- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- I-2954-331/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-440/441 (214/614; 215/615; 616, 617) (toliau – ir Sprendimas) atsisakė pareiškėjui A. K. (A. K.), pareiškėjo motinai, Bangladešo Respublikos pilietei B. K., pareiškėjo sutuoktinei, Japonijos pilietei A. K. ir pareiškėjo nepilnametei dukteriai, Japonijos pilietei A. K. panaikino galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atsisakė išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–5) ir prašo panaikinti Departamento Sprendimą.
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. nusipirko UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis, jo žmona ir žmonos mama buvo akcininkai. Kadangi pareiškėjas plėtojo verslą, Departamentas išdavė jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Per metus nuo leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėjas pasamdė 6 darbuotojus ir atidarė japoniškų prekių parduotuvę, o nuo 2015 m. birželio 8 d. įdarbino Lietuvos Respublikos piliečius. Pareiškėjas padidino įstatinį kapitalą, todėl Departamentas suteikė leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galiojančius iki 2018 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolių, todėl pareiškėjas nusipirko UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) akcijų bei atvyko į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų neatsakingo darbo ir patirtų nuostolių pareiškėjas pardavė akcijas.
2.2. 2017 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas pateikė Departamentui savo dukros dokumentus, prašydamas išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo žmona nepateikė dokumentų Departamentui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi Nyderlanduose pateko į avariją. Pareiškėjo žmonai 2017 m. spalio 18 d. Nyderlanduose buvo suteiktas leidimas gyventi, vadovaujantis Japonijos ir Olandijos sutartimi, pagal kurią Japonijos pilietis, investuojantis Olandijoje, gauna leidimą gyventi. Pareiškėjo dukra taip pat gavo leidimą gyventi Nyderlanduose dėl to, kad pareiškėjo žmona gavo leidimą gyventi ir nuo 2017 m. lapkričio 15 d. gyvena Nyderlanduose.
2.3. Bendrovėje pareiškėjas dirbo finansų direktoriumi. Bendrovės darbuotoja R. L. paskirtas užduotis atlikdavo netinkamai arba pavėluotai ir pareiškėjas norėjo ją atleisti iš darbo, tačiau ji išėjo savo noru. Minėtas asmuo pateikė Departamentui melagingus parodymus, nes siekia pareiškėją apšmeižti. Pareiškėjo žmona dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gaudavo atlyginimą, taip pat dirbo Bendrovėje, o 2017 m. sausio 6 d. lankėsi poliklinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Departamentas atliktų patikrinimų metu rado pareiškėją tiek darbo vietoje, tiek namuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad turi leidimą gyventi Nyderlanduose, o šiuo metu nori vykdyti verslą Bendrovėje ir panaikinti patirtus finansinius nuostolius.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą (1 t., b. l. 54–60), kuriuo su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
3.1. Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad 2015 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį 3 metus. Taip pat Departamentas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu pakeitė pareiškėjo sutuoktinei ir dukrai leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išdavė naujus leidimus laikinai gyventi, galiojančius iki tol, kol galios pareiškėjo leidimas laikinai gyventi. Departamentas 2018 m. sausio 11 d. pakeitė leidimą laikinai gyventi pareiškėjo motinai, B. L. Respublikos pilietei, ir išdavė jai naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki galios pareiškėjo leidimas laikinai gyventi. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba) yra išdavusi pareiškėjui, jo sutuoktinei, nepilnametei dukrai ir motinai leidimus laikinai gyventi, galiojančius iki 2018 m. spalio 30 d.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Departamentą, nurodydamas, kad yra Bendrovės dalyvis, ir pateikė prašymą išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi. Taip pat pareiškėjas 2017 m. gruodžio 28 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi ir savo nepilnametei dukteriai. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė neaiškius, prieštaraujančius vienas kitam dokumentus, kurie neįrodė, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Atsakovės vertinimu, pareiškėjas internetinę prekybą gali vykdyti bet kurioje valstybėje, pareiškėjui nėra būtina gyventi Lietuvoje. Tarp pareiškėjo valdomų įmonių sudarytos sutartys bei atlikti pinigų pervedimai buvo atliekami siekiant imituoti Bendrovės vykdomą veiklą ir gauti leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu legalizuojant savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje. Olandijos įmonės, kurios yra Bendrovės klientės, buvo valdomos pareiškėjo, be to, pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia Nyderlandų Karalystėje, nes ten yra jo du verslai, gyvena šeimos nariai. Departamento surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. balandžio 27 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir neišduotas naujas leidimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 61–71). Taip pat pareiškėjas 2017 m. gruodžio 28 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi savo nepilnametei dukrai, nes jo sutuoktinė šiuo metu yra ligoninėje Nyderlanduose (1 t., b. l. 181).
