Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-30 · Civilinė byla Nr. 2A-470/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-30
Bylos Nr.
2A-470/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas (pran.)
Trečiasis asmuo
J. M.
Atsakovas
Gečių žemės ūkio bendrovės
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Lytagra“
Kategorijos
  • 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-470/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.3; 21.4.2.7; 42.10; 44.5.1; 45.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (pranešėjo), sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei R. U.,atsakovo atstovui advokatui M. N.,trečiajam asmeniui J. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Gečių žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-218-230/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lytagra“ ieškinį atsakovui Gečių žemės ūkio bendrovei dėl įsiskolinimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo byloje J. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB ,,Lytagra“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo Gečių žemės ūkio bendrovės priteisti 204 730 Lt skolos, 123 486,09 Lt delspinigių, 23 143 Lt palūkanų, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. lapkričio 29 d. paskolos sutartimi Nr. 53 ieškovas paskolino atsakovui 160 000 Lt, kuriuos atsakovas turėjo grąžinti iki 2005 m. balandžio 1 d., tačiau skolą atsakovas grąžino tik 2005 m. gruodžio 23 d., todėl, remiantis sutartimi, privalo sumokėti ieškovui 1 375,33 Lt palūkanų ir 19 519,88 delspinigių. 2005 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 101 ieškovas atsakovui pardavė žemės ūkio techniką, už kurią atsakovas sutartu laiku nesumokėjo, todėl turi sumokėti 21 326,07 Lt palūkanų ir 2 316,01 Lt delspinigių. 2005 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartimi Nr. 207 ieškovas paskolino atsakovui 40 000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2005 m. rugsėjo 30 d., tačiau grąžino tik 2005 m. gruodžio 2 d. Pagal šią sutartį atsakovas privalo ieškovui sumokėti 441,64 Lt palūkanų ir 1 532,83 Lt delspinigių. 2005 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 404 ieškovas pardavė atsakovui grūdų sandėliavimo įrangą, už kurią atsakovas iki 2005 m. lapkričio 21 d. turėjo sumokėti 204 730 Lt, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Pagal šią sutartį atsakovas turi sumokėti 204 730 Lt skolos ir 119 521,43 Lt delspinigių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti 19 519,88 Lt delspinigių pagal 2004 m. lapkričio 29 d. paskolos sutartį Nr. 53.

Atsakovas Gečių žemės ūkio bendrovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas pripažino ieškovo reikalavimą priteisti 23 613,94 Lt delspinigių. Priešieškiniu atsakovas prašė 2005 m. spalio 20 d. sutartį ir tos pačios dienos prekių priėmimo-perdavimo aktą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl akių ir neturi jokių teisinių pasekmių, kadangi vienintelę ,,ARAJ“ grūdų džiovyklą su papildoma įranga ieškovas pastatė ir sumontavo pagal kitas sutartis - 2004 m. liepos 15 d. montavimo sutartį ir 2004 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 203. ,,ARAJ“ grūdų džiovykla su papildoma įranga turi būti suprantama kaip grūdų džiovinimo ir saugojimo įrenginys, nes pastatytas statinys susideda iš 4 grūdų džiovinimo ir saugojimo bokštų, kuriuose įmontuota tiek grūdų džiovinimui, tiek laikymui reikalinga įranga. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovui būtų perduota kokia nors kita „ARAJ“ firmos nauja, nenaudota grūdų sandėliavimo įranga, vadinasi šalys nesusitarė dėl sutarties dalyko (6.305 ir 6.306 str.) ir tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Minėtas sandoris yra fiktyvus, nes ieškovas sutartimi siekė ne parduoti naujas prekes atsakovui, o neteisėtai pasipelnyti arba tokiu būdu padengti papildomas išlaidas, kurios galėjo atsirasti pagal ankstesnes atsakovo nurodytas sutartis (CK 1.86 str. 1 d.). Atsakovas nurodė, kad ginčijamas sandoris yra sudarytas ir dėl piktavališko buvusio Gečių ŽŪB pirmininko J. M. susitarimo su ieškovu (CK 1.91 str. 1 d.), kadangi tiek sutartis, tiek PVM sąskaita-faktūra pasirašyta likus kelioms dienoms iki jo nušalinimo nuo bendrovės pirmininko pareigų, o pirkimą-pardavimą patvirtinantys dokumentai perduoti atsakovui jau po 2005 m. spalio 24 d. Gečių ŽŪB narių susirinkimo, kurio metu J. M. buvo nušalintas. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti delspinigius ir palūkanas pagal paskolos sutartis. Šios sutartys parengtos ieškovo ir sudarytos atsakovui būnant silpnesnėje derybinėje pozicijoje. Atsakovas pažymėjo, kad delspinigių ir palūkanų dydis nepagrįstai didelis, o nustatytas kintamas delspinigių dydis įtvirtina baudines netesybas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovui 204 730 Lt skolos, 123 370,21 Lt delspinigių, 21 767,71 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį bei priešieškinį atmetė. Teismas nurodė:

