kopėčių pėdsakų ant žemės ir sienos po langu, kas yra užfiksuota policijos tyrėjos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose (b.l. 81-114). Kad protokole užfiksuotų pėdsakų nebuvo galima pastebėti, pasinaudojus prožektoriumi ar kitomis techninėmis priemonėmis, įrodymų byloje nėra. Be to, liudytoju apklaustas atsakovo darbuotojas V. S., kuris atvyko apžiūrėti ieškovo buto suveikus signalizacijai, parodė, kad į žemę po saugomo buto langais jis net nežiūrėjo(b.l. 159). Dėl šios priežasties atmestini atsakovo argumentai, kuriais teigiama, kad suveikus signalizacijai sutartis buvo vykdoma tinkamai ir dėl įsibrovimo į butą, o taip pat įvykdytos vagystės apelianto kaltės nėra. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp atsakovo netinkamo sutarties vykdymo ir pasekmių (įsibrovimo į butą ir daiktų vagystės) yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir nėra aplinkybių, atleidžiančių atsakovą nuo civilinės atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą. Atmestini atsakovo argumentai, kad jis Sutarties 2 p. pagrindu saugojo tik butą ir neatsako už jame buvusį ar pavogtą turtą, nes tai prieštarauja teikiamos paslaugos paskirčiai.
Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada, kad ieškovas (užsakovas) taip pat netinkamai vykdė sutarties sąlygas, nes neatvyko apžiūrėti buto, kai jam pirmą kartą buvo pranešta apie suveikusią signalizaciją. Kad apie signalizacijos suveikimą ieškovui buvo pranešta yra nurodyta ir ieškinyje, o atvykti į saugomą objektą jo apžiūrai užsakovas yra įsipareigojęs Sutarties 3.1.7 p. Tai rodo, kad faktiškai tiek ieškovas, tiek atsakovas yra kalti dėl įvykdytos iš buto daiktų vagystės. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovo darbuotojams tinkamai apžiūrėjus saugomo buto perimetrą ir pastebėjus įsibrovimo į butą pėdsakus arba ieškovui atvykus apžiūrėti buto, gavus pirmą pranešimą apie signalizacijos suveikimą, galėjo būti užtikti bute esantys pašaliniai asmenys ir užkirstas kelias daiktų vagystei bei žalos padarymui.
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas neužtikrino pinigų, auksinių žiedų bei kitų dirbinių, laikymo seife ar tam tikslui įrengtoje saugykloje. Tačiau kolegija mano, kad ši aplinkybė negali atsakovo atleisti nuo civilinės atsakomybės, kadangi Sutarties 6.1 punktas yra rekomendacinio pobūdžio, o tarp įsibrovimo į butą ir turto iš jo vagystė nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Nurodyta aplinkybė(pinigų ir auksinių dirbinių laikymas ne seife) faktiškai tik palengvino turto vagystę ir rodo ieškovo nerūpestingumą, dėl ko taip pat yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį.
Dėl paminėtų aplinkybių kolegija sprendžia, kad teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.248 str. nuostatas, ir CK 6.248str.4d. pagrindu pagrįstai 50 proc. sumažino priteistinos žalos dydį, pripažįstant, jog dėl vagyste iš buto padarytos žalos vienodai yra kaltos abi sutarties pusės.
Atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė pagrobto turto ir tuo pačiu padarytos žalos dydžio, tačiau kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Kolegija pažymi, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).
Kolegija mano, kad nustatant pavogtą turtą ir ieškovo įrodinėjamos žalos dydį, teismas vadovavosi būtent tikimybių pusiausvyros principu ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė padarytą turtinę žalą 40135Lt sumai, nes jo ir trečiojo asmens Ž. S. parodymai apie pagrobto turto sudėtį ir vertę iš esmės yra nuoseklūs. Netikėti nukentėjusiaisiais pagrindo nėra, nes dėl jų nesąžiningumo įrodymų byloje nėra, o kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, tai apvogtas butas yra pakankamai gerai įrengtas ir apstatytas. Tai rodo, kad ieškovas ir tretysis asmuo gyveno gana pasiturinčiai, todėl po priesaikos jų duoti parodymai (dėl dingusių pinigų, auksinių žiedų ir kitų papuošalų) negali būti vertinami kaip nepatikimi ir prieštaraujantys esantiems byloje įrodymams. Taip pat pažymėtina, kad paprastai auksinių žiedų ir kitų papuošalų įsigijimo dokumentai nėra saugomi, nes tam nėra jokios būtinybės. Tuo tarpu fotoaparatui yra suteikiama tam tikra garantija ir gaunama jo naudojimo instrukcija, todėl kolegija mano, kad nepateikus papildomų įrodymų dėl šio daikto įsigijimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo verte sumažino priteistinos žalos dydį.
Kiti apeliacinių skundų argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinius skundus jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).
Kadangi ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai yra atmesti, jie privalo atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, o apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje neatlygintinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 98str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5121-656/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. S. ir atsakovo UAB“Trikampio žiedas“ valstybei po 9,0Lt iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.