5.1. Migracijos valdyba atliko patikrinimą Bendrovės adresu. Atlikus patikrinimą, jokių iškabų apie Bendrovės veiklą nerasta, taip pat nustatyta, kad nurodytu adresu esantis pastatas yra apleistas. Patikrinimas buvo atliktas ir pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau patikrinimo metu pareiškėjas elgėsi agresyviai, reiškė nepasitenkinimą (2 t., b. l. 33–34).
5.2. Atliekant tyrimą, buvo surinkti Bendrovės darbuotojų paaiškinimai. I. M. 2018 m. vasario 26 d. pateiktame paaiškinime teigė, kad bendrovėje dirba direktore nuo 2017 m. Bendrovė turėjo maisto prekių kioską (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu išsikraustė, ieško naujų patalpų. Bendrovė turi japoniškų prekių elektroninę parduotuvę, kurią perpirko 2017 m. Per 2018 m. užsakymų iš internetinės parduotuvės neturėjo. Darbuotoja teigė, kad ji deklaruoja pajamas, skaičiuoja atlyginimus, veda tabelį, atlieka Bendrovės buhalterinę apskaitą (2 t., b. l. 1–2).
5.3. E. K. 2018 m. vasario 26 d. pateiktame paaiškinime teigė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo administratore, o pasikeitus įmonės pavadinimui, dirbo pardavimų vadybininke, vėliau buvo perkelta dirbti pardavėja į Naujininkuose atsidariusį kioską, tačiau 2017 m. gruodžio 8 d. išėjo iš darbo, nes jos netenkino einamos pareigos. Bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, todėl ji buvo atleista. Bendrovės ofisas yra (duomenys neskelbtini). Darbuotoja pažymėjo, kad pareiškėjo žmona guli ligoninėje Nyderlanduose, pareiškėjas dažniausiai būna Nyderlanduose, o ne Lietuvoje (2 t., b. l. 14–15).
5.4. Bendrovės darbuotojas E. M. 2018 m. vasario 28 d. pateiktame paaiškinime teigė, kad bendrovėje dirba informacinių technologijų specialistu, dirba pusė etato, nuo 13 val. iki 17 val. Bendrovės direktorė yra I. M., taip pat Bendrovėje dirba pareiškėjas, kurio darbas susijęs su finansais, jis yra Bendrovės akcininkas. Pareiškėjo motina dirba valytoja, tačiau darbuotojas teigę nesąs jos matęs, o pareiškėjo brolis dirba kioske (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu kioskas uždarytas. Bendrovė turi dvi internetines parduotuves, pardavinėja japonišką produkciją, jos ofisas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir Bendrovės direktorė didžiąją laiko dalį būna ofise, nebent išvyksta į Olandiją. Pareiškėjas Olandijoje turi įmonę (2 t., b. l. 4–5).
5.5. R. L. 2018 m. vasario 28 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad dirbo bendrovėje ,,Ordina“ pardavėja, vėliau apskaitininke, o nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. dirbo direktore. Darbuotoja teigė, kad pareiškėjas ją vertė priimti neteisingus buhalterinius sprendimus, pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia Nyderlanduose, nes ten yra jo žmona ir dukra, Nyderlanduose jis turi dvi įmones, kurios perka prekes iš bendrovės (2 t., b. l. 17–18).
5.6. Migracijos valdyba 2018 m. vasario 6 d. atliko patikrinimą Bendrovės veiklos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad statinys nepažymėtas jokiu numeriu, patalpos apleistos, jokių asmenų patalpose nerasta, nėra jokių iškabų ar reklamų apie vykdomą veiklą. 2018 m. vasario 20 d. atlikus patikrinimą pareiškėjo gyvenamojoje vietoje buvo nustatyta, kad namo garažo patalpose įrengta gyvenamoji zona, kurioje gyvena pareiškėjas, jokios veiklos Bendrovė šiuo adresu taip pat nevykdo. Migracijos valdybai atlikus patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad reklaminiame stende buvo Bendrovės pavadinimas, įrengtos 3 darbo vietos, o patikrinimo metu darbo vietoje buvo pareiškėjas ir direktorė I. M.. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Migracijos valdyba padarė išvadą, kad Bendrovė veiklos nevykdo ir yra įsteigta tik tam, kad trečiosios šalies piliečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 193–198).