1. 2005 m. spalio 20 d. sutartimi Nr. 404 šalys susitarė dėl „ARAJ“ grūdų sandėliavimo įrangos pirkimo už 204 730 Lt. Atsakovas įsipareigojo sumokėti įrenginio kainą iki 2005 m. lapkričio 21 d. Sutarties sudarymo dieną pasirašytas ir atsakovo ginčijamas įrenginio priėmimo-perdavimo aktas. Šalių sudaryta 2004 m. liepos 15 d. montavimo darbų sutartis ir 2004 m. spalio 29 pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad šalys jau buvo susitarę dėl „ARAJ“ džiovyklos S66 su papildoma įranga pirkimo ir jos sumontavimo. Šios sutartys buvo sudarytos 2003 m. spalio 24 d. komercinio pasiūlymo pagrindu. Priėmimo-perdavimo aktas (t.1, b.l. 91) patvirtina, kad įranga pagal šias sutartis buvo perduota 2005 m. vasario 14 d. Po šios įrangos priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ieškovo komercinis pasiūlymas buvo patikslintas (t.1, b.l. 97-100). Byloje paskirtos statybinės teismo ekspertizės išvados (t.2, b.l. 76-80) patvirtina, jog buvo sumontuota papildoma nestandartinė įranga ir atlikti papildomi montavimo darbai, kurių kainos kompensavimui ir buvo įforminta 2005 m. spalio 20 d. sutartis. Nors šalių santykiai įforminti pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau tikroji šalių valia buvo susitarti dėl kompensacijos už papildomos įrangos sumontavimą dėl padarytų komercinio pasiūlymo pakeitimo. Sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, pagal tikruosius šalių ketinimus, o ne remiantis vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, taip pat turi būti atsižvelgta į sutarties esmę ir tikslą bei sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str.). Nėra pagrindo teigti, jog ginčijamas sandoris yra tariamas ar fiktyvus. Įranga atsakovo bendrovėje buvo atvežta ir sumontuota didesne apimtimi, nei pagal pradinį komercinį pasiūlymą ir pasirašytas pirmines sutartis, t.y. atsakovas įgijo didesnės apimties produktą, todėl ir buvo susitarta dėl papildomo atlygio, kurį prašo priteisti ieškovas. Aplinkybė, jog atsakovo vadovas J. M. buvo atleistas iš bendrovės valdybos pirmininko pareigų iš karto po sutarties sudarymo, neįrodo piktavališko susitarimo su ieškovu fakto. Ginčo sutarties prievolės atsakovas neįvykdė, nesąžiningai ją neigė ir ginčijo. Sutartyje nustatyti 0,06 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nėra pernelyg dideli. Netesybų dydis nustatytas susitarus dviem ūkio subjektams – verslo partneriams, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas šiuose santykiuose buvo priklausomas nuo ieškovo, arba kad jis buvo ekonomiškai silpnesnė, nepatyrusi ar neinformuota šalis.

2. 2005 rugpjūčio 26 d. paskolos sutartimi Nr. 207 ieškovas paskolino atsakovui 40 000 Lt, kurią paskolos gavėjas turėjo grąžinti iki 2005 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas paskolą grąžino praleidęs sutartyje numatytą terminą, t.y. 2005 m. gruodžio 2 d. (t.1, b.l. 50). Paskolos sutartimi šalys numatė 6,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos dalies. 441,64 Lt palūkanos priteistinos, remiantis šalių sutartimi ir CK 6.872, 6.874 straipsnių nuostatomis. Mažinti ieškovo pagal sutarties sąlygas paskaičiuotus 1 532,83 Lt delspinigius nėra pagrindo.

3. 2004 m. lapkričio 29 d. paskolos sutartimi Nr. 53 (t.1, b.l. 14) ieškovas paskolino atsakovui 160 000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2005 balandžio 1 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė papildomą susitarimą kuriuo šalys susitarė, jog paskolos gavėjas paskolą grąžins iki 2006 m. balandžio 1 dienos (t.3, b.l. 54). Paskola ieškovui grąžinta 2005 m. gruodžio 23 d. (t.1, b.l. 36-38, 52), todėl reikalavimas priteisti palūkanas nepagrįstas. Ieškovas nuo reikalavimo priteisti 19 404 Lt delspinigius atsisakė.

