Kauno apylinkės teismo įsakymas

2010-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-160-825/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2010-05-04
Bylos Nr.
1-160-825/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-160-825/2010Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.2.4; 1.2.18.11; 2.10.1; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMAS
2010 m. gegužės 4 d.,Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, išnagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0843-09 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. P., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, A. P. įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. per laikotarpį nuo 2009 metų vasario l d iki 2009 metų gegužės 1 d., tikslus laikas nenustatytas, būdamas individualios įmonės (duomenys neskelbtini), savininkas, būdamas atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2010 m. balandžio 10 d. aktuali redakcija) 21 straipsnio 1 punkte bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2009 m. liepos 26 d. aktuali redakcija) 30 punkte, kuriose nurodyta kad „už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, tuo pačiu atlikdamas kasininko pareigas, nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2009 m. liepos 26 d. aktuali redakcija) 5 punkto nuorodomis, kurios nustato kad, „...pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai - žodžiais, centai - skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma“, bei 24 punkto nuorodomis, kurios nustato, kad: „Kasininkas negali patikėti jam pavesto darbo kitiems asmenims, nors jie būtų to paties ūkio subjekto darbuotojai“, pinigų mokėjimo žiniaraštį, ne pinigų išmokėjimo metu, paliko pasirašyti pinigų gavėjams įmonės buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), tuo aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko neįmanoma nustatyti asmens pasirašiusio žiniaraštyje ties A. Č. duomenimis bei iš dalies negalima nustatyti 2009 m. A. P. įmonės (duomenys neskelbtini)turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (b.l. 77 - 78) bei paaiškino, kad jis yra individualios įmonės variklis savininkas ir yra atsakingas už visą veiklą įmonėje, tiek kasos operacijas, tiek pavedimus. Įmonėje yra 13 darbuotojų, jų pareigos vairuotojai bei viena buhalterė, tačiau ji samdoma tik dvidešimčiai valandų per savaitę. Dažniausiai darbuotojams alga buvo mokama pavedimu į jų sąskaitas, tačiau keliems darbuotojams kelis mėnesius buvo mokami pinigai grynaisiais. 2009 m. už sausio, vasario kovo mėnesius atlyginimai A. Č. ir S. V. buvo mokami grynaisiais pinigais, tai yra jie nebuvo pervesti į sąskaitą, o išmokėti vasario, kovo, balandžio mėnesiais, kadangi pritrūko įmonės sąskaitoje pinigų dėl šios priežasties ir buvo atlyginimai dviem asmenims išmokėti grynaisiais. Tai patvirtina įmonės (duomenys neskelbtini) žiniaraščiai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Šiuose žiniaraščiuose nurodyta išmokama suma ir prie sumos gavėjo parašas, kur darbuotojai ir pasirašė. Grynuosius pinigus išmokėjo jis pats, kadangi visas kasos operacija bei išmokėjimus vykdė jis pats, tačiau iš buhalterės nebuvo pasiėmęs darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, todėl juos pasiėmė, kiek pamena, liepos mėnesį ir paprašė iš karto pasirašyti juose tiek A. Č., tiek S. V., nors atlyginimai buvo jau sumokėti. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kad minėti asmenys pasirašytų, paliko įmonėje (duomenys neskelbtini), esančiose jo kaip direktoriaus patalpose, tačiau ten jam neesant būna sargas, durys būna nerakintos. Kaip minėtuose žiniaraščio lapuose pasirašė A. Č. ir S. V. jis nematė, kadangi jie buvo palikti jo kabinete ant stalo, o jie abu 2009 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, vakare, išvyko į reisą, o ryte atėjęs į darbą jau rado parašus ties jų vardais. Daugiau nieko ir nesidomėjo, paprasčiausiai nuvežė tuos žiniaraščius atgal buhalterei. Atlyginimai buvo išmokėti tiek A. Č., tiek S. V.. Pripažįsta, kad iš karto nedavė paminėtiems asmenims pasirašyti darbo išmokėjimo žiniaraščiuose Nr. 1, Nr. 2. Nr. 3.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimus pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis: nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, darbo užmokesčio žiniaraščiais, specialisto išvada, darbo sutartimis.

Nukentėjusysis A. Č. (b.1. 8 - 10) paaiškino, kad jis dirbdamas A. P. įmonėje (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais atlyginimo negavo ir nors darbo nebuvo, darbdavys A. P. privalėjo mokėti prastovas arba apskritai atleisti iš darbo, išmokant išeitinę išmoką, tačiau to nedarė. Taigi 2009 m. tikslios datos pasakyti negali turėjo išvykti į reisą. 22 val. jis atėjęs į darbą jau jame rado S. V.. Jis ruošė dokumentus reisui. Jis užėjo pas A. P. į kabinetą, kur tą vakarą buvo vairuotojas V. B., kadangi šis budėjo. Minėtas vairuotojas ir pasakė, kad A. P. paliko dokumentus, neva žiniaraščius, kuriuose jis turi pasirašyti. Jis taip ir suprato, kad palikti darbo užmokesčio žiniaraščiai, tačiau jis niekur nepasirašė. Ar žiniaraštyje buvo kitų asmenų parašų pasakyti negali, nežiūrėjo, taip pat, nematė paties fakto, kad kas ten pasirašinėtų. 2009 m. liepos 31 d. jis buvo atleistas už pravaikštas. Šiuo metu yra baigtas civilinės bylos nagrinėjimas teisme ir yra sudaryta tarp jo ir A. P. taikos sutartis, kuria A. P. įsipareigojo bei jau išmokėjo jam atlyginimą ir išeitinę išmoką. Kas galėjo vietoje jo pasirašyti jis nežino.