6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
6.1. Pagal ĮUTP 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
6.2. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Be to, pagal to paties straipsnio 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
6.3. Pagal ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Civiliniame kodekse, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (ĮUTP 2 straipsnio 6 dalis).
6.4. Pagal Leidimų laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto (toliau – ir Tvarkos aprašas), 100 punktą, veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (Tvarkos aprašo 100.4 papunktis); įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (pavyzdžiui, patalpų nuomos sutartis) (Tvarkos aprašo 100.5 papunktis); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (Tvarkos aprašo 100.6 papunktis); įmonė nemoka Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto ir kt.) ir jų nedeklaruoja (Tvarkos aprašo 100.8 papunktis); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (Tvarkos aprašo 100.9 papunktis); įmonė, kurios pateiktuose jos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodyta, kad pagrindinė šios įmonės veikla – prekyba ar paslaugų teikimas, pastaruosius 2 metus deklaruoja įmonės veiklos nuostolius (išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl investuotų lėšų į įmonės veiklą) arba iš savo vykdomos veiklos negauna pajamų (įplaukų) ar pelno (Tvarkos aprašo 100.10 papunktis); yra įrodymų, kad užsienietis praeityje buvo fiktyvios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys (Tvarkos aprašo 100.11 papunktis); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (Tvarkos aprašo 100.12 papunktis).
7. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 1 d. nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32–35). Pareiškėjas, jo sutuoktinė, nepilnametė dukra ir pareiškėjo mama laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. yra deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 313), o Bendrovė yra įregistruota (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 36–37).
8. Bendrovė (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė bendrovei „Nipponmart“ prekės ženklą ir prekes (2 t., b. l. 85). Iš šios bendrovės įstatų matyti, kad jos veiklos objektas yra paslaugų teikimas, prekyba ir gamyba; įstatinis kapitalas yra 50 000 paprastųjų vardinių akcijų (2 t., b. l. 157–158). Bendrovei priklausė kioskas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–26; 3 t., b. l. 7–8), taip pat ji nuomos sutarties pagrindu valdė patalpas, esančias Goštauto g. 8-326, Vilniuje (3 t., b. l. 32–33). Nuo 2017 m. lapkričio 10 d. bendrovė įtraukta į maisto subjektų tvarkymo registrą (1 t., b. l. 22) ir turi leidimą prekiauti, galiojantį iki 2018 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 21). Iš 2017 m. gruodžio 7 d. balanso matyti, kad bendrovė turi 52 795 Eur vertės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų (1 t., b. l. 123), o iš byloje pateiktos 2017 m. gruodžio 7 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė turi 14 437 Eur grynojo pelno (nuostolių) (1 t., b. l. 124). Pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 12 d. dirbo bendrovėje finansų direktoriumi (1 t., b. l. 125–131) ir turi 20 000 vardinių paprastųjų akcijų (1 t., b. l. 47).
9. Byloje pateikta bendrovės, atstovaujamos R. L. ir „MAA Enterprise BV“, atstovaujamos pareiškėjo, 2017 m. birželio 9 d. japoniškų prekių tiekimo sutartis, pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., b. l. 159–162, 163–164). Taip pat bendrovės, atstovaujamos direktorės I. M., ir „ABC Gallery & Market“, atstovaujamos direktorės M. O., 2017 m. liepos 3 d. japoniškų prekių pirkimo–pardavimo sutartis, tiekimo sutartis (1 t., b. l. 165–166, 167–170), bendrovės, atstovaujamos I. M., ir „MAA Enterprise BV“, atstovaujamos pareiškėjo, sudarytos PVM sąskaitos faktūros (2 t., b. l. 19–23); bendrovės, atstovaujamos I. M., ir „ABC Gallery & Market“, atstovaujamos M. O., PVM sąskaitos faktūros ir bendrovės, atstovaujamos I. M., ir „MAA Enterprise BV“, atstovaujamos vadybininkės M. O., PVM sąskaitos faktūros (3 t., b. l. 38–71). Teismo vertinimu, šios bendrovės sudarytos prekių tiekimo sutartys, pirkimo–pardavimo sutarys bei PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad bendrovės klientais buvo Olandijos įmonės „MAA Enterprise BV“ bei „ABC Gallery & Market“. Pažymėtina, kad „MAA Enterprise BV“ atstovavo tiek pareiškėjas, tiek vadybininkė M. O., kuri taip pat atstovavo ir įmonei „ABC Gallery & Market“, todėl darytina išvada, kad skirtingose įmonėse veikė tie patys asmenys.