4. 2005 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 101 ieškovas pardavė atsakovui įvairios žemės ūkio technikos už 1 898 328,78 Lt sumą. Atsakovas pripažino ieškovo reikalavimą šios sutarties pagrindu sumokėti 21 326 Lt palūkanas, ginčijo reikalaujamų priteisti delspinigių dydį. Teismo nuomone, sutartyje numatyti 0,06 procento dydžio delspinigiai nelaikytini nesąžiningais, neprotingais ar pernelyg dideliais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Gečių žemės ūkio bendrovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo ieškovui skolą ir delspinigius pagal 2005 m. spalio 20 d. sutartį; delspinigius pagal 2005 rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį Nr. 207 bei delspinigius pagal 2005 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 101. Atsakovas prašo tenkinti priešieškinį, pripažinti negaliojančia 2005 m. spalio 20 d. sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas išdėsto tokius skundo argumentus:

1. Visa ,,ARAJ“ grūdų džiovykla S66, įskaitant ir sandėliavimo įrangą buvo perduota ir sumontuota vadovaujantis 2004-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 203 bei 2004-07-15 montavimo sutartimi Nr. 18. Tinkamai ir pilnai atliktų darbų bei įrangos perdavimo faktą patvirtina 2005-02-14 įrangos perdavimo priėmimo aktas (tinkamą atsiskaitymą už perduotus daiktus patvirtina 2004-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą SF-S08 Nr. 001270). Gečių ŽŪB pirmininkas J. M. prašymą atlikti numatomos statyti grūdų džiovyklos su sandėliavimo bokštais technologinio projekto pakeitimo darbus (papildomus darbus) pateikė 2004-07-21, t. y. iki sutarties pasirašymo. Teismo išvada jog ieškovo pateiktas komercinis pasiūlymas negalėjo būti keičiamas dėl naudojamų SAPARD paramos lėšų yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai, remdamasis atliktos ekspertizės aktu, konstatavo, kad 204 730 Lt grūdų sandėliavimo įrangos pardavimo kaina yra lygi struktūrinių ir projektinių ieškovo pasiūlymo pakeitimų ir kylančių papildomų išlaidų dydžiui. Ekspertizės akte nėra nurodyta jokia papildomai atliktų darbų vertė. 2003-10-24 komerciniame pasiūlyme buvo neteisingai nurodytas įrenginių kiekis, o kaina nurodyta viso objekto. Lenkijos įmonė ,,ARAJ“ padarė patobulinimus įrengimuose bei technologijoje, tačiau ieškovo pasiūlyme nurodyta kaina liko nepakitusi. Ieškovas nenurodė, kokie darbai, prekės ar paslaugos buvo suteiktos pagal 2005-10-20 pirkimo-pardavimo sutartį.

2. 2005-10-20 sutartis sudaryta iš piktavališkų buvusio Gečių ŽŪB pirmininko J. M. tikslų, kadangi jis žinojo apie atleidimą iš bendrovėje užimamų pirmininko pareigų, sandorį sudarė neinformavęs ir nepranešęs visuotiniam bendrovės dalyvių susirinkimui (CK 1.91 str. 1 d.). Sutartis sudaryta tik ,,dėl akių“ ir realiai neturi jokių teisinių pasekmių. Sandoris yra apsimestinis, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.86 str. 1 d.).

3. Teismas nepagrįstai netaikė 6 mėnesių senaties termino reikalavimui priteisti delspinigius pagal 2005-10-20 sutartį. Netesybos pagal sutartį turėjo būti skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos.

4. Ieškovo sutartyse nurodyti 0,06 proc. delspinigiai skaičiuojami nuo įsipareigojimo už kiekvieną praleistą dieną. Tai sudaro 21 proc. metinių palūkanų nuo skolinio įsipareigojimo ir yra nepagrįstai didelės. Teismas darydamas išvadas dėl delspinigių dydžio nepagrįstai sutapatino visas ginčijamas sutartis, nurodydamas tuos pačius atsakovo prašymo taikyti 0,02 proc. delspinigius atmetimo motyvus. Netesybos gali būti sumažintos atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą ir jo padarinius ieškovui, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, atsakovo teisinį statusą, o taip pat kitus kriterijus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB ,,Lytagra“ prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėsto šiuos argumentus:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2005-10-20 sutartis yra niekinė. Byloje atliktos ekspertizės išvados nėra prieštaringos.

2. Įstatymas nedraudžia perduoti daiktą ir po jo perdavimo pasirašyti sutartį. Tai, kad dėl 2005-10-20 sutarties šalys tarėsi iš anksto patvirtina atsakovo 2004 m. liepos 21 d. ieškovui rašytas prašymas atlikti technologinio projekto pakeitimo darbus, kadangi įrangos pagal pradinį komercinį pasiūlymą nebuvo galima montuoti dėl kabelio apsauginės zonos reikalavimų, taip pat buvo prašoma atlikti džiovyklos sujungimą su esamu grūdų sandėliu. Šiuo raštu atsakovas įsipareigojo papildomai sumokėti už projekto pakeitimus ir reikalingą papildomą įrangą.