Liudytoja B. S. (b.l. 41 - 42) paaiškino, kad ji, kaip uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterė tvarkė A. P. įmonės buhalterinę apskaitą, t.y. dirbo dvidešimt valandų per mėnesį, prižiūrėjo tik pagrindinį darbą, žiūrėjo, kad būtų sumokėti mokesčiai, pristatyti tam tikri dokumentą, o viską kitą darbą atlieka pats įmonės vadovas A. P.. Pinigai darbuotojams buvo mokami ir pavedimo ir grynaisiais, tai darydavo A. P..

Specialistė L. P. (b.l. 44 - 45) paaiškino, kad, įvertinusi tyrėjos pateiktus bylos dokumentus, padarė išvadą, kad įmonės savininkas A. P., atlikdamas kasininko pareigas nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punkto nuorodomis, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai - žodžiais, centai -- skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma, nes pinigų išmokėjimo žiniaraštis buvo paliktas pasirašyti pinigų gavėjams, tame tarpe ir A. Č., ne išmokant pinigus, nes pagal 24 punkto nuorodas „Kasininkas negali patikėti jam pavesto darbo kitiems asmenims, nors jie būtų to palies ūkio subjekto darbuotojai", o pagal 30 punkto nuorodas „Už apskaitos organizavimų pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", t.y. įmonės savininkas A. P.. Kadangi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdyba, atlikusi darbo užmokesčio žiniaraščiuose Nr. 1, 2 ir 3 esančių parašų ties grafa „A. Č.“ tyrimą ir 2010 m. vasario 24 d. specialisto išvadoje Nr. 20-4-(2368)-IS1-434 nurodė, kad trijuose A. P. įmones (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, skiltyse „A. Č.“, esančius A. Č. vardu atliktus parašus, pasirašė ne A. Č., kitas asmuo, darytina išvada, kad pinigai darbuotojui A. Č. išmokėti nebuvo, dėl to duomenys atskaitingo asmens disponuojamų lėšų apyvartos žiniaraščiuose (2009 m. vasario - balandžio mėnesiais) ir kasos pirminiuose bei suvestiniuose dokumentuose ( 2009 m. vasario - balandžio mėnesių laikotarpiu) neatitiko tikrovės, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2009 m. įmonės turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. Č. prašymu (b.1. 3) nustatyta, kad šis asmuo pranešė apie tai, kad jis dirbo A. P. įmonėje (duomenys neskelbtini). 2009m. nesant darbo jis vis tiek įmonėje dirbo, nors reisų ir nebuvo, tačiau patikrinęs sąskaitą atlyginimo nerado. Darbo inspekcija jam patvirtino, kad atlyginimas jam turi būti mokamas. Prašo išsiaiškinti, kas suklastotojo jo darbo užmokesčio dokumentus.

Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais (b.l. 53 - 55) nustatyta, kad skiltyse „A. Č.“ yra parašai ( b. 1. 53-56).

Darbo sutartimi (b.l. 59) nustatyta, kad tarp įmonės (duomenys neskelbtini) bei A. Č. pasirašyta Darbo sutartis.

Specialisto išvados Nr. 20-4-(2368)-IS 1-434 (b.l. 68 – 69) nustatyta, kad pateiktuose tirti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose skiltyse „A. Č.“ esančius parašus, pasirašė ne A. Č., o kitas asmuo.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir ( arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 16 straipsnyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, 19 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jos saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Ištirtais bylos faktiniais duomenimis (specialisto išvada, rašytiniais įrodymais, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais duomenų šaltiniais), nustatyta, kad A. P. būdamas individualios įmonės (duomenys neskelbtini), savininkas ir kasininku, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

Teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. P. aplaidžiai tvarkė apskaitą ir dėlto negalima iš dalies nustatyti įmonės turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Ikiteisminiame tyrime, prokurorui pasiūlius kaltinamajam A. P. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, sutiko ir su bauda (b.l. 111).

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. P. dėl padaryto nusikaltimo gailisi, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant baudą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d., 55 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir skirti 10 MGL – 1300 (tūkstančio trijų šimtų) litų baudą.

Įpareigoti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300. Teismo paskirtų baudų (nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu skirtos baudos) įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. P. 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 425 str. 4 d).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Bronius Varsackis