10. Iš bendrovės 2017 m. “The Coffee Lounge“ projekto matyti, kad kompanija planuoja pradėti veiklą nuo 2017 m. spalio 1 d. (4 t., b. l. 117–122). Vis dėlto byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtas projektas buvo įgyvendintas ar šio projekto įgyvendinimas buvo perkeltas vėlesniam laikotarpiui, taip pat nėra duomenų, kokie tolimesni veiksmai po projekto parengimo buvo atliekami, t. y. ar buvo ieškomos patalpos, tiekėjai, darbuotojai ir pan. Taigi, bendrovė tik formaliai nurodė apie planuojamą projektą, siekdama imituoti vykdomą veiklą.
11. Bendrovės kasos aparato kasos operacijų žurnalas pradėtas pildyti 2017 m. birželio 8 d. (2 t., b. l. 169), tačiau pirmoji piniginė operacija atlikta tik 2017 m. rugpjūčio 23 d. (2 t., b. l. 170). Iš byloje pateiktų fiskalinių dienos Z ataskaitų matyti, kad buvo atliekamos smulkios piniginės operacijos, kurios buvo atliekamos ne kiekvieną dieną (2 t., b. l. 170–192). Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ūkinės operacijos bendrovėje nebuvo atliekamos kiekvieną dieną, nors vykdant bendrovės ūkinę veiklą, kasos aparatų Z ataskaitos kiekvieną dieną turi būti pildomos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose.
12. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo abejoti Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai faktiškai Lietuvoje negyvena. Departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo bendrovė (duomenys neskelbtini) tik imituoja realią ir aktyvią veiklą Lietuvos Respublikoje tam, kad pareiškėjas galėtų gauti leidimą laikinai gyventi, o jo interesų centras, t. y. verslo bei šeimos gyvenamoji vieta, yra ne Lietuvos Respublikoje, o Nyderlanduose. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis turi gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo buvimas darbo vietoje, namuose, neįrodo pareiškėjo faktinio gyvenimo Lietuvoje, kadangi pareiškėjas turi leidimą gyventi Nyderlanduose, šioje šalyje gyvena jo šeima (žmona, vaikai, motina), ten jis turi verslą. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad jis, jo šeimos nariai gyvena Lietuvoje, pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, yra prieštaringi, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pagrįstai atsisakė pakeisti leidimus laikinai gyventi pareiškėjo sutuoktinei, nepilnametei dukrai bei jo motinai (1 t., b. l. 42–46). Ginčijamas Sprendimas priimtas nustačius, kad bendrovė, kurios akcininkas yra pareiškėjas, realiai veiklos nevykdo, ji įkurta tik tam, kad formaliai atitiktų ĮUTP reikalavimus ir pareiškėjas gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
13. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, ĮUTP 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyminį pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme nurodytą veiklą.
14. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daro išvada, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo tikrasis siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas bendrovėje, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti ĮUTP 45 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, tam kad būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės darbuotojai savo darbo funkcijų darbo vietose neatlieka, bendrovėje nėra įrengtos darbuotojų darbo vietos, bendrovė neveikia pelningai. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovė realiai vykdo veiklą, sudaro sandorius, teikia paslaugas ir pan., bendrovės pateiktos sutartys ir PVM sąskaitos faktūros yra pasirašytos su Olandijos įmonėmis, kuriose veikia pareiškėjas, bendrovės pateiktame projekte deklaratyviai nurodoma, kad yra siekiama plėtoti jos veiklą, tačiau realiai jokie veiksmai nėra atliekami, bendrovė yra atlikusi labai smulkias ūkines operacijas. Taigi, pateiktų įrodymų visetas neįrodo, kad bendrovė vykdo veiklą 6 pastaruosius mėnesius nuo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
15. Kartu pastebėtina, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti bendrovėje atliekamų funkcijų (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu, ar atvykstant į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza). Teismo vertinimu, bendrovės veiklos pobūdis, mastai nereikalauja pareiškėjo nuolatinio buvimo joje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tuo atveju, jeigu šie asmenys atitinka ĮUTP reikalavimus.
16. Pagal UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o pagal UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą – kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas pagrįstai, toks leidimas negali būti pakeistas ir jo sutuoktinei Japonijos pilietei A. K., nepilnametei dukrai, Japonijos pilietei A. K. bei pareiškėjo motinai, B. L. Respublikos pilietei B. K..
17. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT nutartys administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes šis Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios yra susietos su taikomomis teisės normomis.
18. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Departamento 2018 m. balandžio 27 sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-440/441 (214/614; 215/615; 616, 617) paliekamas nepakeistas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
19. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.