3. Ieškovui sudarant sandorius su atsakovu, pastarojo atstovas ŽŪB pirmininkas J. M. buvo pateikęs įgalinimus pasirašyti sandorius. Apie sudaromus sandorius niekam pranešti neprivalėjo, todėl skundo argumentai dėl piktavališko susitarimo nepagrįsti.

4. Sutartyje šalys numatė, kad 0,06 proc. netesybos mokamos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsiskaitymo, todėl teismas pagrįstai jas priteisė už visą prašomą laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šalies argumentai

Dėl 2005 m. spalio 20 d. sutarties Nr. 404. Ieškovas, prašydamas pagal šią sutartį priteisti iš atsakovo 204 730 Lt skolos ir netesybas, ieškinyje nurodo, kad sutartimi Nr. 404 ieškovas atsakovui pardavė „naują nenaudotą ARAJ“ firmos grūdų sandėliavimo įrangą. Atsakovas, priešieškiniu prašydamas tą pačią sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, teigia, kad tai yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), nes visa įranga buvo įsigyta pagal 2004 m. liepos 15 d. montavimo sutartį ir 2004 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau ištirtos aplinkybės ir surinkti įrodymai nepatvirtina nei ieškovo, nei atsakovo pateikiamo faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo. Byloje nustatyta, kad 2003 m. spalio 20 d. gamybos ir diegimo įmonė „ARAJ“ bendrovei „Lytagra“ pateikė išankstinį pasiūlymą dėl grūdų laikymo ir džiovinimo komplekso, nurodant objektą: GEČIŲ – Lietuva. Pasiūlymo kaina 136 000 EUR (t. 2, b. l. 151-156). 2003 m. spalio 24 d. ieškovas AB „Lytagra“ atsakovui „Gečių“ ŽŪB pateikė komercinį pasiūlymą įsigyti firmos „ARAJ“ grūdų džiovyklą S66 (nepertraukiamo veikimo) su pirminiu valymu ir grūdų saugojimo bokštais. Pardavimo kaina 810 379,07 Lt (t. 1, b. l. 93). 2004 m. liepos 15 d. AB „Lytagra“ ir Gečių žemės ūkio bendrovė pasirašė montavimo sutartį Nr. 18, kuria atsakovas užsakė ieškovui montavimo darbus grūdų džiovyklai S66 su papildoma įranga pagal 2003 m. spalio 24 d. komercinį pasiūlymą. 2004 m. liepos 21 d. atsakovas pateikė ieškovui prašymą atlikti numatomos statyti džiovyklos technologinio projekto pakeitimus, nes pagal esamą projektą grūdų džiovyklos statyti negalima dėl kabelio apsauginės zonos. Atsakovas įsipareigojo sumokėti už papildomą įrangą ir darbus. (t. 1, b. l. 164). 2004 m. liepos 23 d. įmonė „ARAJ“ bendrovei „Lytagra“ pateikė kitą išankstinį pasiūlymą dėl grūdų laikymo ir džiovinimo komplekso, nurodant objektą: GEČIŲ – Lietuva. Pasiūlymo kaina 194 000 EUR (t. 2, b. l. 160-165). 2004 m. spalio 29 d. šalys pasirašė šios džiovyklos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 203. Pardavimo kaina 810 379,07 Lt (t. 1, b. l. 89). 2005 m. vasario 14 d. šalys ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kontrolės departamento Kauno skyrius pasirašė įrangos montavimo perdavimo-priėmimo aktą, kurio pagrindu nurodyta 2004 m. liepos 15 d. montavimo sutartis Nr. 18 (t. 1, b. l. 91). 2005 m. spalio 20 d. šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 404, kurioje įrašyta, jog atsakovas iš ieškovo už 204 730 Lt perka „ARAJ“ firmos naują nenaudotą grūdų sandėliavimo įrangą (t. 1, b. l. 11) ir perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo šią įrangą atsakovas priėmė iš ieškovo (t. 1, b. l. 118). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pagal pirmąjį pasiūlymą ir standartinį grūdų džiovyklos projekto sprendimą keturi 540 t. talpos grūdų bokštai turėjo būti statomi kvadratinėje aikštėje, o pagal technologinį projektą Nr. 2 pritaikytą Gečių ŽŪB sąlygoms paminėtus bokštus buvo numatyta pastatyti (ir vėliau buvo pastatyti) vienoje eilėje. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti technologiniai projektai (t. 2, b. l. 47-66), teismo paskirtos statybinės ekspertizės aktas (t. 2, b. l. 74-99), taip pat šalių atstovų bei trečiojo asmens J. M. paaiškinimai. Atsakovas, įrodinėdamas, kad 2005 m. spalio 20 d pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 404 ir tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktas yra tariamas (niekinis) sandoris, teigia, kad, pakeitus grūdų sandėliavimo įrangos projektą, jos kaina nepasikeitė. Atsakovas remiasi AB „Lytagra“ 2005 m. gegužės 3 d paaiškinamaisiais raštais Nr. 252 ir 206 Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuose nurodoma, kad patikslinus įsigyjamą įrangą ir prisidėjus papildomoms pozicijoms kainos išliko nepakitusios. Tokį šių raštų tekstą paaiškino ieškovas ir trečiasis asmuo nurodydami, kad projektas (grūdų džiovykla) buvo finansuojamas iš Europos sąjungos struktūrinių fondų - SAPARD lėšomis, todėl pakeitus projekto kainą grėsė finansavimo nutraukimas. Dėl to projekto pakeitimas su Nacionaline mokėjimų agentūra buvo derinamas neatskleidžiant kainų skirtumo, kurį Gečių ŽŪB nusprendė sumokėti bendrovės pinigais. Toks paaiškinimas atitinka LR Finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 patvirtintas Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių nuostatas. Taisyklių 204 punkte nustatyta, kad jokie su įgyvendinančiąja institucija raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, [...]nėra leidžiami. Taisyklių 205.3 punkte nustatyta, kad paramos sutartis turi būti keičiama, jeigu kurios nors projekto biudžeto išlaidų kategorijos suma nukrypusi nuo paramos sutartyje planuotos sumos daugiau kaip 10 procentų, o Taisyklių 211.4 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą arba sutarties nutraukimą, kai projekto vykdytojas nukrypo nuo patvirtintų projekto biudžeto išlaidų kategorijų sumų daugiau kaip 10 procentų. Šitokia reglamentacija patvirtina projekto vykdytojų apsisprendimą neinicijuoti paramos sutarties (jos kainos) keitimo, o už būtinus papildomus darbus sumokėti žemės ūkio bendrovės lėšomis. Aplinkybę, kad grūdų džiovyklos įrengimo projekto pakeitimas padidino kainą, patvirtina jau paminėti įmonės „ARAJ“ pateikti išankstiniai pasiūlymai, kur pritaikyto grūdų laikymo ir džiovinimo komplekso kaina pakilo nuo 136 000 EUR iki 194 000 EUR (t. 2, b. l. 151-156, 160-165), 2004 m. liepos 22 d. šalių raštas įmonei „ARAJ“ (t. 1, b. l. 178-180), ieškovo pateiktas technologinių projektų palyginamasis kainų skaičiavimas (t. 2, b. l. 100), 2005 m. rugpjūčio 18 d. atsargų nurašymo aktas Nr. NUR010533 (t. 1, b. l. 181) bei teismo paskirtos statybinės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad