- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- N-575-1054-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Zarasų rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimo V. S. (V. S.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis 2008 m. balandžio 30 d. surašė V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 19.30 val., Zarasuose, Vytauto g. prie 11 namo, vairavo kooperatinei bendrovei „Zarasų šilai“ priklausantį automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,89 promilės girtumo laipsnis), neatsižvelgė į vairavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, ir atsitrenkė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68 ir 171 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.
II.
Zarasų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 12 d. nutarime V. S. pažeidimą taip pat kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį skyrė administracinę nuobaudą - 5 000 litų baudą be specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. S. kaltė yra įrodyta jo paties prisipažinimu bei byloje esančia medžiaga. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad V. S. nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, nustatytas lengvas girtumo laipsnis, savo veiksmais nesukėlė sunkių pasekmių, charakterizuojamas teigiamai, dirba ir mokosi, augina ir išlaiko mažametį vaiką. Be to, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad V. S. darbovietės vadovas prašo neatimti teisės vairuoti, nes be šios teisės pažeidėjas nebegalėtų dirbti jo pareigoms pavesto darbo, dėl ko sutriktų bendrovės veikla, o kito specialisto parengimas užimtų daug laiko ir lėšų, bendrovė yra investavusi daug lėšų į pažeidėjo mokymus bei finansuoja jo mokslus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, V. S. šeima gyvena Samanių k., Suvieko sen., Zarasų rajone, ten pažeidėjo motina prižiūri mažametę dukrą, šeimos pajamos nedidelės, šeima neturi nuosavo būsto, todėl netekus darbo, pasunkėtų šeimos turtinė padėtis, pažeidėjas galėtų rečiau lankyti dukrą, nukentėtų mažamečio vaiko interesai. Todėl teismas vadovavosi teisingumo bei protingumo kriterijais ir skyrė maksimalią baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
III.
Zarasų rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyrius (toliau – Institucija) apeliaciniame skunde prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą pakeisti kaip pernelyg švelnų. Institucija mano, kad pažeidėjas buvo nubaustas pernelyg švelniai ir ATPK 30¹ straipsnis buvo pritaikytas nepagrįstai. Nurodo, kad pažeidėjas padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Todėl turėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei bei kitiems eismo dalyviams bei aiškiai suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes sau ir savo šeimai. Atkreipia dėmesį į tai, kad asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo. Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek ir jo šeimos nariams bei darbdaviams. Be to, Institucija nurodo, kad V. S. nuo 2002 m. septynis kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, viena nuobauda yra galiojanti.
Atsiliepimas
V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Pažeidėjas mano, kad Institucijos skundas yra nepagrįstas. Nurodo, kad paskirtą administracinę nuobaudą nelaiko per švelnia: už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jam buvo paskirta maksimali 5000 litų bauda, t.y. yra didelė pinigų suma, kurią pažeidėjas sumokėjo. Todėl mano, kad vien pinigine bauda bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnis buvo pritaikytas ir papildoma administracinė nuobauda neskirta pagrįstai, nes teismas pasinaudodamas diskrecijos teise įvertino tai, kad pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytas lengvas girtumo laipsnis, jis yra charakterizuojamas teigiamai, dirba, mokosi, augina mažametį vaiką. V. S. nesutinka su Institucijos argumentu, kad jo padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų. Nurodo, kad jam buvo nustatytas ne sunkus, o lengvas girtumo laipsnis, eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, transporto priemonėms padaryta žala nedidelė, nukentėjusiojo asmens automobiliui padarytą žalą pilnai atlygins draudimo kompanija, pažeidėjo automobilio savininkas jokių pretenzijų pažeidėjui neturi. Mano, kad jo atveju gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, nes byloje nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, pažeidėjas atsakomybės nevengė, automobilio nevairavo antrą kartą per metus neblaivus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 326 p.). Atkreipia dėmesį į tai, kad turi tik vieną galiojančią nuobaudą. Todėl vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, paskirtų, bet negaliojančių nuobaudų kiekis, negali būti traktuojamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, mano , kad Institucijos skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nes skunde nėra nurodoma, kokia teisės norma remiantis turėtų būti pakeistas pirmosios instancijos teismo nutarimas, o tik nurodoma abstrakčiai, kad nuobauda yra per švelni, kad nėra atsižvelgta į reikšmingas aplinkybes ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu V. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija laiko jį nustatytu. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir apskritai neskirti specialiosios teisės atėmimo.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus V. S., kai jam buvo nustatytas net 0,89 promilės girtumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo apgadinti du automobiliai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Pažeidėjas jau yra baustas ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą (b.l. 12). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. nuo 2002 m. septynis kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus. Tai labai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau sistemingai ir akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Kitos pažeidėjo bei pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, transporto priemonėms padaryta žala nedidelė, nukentėjusiojo asmens automobiliui padarytą žalą pilnai atlygins draudimo kompanija, pažeidėjo automobilio savininkas jokių pretenzijų pažeidėjui neturi, ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. V. S. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda netaikant specialiosios teisės atėmimo yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Zarasų rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.