dėl priverstinio grūdų bokštų išdėstymo pakeitimo atsirado būtinybė pakeisti kai kuriuos standartinius technologijos sprendinius į nestandartinius, o šie ir kiti pakeitimai iššaukė bendrą kainos padidėjimą (t. 2, b. l. 76-80). Atsakovas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad ekspertas neatsakė į klausimą dėl medžiagų ir įrengimų vertės. Apelianto teigimu, tokia prieštaringa eksperto išvada negali būti pagrindu priteisti ieškovo prašomus 204 730 Lt. Skundo argumentas nepagrįstas, nes tenkindamas ieškinį apygardos teismas rėmėsi ne tik ekspertizės aktu, bet įrodymų visetu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visi įsigytos įrangos montavimo darbai buvo baigti 2005 m. pradžioje, ką patvirtina 2005 m. vasario 14 d. įrangos montavimo perdavimo-priėmimo aktas. Nutartyje jau paminėta, kad byloje yra toks šalių bei Nacionalinė mokėjimų agentūros pasirašytas aktas (t. 1, b. l. 91). Trečiasis asmuo J. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pagrindiniai montavimo darbai iš tikro buvo baigti akte nurodomu laiku, tačiau įrengimai nebuvo išbandyti, o aktas buvo pasirašytas siekiant atsiskaityti Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad atsakovo ginčijami 2005 m. spalio 20 d pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 404 ir tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašyti po javapjūtės, t. y. po to, kai įrenginys buvo išbandytas, atlikti papildomi pakeitimai, pašalinti darbo metu nustatyti trūkumai ir tokiu būdu paaiškėjo galutinė pirkinio kaina. Toks trečiojo asmens paaiškinimas leidžia pripažinti nepagrįstu apelianto argumentą, kad nupirktų prekių sumontavimas negalėjo vykti anksčiau, nei jų nupirkimas, nes atitinka susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką, kadangi atsakovo nurodoma 2004 m. liepos 15 d. montavimo sutartis Nr. 18 buvo pasirašyta žymiai anksčiau, nei vėl gi atsakovo nurodoma 2004 m. spalio 29 d. džiovyklos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 203. Be to, šalių tarpusavio ir su įmone „ARAJ“ derybos dėl projekto pakeitimo ir papildomų darbų vyko iki 2004 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 203 pasirašymo. Šią aplinkybę patvirtina 2004 m. liepos 21 d. atsakovo prašymas, 2004 m. liepos 22 d. šalių raštas įmonei „ARAJ“, 2004 m. liepos 23 d. įmonės „ARAJ“ pakeistas išankstinis pasiūlymas. Visi aptarti įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo ginčijama 2005 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 404 šalys susitarė dėl sumokėjimo ieškovui už atsakovo įsigytos firmos „ARAJ“ grūdų džiovyklos S66 papildomus įrengimus ir papildomus montavimo darbus. Todėl ši sutartis negali būti pripažinta tariamuoju sandoriu, t. y. sandoriu sudarytu tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str. 1 d.). Tai yra pagrindas atmesti atsakovo priešieškinį. Nustačius, kad 2005 m. spalio 20 d. sutartimi Nr. 404 šalys sulygo dėl atsiskaitymo už realiai įsigytą papildomą įrangą ir realiai atliktus darbus, pripažįstamas nepagrįstu ir kitas atsakovo argumentas dėl atsakovo vadovo piktavališko susitarimo su ieškovu (CK 1.91 str. 1 d.), nes vien tik aplinkybė, kad trečiasis asmuo J. M. buvo nušalintas nuo vadovavimo bendrovei 2005 m. spalio 24 d., nepatvirtina šio teiginio. Atsakovas skunde nurodo, kad J. M. apie būsimą 2005 m. spalio 20 d. sutartį privalėjo pranešti bendrovės pajininkams, tačiau šio argumento neparemia bendrovės įstatų nuostatomis ar kokiu kitu norminiu aktu. Apeliantas nurodo ir dar vieną juridinį 2005 m. spalio 20 d. sutarties negaliojimo pagrindą – kadangi nenustatytas naujos nenaudotos grūdų sandėliavimo įrangos perdavimas ieškovui, atsakovo teigimu, šalys nesusitarė dėl sutarties dalyko ir tuo pažeidė CK 6.305 ir 6.306 straipsnius, dėl ko sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Atsakovo argumentas iš dalies teisingas. Kaip minėta, 2005 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 404 įrašyta, kad atsakovas iš ieškovo už 204 730 Lt perka „ARAJ“ firmos naują nenaudotą grūdų sandėliavimo įrangą. Byloje nustatyta, kad tokia įranga, kaip atskiras technikos vienetas pagal šią sutartį atsakovui perduota nebuvo. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad 2005 m. spalio 20 d. sutartimi šalys susitarė dėl apmokėjimo už atsakovo įsigytos grūdų džiovyklos S66 papildomus įrengimus ir papildomus montavimo darbus. Pažymėtina, kad tokią galimybę pripažino ir atsakovas priešieškinyje nurodydamas, kad ieškovas tokiu būdu (ginčijama sutartimi) siekia padengti papildomas darbo, transporto ir kitas išlaidas. Tai paneigia atsakovo argumentą, kad šalys nesusitarė dėl pirkimo-pardavimo dalyko (arba, sudarydamos tariamą sandorį, susitarė dėl neegzistuojančio dalyko) ir reiškia, kad šalys sutartyje nurodė kitą sandorio dalyką, nei kad iš tikrųjų turėjo galvoje. Vadinasi, 2005 m. spalio 20 d. sutartimi šalys pridengė 2004 m. liepos 15 d. montavimo sutarties ir 2004 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą, t. y. sudarė apsimestinį sandorį (CK 6.87 str. 1 d.). Iš esmės pirmosios instancijos teismas tai ir konstatavo skundžiamame sprendime, nurodydamas, kad tikroji šalių valia buvo susitarti dėl kompensacijos už papildomos įrangos sumontavimą dėl padarytų standartinio pasiūlymo pakeitimų. Iš bylos medžiagos nustatęs, kad pasekmės pagal sutartį atsakovui jau yra atsiradusios – jis gavo produktą, o ieškovas pasekmių siekia, reikalaudamas, kad atsakovas taip pat įvykdytų prievolę pagal sutartį - apmokėtų už šį produktą, teismas nusprendė šioje dalyje ieškinį patenkinti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pritaikė CK 1.87 straipsnio 1 dalį – vertino taisykles, taikytinas sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje ir ieškinį patenkino kitu juridiniu pagrindu nei kad prašė ieškovas t. y. 204 730 Lt priteisė ne kaip naujos grūdų džiovyklos kainą, o kaip kompensaciją už papildomos įrangos sumontavimą. Taip teismas, neperžengdamas ieškinio faktinio pagrindo ribų (remdamasis tik šalių nurodytomis aplinkybėmis), įvykdė savo priedermę nustatyti ir teisiškai kvalifikuoti faktines aplinkybes bei pritaikyti ginčo santykiui tinkamą teisės normą. Skundžiamas sprendimas dalyje dėl 204 730 Lt skolos priteisimo yra teisėtas, pagrįstas ir paliekamas nepakeistas.

Dėl ieškinio senaties termino. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai netaikė 6 mėnesių senaties termino reikalavimui priteisti delspinigius pagal 2005 m. spalio 20 d. sutartį. Iš tikro, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Apygardos teismas skundžiamame sprendime senaties termino nesvarstė ir dėl jo nepasisakė. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas raštu neišdėstė reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Tačiau su priešieškiniu atsakovas teismui pateikė atsakovo atstovo advokato A. S. 2006 m. sausio 25 d. raštą Nr. SP1/R-15 Dėl 2005-11-22 buhalterinės pažymos dėl delspinigių paskaičiavimo, kuriame rėmėsi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reglamentuojančiu sutrumpintą ieškinio senaties terminą (t. 1, b. l. 106). Be to, pirmosios instancijos 2009 m. sausio 20 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas pareiškė, kad delspinigiai pagal 2005 m. spalio 20 d. sutartį galėtų būti priteisti tik už šešis mėnesius. Įstatyme nėra imperatyviai nustatyta, kokia forma turi būti pareiškiamas reikalavimas taikyti ieškinio senatį, todėl nurodyti atsakovo procesiniai veiksmai buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui spręsti, kad atsakovas savo pozicijos gynimui byloje naudoja ieškinio senaties institutą ir svarstyti šį klausimą. To nepadaręs teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir nepasisakė dėl visų atsakovo atsikirtimų. Reikalavimą taikyti ieškinio senatį leidžiama pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė atsikirtimus į atsakovo argumentus dėl ieškinio senaties, todėl teisėjų kolegija nutaria šį klausimą iš esmės spręsti apeliacinėje instancijoje. Atsakovas, reikalaudamas taikyti sutrumpintą ieškinio senatį nurodo, kad teismas, priteisdamas delspinigius pagal 2005 m. spalio 20 d. sutartį daugiau kaip už dvejus metus, pažeidė įstatyme nustatytą terminą.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutrumpintas šešių mėnesių terminas yra nustatytas pareikšti ieškinį dėl delspinigių priteisimo ir negali būti suprantamas kaip maksimalus delspinigių išieškojimo terminas. Kadangi atsakovas reikalauja taikyti sutrumpintą ieškinio senatį, ieškovas šio termino atnaujinti neprašo ir svarbių priežasčių, dėl kurių jis galėtų būti atnaujintas, byloje nenustatyta, sutrumpinta ieškinio senatis turi būti taikoma. Šis terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai ir gali būti priteisti už laikotarpį iki pagrindinės prievolės įvykdymo. 2005 m. spalio 20 d. sutartyje nustatyta, kad 204 730 Lt atsakovas turėjo sumokėti iki 2005 m. lapkričio 21 dienos. Ši prievolė neįvykdyta, todėl delspinigiai už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškininės senaties terminas nėra pasibaigęs. Pareiškimą dėl įsakymo išdavimo ieškovas teismui padavė 2006 m. balandžio 21 d. ir jame prašė priteisti sutartyje numatytus delspinigius – po 0,06 procento mokėtinos sumos už kiekvieną dieną iki pareiškimo padavimo dienos, iš viso 18 108,02 Lt. Tą patį reikalavimą ieškovas išdėstė ir 2006 m. birželio 9 d. paduotame ieškinyje. Kadangi nuo pagrindinės prievolės pažeidimo iki pareiškimo padavimo praėjo penki mėnesiai, prašymas priteisti 18 108,02 Lt delspinigių tenkintinas. Jeigu pagrindinė prievolė ir toliau nevykdoma, delspinigiai gali būti priteisiami už naują šešių mėnesių laikotarpį, jeigu bendra tvarka yra pareiškiamas toks ieškinys (ar papildomas ieškinys toje pačioje byloje). Ieškovas tokį papildomą ieškinį pareiškė 2008 m. rugsėjo 8 d. ir prašė priteisti 101 341,41 Lt delspinigių už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki papildomo ieškinio padavimo – už 825 dienas. Teismas papildomą ieškinį patenkino visiškai. Tačiau esant atsakovo prašymui turi būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) ir delspinigiai priteistini už 183 dienas t.y. 22 479,35 Lt (204 730 x 0,0006 x 183). Priteisiant delspinigius pagal 2005 m. spalio 20 d. sutartį nepritaikyta reikiama materialinės teisės norma, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas keičiamas ir pagal sutartį Nr. 404 priteista 119 521,37 Lt delspinigių suma mažinama iki 40 287,37 Lt (18 108,02 + 22 479,35). Kadangi dėl senaties termino taikymo delspinigiams skundžiamu sprendimu priteistiems pagal kitas byloje nagrinėtas šalių sutartis, apeliaciniame skunde nepasisakoma, teisėjų kolegija neperžengia skundo ribų ir šio klausimo nesvarsto (CPK 320 str.).

Dėl priteistų delspinigių dydžio. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria priteisti delspinigiai: pagal 2005 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 404 (119 521,37 Lt), pagal 2005 rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį Nr. 207 (1532,83 Lt) ir pagal 2005 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 101 (2316,01 Lt). Prašymą argumentuoja tuo, kad priteisti delspinigiai yra pernelyg dideli – 0,06 procentai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną ir 2,5 karto viršija įprastai rinkoje taikomas palūkanų normas. Pažymėtina, kad apeliantas nėra nuoseklus – nesutinka su delspinigių dydžiu ir tuo pačiu pripažįsta, kad jie gali būti priteisti, tačiau nesiekia sumažinimo, o prašo panaikinti šią teismo sprendimo dalį. Kita vertus, atsakovas nepagrindžia argumentais teiginio, kad šalių sulygti delspinigiai viršija įprastines rinkos palūkanas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas teisingai nurodo, kad LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme yra nustatyta palūkanų norma – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Teismų praktikoje sutartyje šalių suderėti delspinigiai pripažįstami neįrodinėjamais minimaliais nuostoliais. Tokiu atveju delspinigius prašanti sumažinti sutarties šalis turi įrodyti, kad sutartiniai delspinigiai ženkliai viršija kitos šalies galimus nuostolius. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Įstatyme (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) yra nustatyta teisė, bet ne pareiga mažinti sutartus delspinigius. Formalus šių normų aiškinimas ir taikymas pažeistų CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą, neskatintų asmenų apdairiai elgtis sutarčių sudarymo metu. Sutarties šalių sulygti delspinigiai negali būti mažinami vien tik deklaruojant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus ir neparemiant jų taikymo būtinumo konkrečiomis bylos aplinkybėmis bei argumentais. Atsakovas neįrodinėja aplinkybių, dėl kurių konkrečiai jam 0,06 procentų dydžio delspinigiai turėtų būti pripažinti pernelyg dideliais. Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad netesybų dydis buvo nustatytas susitarus dviem ūkio subjektams – verslo partneriams ir nėra duomenų apie atsakovo priklausomumą nuo ieškovo, ar kad atsakovas buvo ekonomiškai silpnesnė, nepatyrusi ar neinformuota šalis. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai nėra pagrindas sumažinti sutartimi numatytus ir pirmosios instancijos teismo priteistus delspinigius. Šioje dalyje skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dalyje sumažinant delspinigius priteistus pagal 2005 m. spalio 20 d. sutartį, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistą delspinigių sumą, atitinkamai iki 6413 Lt sumažinamas priteistas žyminis mokestis, iki 1900 atstovavimo išlaidos ir iki 4860 Lt išlaidos ekspertizei (CPK 80 str., 93 str.).

Iš dalies tenkinant skundą iš ieškovo atsakovui priteisiama proporcinga dalis už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio – 2377 Lt, o iš atsakovo ieškovui – atitinkama dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 760 Lt (CPK 93 str., 98 str.).

Paduodamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 7627 Lt žyminio mokesčio, o pagal ginčijamą sumą turėjo sumokėti 7281 Lt. Permokėta suma – 346 Lt grąžinami atsakovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo Gečių žemės ūkio bendrovės ieškovui akcinei bendrovei „Lytagra“ priteistą 123 370,21 Lt delspinigių sumą sumažinti iki 44 136,28 Lt ir bendrą priteistą 349 867,85 Lt sumą sumažinti iki 270 633,92 Lt. Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo ieškovui priteistą 9 428,68 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 6413 Lt, priteistą 2500 Lt atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 1900 Lt, priteistą 6400 Lt ekspertizės išlaidų sumą sumažinti iki 4860 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovo akcinės bendrovės „Lytagra“ atsakovui Gečių žemės ūkio bendrovei priteisti 2377 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Iš atsakovo Gečių žemės ūkio bendrovės ieškovui akcinei bendrovei „Lytagra“ priteisti 760 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Atsakovui Gečių žemės ūkio bendrovei grąžinti 346 Lt permokėto žyminio mokesčio.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė GasiūnienėEgidijus Žironas