- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-389/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Svajūnas Knizleris, Kęstutis Jucys (pran.)
- Nuteistasis
- V. R., K.
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
- Kategorijos
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti K. S. , V. S. , A. P. , E. J. , M. M. , M. K. , T. K. , A. B. , R. R. , K. S. , S. J. , tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
V. R. nuteistas už tai, kad kartu su Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esančiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis iki 2005 m. spalio 3 d., tikslesnis laikas nenustatytas, subūrė organizuotą grupę kontrabandai daryti, parengė nusikalstamą veiką bei priemones, vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą. Nurodytu laikotarpiu V. R. per asmenį, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, pavedė surasti asmenis, kurie padėtų pergabenti kontrabandą, – K. S. , V. S. , A. P. , E. J. , M. M. , M. K. , T. K. , A. B. , R. R. , K. S. , S. J. bei kitus tyrimo metu nenustatytus asmenis, jiems paskirstė vaidmenis. M. M. , A. P. , S. J. , E. J. turėjo stebėti aplinką ir įspėti kitus dalyvaujančius vykdant kontrabandą asmenis, gabenančius per Lietuvos valstybės sieną (Nemuno upę, Vėžininkų k., Pagėgių sav., kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną) ir pasienio ruože cigaretes, kad šie nebūtų užklupti teisėsaugos pareigūnų. Turėdamas tikslą kontrabanda gabenti iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką cigaretes, ne mažiau kaip 200 dėžių, nurodė asmeniui, dėl kurio byla išskirta, kad T. K. , M. K. , V. S. , K. S. , A. B. , K. S. iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką atgabentas cigaretes pakraus į automobilius, iš kurių vieną vairuos R. R. , kitą A. B. , ir iš įvykio vietos cigaretes išgabens į laikino saugojimo vietą.
2005 m. spalio 3 d. naktį S. J. , E. J. , M. M. , A. P. stebėjo aplinką tam, kad kitiems grupės dalyviams praneštų apie galimą pasieniečių pasirodymą. Nuo 5 val. 9 min. iki 5 val. 16 min. nuteistasis V. R. , veikdamas per tyrimo metu nenustatytus Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, esančius asmenis, į Vėžininkų k., Pagėgių sav., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos saugomą pasienio ruožą, per Nemuno upę guminiu pripučiamu plaustu kontrabanda atgabeno 17 450 vnt. pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 7 500 vnt. pakelių cigarečių ,,Saint George“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 62 433 Lt. T. K. , M. K. , V. S. , K. S. , K. S. , siekdami išgabenti atplukdytas kontrabandines cigaretes, krovė į iš anksto tam tikslui paruoštus automobilius: ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuos vairavo R. R. ir A. B. , bet tą pačią dieną, apie 5 val. 20 min., įvykio vietoje T. K. , M. K. , V. S. , K. S. , K. S. ir R. R. buvo sulaikyti VSAT Specialiosios paskirties būrio pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
Apeliantas skunde nurodo, kad naktį iš 2005 m. spalio 2 d. į 3 d. jo nebuvo prie Lietuvos Respublikos sienos, jis buvo namie ir miegojo. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šią aplinkybę. Tą naktį prie sienos Viešvilės užkardos saugomame pasienio ruože cigarečių krovimo metu buvo sulaikyti tik trys asmenys. Vėliau buvo sulaikyti dar kiti asmenys, bet ne cigarečių krovimo metu, o jis nebuvo sulaikytas. Tik 2005 m. spalio 4 d. jį sulaikė Šilalėje. Automobilyje, kurį jis vairavo, nebuvo jokių cigarečių. Pareigūnai rado ir paėmė tris mobiliojo ryšio telefonus, bet jie nebuvo registruoti jo (nuteistojo) vardu.
Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Šilutės rajono apylinkės teismas sulaikius atsisakė jam taikyti kardomąją priemonę - suėmimą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje nė vienas iš sulaikytų asmenų neparodė, kad būtent apeliantas 2005 m. spalio 3 d. organizavo cigarečių kontrabandą.
Nuteistasis nurodo, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą grindžiama tik telefoniniais pokalbiais telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau šis telefonas, pasak nuteistojo, jam nepriklauso. Apeliantas taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai gavo teismo leidimą klausyti ir fiksuoti jo telefoninius pokalbius, pažeisdami žmogaus teises ir veikdami nesąžiningai. Apgaulės būdu, kaip teigia apeliantas, jis buvo iškviestas į policijos komisariatą, kur be jo sutikimo buvo įrašytas jo pokalbis. Taip, jo manymu, neteisėtai buvo paimti pavyzdžiai lyginamajam tyrimui.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė klaidingą išvadą, kad būtent jis (apeliantas) kalbėjo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) . Teismas vadovavosi tik 2007 m. birželio 1 d. ir 2008 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos ekspertizės centro specialistų išvadomis Nr. 11-314-(07) ir Nr. 11-325-(08). Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad apeliantas daug kartų bendravo su Rusijos Federacijos piliečiu. Tačiau, kaip teigia nuteistasis, jis blogai kalba rusiškai. Apeliantas nurodo, kad kalbėjo su Rusijos Federacijos piliečiu tik apie automobilio pirkimą pardavimą, o ne apie cigarečių kontrabandą.
Nuteistasis taip pat nurodo, kad, atlikus fonoskopinę telefoninių pokalbių ekspertizę, nebuvo duota kategoriška išvada dėl telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoto balso priklausomybės apeliantui, todėl šių duomenų negalima laikyti jo kaltės įrodymais, nes jie nepatvirtina apelianto dalyvavimo vykdant kontrabandą.
Nuteistasis V. R. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2, 3 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. V. R. kaltė dėl padaryto nusikaltimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.
Apeliaciniame skunde, kaip ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, V. R. neigia, kad jis buvo kontrabandos organizatorius, ir nurodo, jog jis vykdant cigarečių kontrabandą nedalyvavo. Tačiau byloje esantys duomenys paneigia šią nuteistojo versiją.
Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad telefonas, iš kurio ir į kurį skambinant telefoninių pokalbių buvo klausomasi atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jam nepriklauso ir nėra patikimų duomenų, kad telefono abonentas buvo būtent jis, tačiau byloje esančių įrodymų, ištirtų pirmosios instancijos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, visuma paneigia šį apelianto teiginį. Pirmiausia telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomumą patvirtina 2005 m. spalio 4 d. atliktos asmens kratos metu rasti daiktai. Per šią kratą iš V. R. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7260“ su SIM kortele, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 33). Atliktos asmens kratos teisėtumu abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes atliekant šį ikiteisminį veiksmą dalyvavo gynėjas V. A. . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra gynėjo V. A. išrašytas orderis Nr. 570311, kuriame nurodyta 2005 m. spalio 5 d. data (t. 2, b. l. 41). Asmens kratos metu nei V. R. , nei jo gynėjas pastabų ir pareiškimų dėl užfiksuotų rezultatų nepareiškė. Be to, aplinkybę, kad asmens kratos metu rastas mobiliojo ryšio telefonas priklausė nuteistajam V. R. , patvirtina ir paties nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad paimtas telefonas priklauso jam (t. 2, b. l. 45–46). Šios apklausos metu V. R. (dalyvaujant tam pačiam gynėjui V. A. ) taip pat parodė, kad pažįsta asmenis, gyvenančius Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, vienas iš jų prisistato Sašos vardu, šių asmenų telefonų numeriai yra įrašyti į asmens kratos metu rasto jam priklausančio telefono atmintį. V. R. nurodė, kad su tais asmenimis užsiima automobilių prekyba ir šiaip bendrauja. Akivaizdu, kad gynėjas orderyje Nr. 570311 suklydo ir neteisingai nurodė jo surašymo datą, todėl tai laikoma technine klaida. Be to, atliekant asmens kratą gynėjo dalyvavimas nėra būtinas (BPK 145, 146 straipsniai). Todėl ikiteisminio tyrimo metu, atliekant V. R. asmens kratą, jo teisės nebuvo pažeistos.
Apelianto argumentai dėl telefoninių pokalbių, įvykusių nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2005 m. spalio 4 d., pasiklausymo teisėtumo atmetami kaip nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teisme buvo gauta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos turinio fiksavimo teisėtumą pagrindžianti medžiaga: Panevėžio apygardos prokuratūros 2005 m. liepos 13 d. teikimas teismui dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiklausymo ir Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartis Nr. 299 dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos minėtu telefonu pasiklausymo nuo 2005 m. liepos 15 d. iki 2005 m. spalio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad techninės priemonės buvo panaudotos teisėtai, techninių priemonių panaudojimas atitinka Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teisme apklausti kaip liudytojai Ž. S. ir S. Š. patvirtino, kad jie turėjo pakankamos operatyvinės informacijos apie V. R. , kuris organizuodavo cigarečių kontrabandą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši informacija pasitvirtino. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. R. iš asmens kratos metu paimto mobiliojo ryšio telefono skambindavo asmenims iš Rusijos, šioje byloje nuteistam T. K. ir kitiems asmenims, tokiu būdu derino kontrabandos veiksmus. Tokia teismo išvada pagrįsta tik iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti fonoskopiniai garso įrašų tyrimai. Iš 2007 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-314-(07) matyti, kad atlikus fonoskopinį telefoninių pokalbių, įvykusių nuo 2005 m. spalio 1 d. 14 val. 18 min. iki 2005 m. spalio 4 d. 11 val. 03 min., tyrimą buvo duota tikėtina išvada dėl specialistams pateiktų ištirti telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuoto balso priklausomybės nuteistajam V. R. . (t. 2, b. l. 80-95). Specialistai, atlikę minėtą tyrimą, paaiškino, kodėl jie davė tikėtiną išvadą dėl tiriamųjų bei lyginamųjų įrašų įrašymo sąlygų skirtumo, lyginamojo įrašo užtriukšminimo, taip pat dėl šių įrašų išrinktos identifikuojamo asmens kokybinės kalbinės medžiagos kiekio nepakankamumo atlikti akustinius parametrinius ir statistinius parametrinius tyrimus. Su dalimi pateiktų įrašų negalima atlikti reikiamų tyrimų dėl to, kad jie yra per trumpi, arba dėl tiriamųjų bei lyginamųjų įrašų kalbos skirtumo, taip pat dėl kitų priežasčių. Apeliantas skunde nurodo, kad pavyzdžiai lyginamajam tyrimui buvo paimti neteisėtai, be jo sutikimo buvo įrašytas jo pokalbis su ikiteisminio tyrimo pareigūnu policijos komisariate, kur jis buvo iškviestas apgaule. Šiuos nuteistojo teiginius apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. nutartimi buvo leista pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2008 m. kovo 11 d. su įtariamuoju V. R. atlikti slaptus tyrimo veiksmus (t. 2, b. l. 133-134). Šios nutarties pagrindu buvo padarytas V. R. ir Pagėgių rinktinės ITS tyrėjo A. U. pokalbio įrašas. Iš slaptų tyrimo veiksmų protokolų matyti, kad šie ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant minėtoje teismo nutartyje nustatytų ribų. Be to, iš baudžiamosios bylos matyti, kad minėta nutartis, kaip ir šios nutarties pagrindu atliktas ikiteisminio tyrimo veiksmas, apskųsti BPK nustatyta tvarka nebuvo, todėl teigti, kad pareigūnai pažeidė atliekamo tyrimo veiksmo įstatymo nustatytas procedūras, nėra pagrindo. Specialistams pateikus papildomą medžiagą ir atlikus fonoskopinį garso įrašų tyrimą 2008 m. vasario 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11-325-(08) konstatuota, kad garso įrašuose Nr. 4, 16, 17, 18, 19, 21, 23, 24, 27, 28, 29, 30 ir 32 yra užfiksuotas V. R. balsas; tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 5, 9, 11 ir 33 tikėtina, kad yra užfiksuotas V. R. balsas (t. 2, b. l. 149-156).
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu jo nebuvo įvykio vietoje, tuo metu jis buvo namie, nebuvo sulaikytas su kitais asmenimis, jo sulaikymo metu automobilyje, kurį jis vairavo, nebuvo rasta jokių cigarečių ir rasti mobilieji telefonai priklausė ne jam ir nebuvo registruoti jo vardu. Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, neigia organizavęs organizuotą grupę ir jai vadovavęs.
Šie apelianto teiginiai iš dalies pagrįsti. BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Vienas iš pagrindinių organizuotos grupės požymių yra grupės organizuotumo lygis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Kitas organizuotai grupei priskiriamas požymis - pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija paties organizuotos grupės buvimo fakto, tačiau neigia jo paties dalyvavimą jos veikloje, buvimą jos organizatoriumi. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą išsamiai ištyrė ir išanalizavo BK 25 straipsnio 3 dalyje išvardytus organizuotos grupės požymius ir pagrįstai pripažino šią aplinkybę jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisingai nustatė, kad V. R. organizavo bendrininkų veiksmus darant kontrabandą. Iš BK 24 straipsnio 4 dalies, apibrėžiančios nusikalstamos veikos organizatoriaus sąvoką, turinio matyti, kad esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra kitų bendrininkų pastangų suvienijimas ir nukreipimas, bendros nusikalstamos veikos sistemos ir organizuotumo – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu - sukūrimas. Norint pripažinti vieną iš bendrininkų organizatoriumi, nebūtinai jo veika turi apimti visus šiuos organizacinius veiksmus, užtenka bent vieno iš jų. Tai iš tikrųjų pasireiškė tuo, kad apeliantas vadovavo organizuotai grupei, koordinavo jos veiksmus, paskirstė vaidmenis. Būtent V. R. pavedimu kiekvienas organizuotos grupės narys atlikdavo tam tikrą funkciją: vieni nuteistieji krovė į automobilius iš Rusijos Federacijos atgabentas cigaretes, kiti stebėjo aplinką ir turėjo pranešti apie galimą pasieniečių pasirodymą. Taigi bendrininkų funkcijas kontrabandos procese paskirstė V. R. , būtent jis buvo kontrabandos vadovas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarė ne tik apelianto, bet ir kitų nuteistųjų veiksmus darant kontrabandą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir išanalizavęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nustatė, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį: T. K. , V. S. , K. S. , K. S. , M. K. krovė atplukdytas kontrabandines cigaretes į automobilius; R. R. , A. B. vairavo automobilius ir atvežė kontrabandos dalyvius; S. J. , E. J. , M. M. , A. P. stebėjo aplinką ir turėjo pranešti, jeigu pasirodys pasieniečiai. Tai objektyviai patvirtina bylos medžiaga ir telefoninių pokalbių įrašai. 2005 m. spalio 2 d. 19 val. 19 min. įvykusio pokalbio metu V. R. pasakė M. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ), jog „reikės kažkur penkių žmonių“, be to, įspėjo, kad jie „turėtų telefonus, žinai gal vieną kitą reikės ant zekso (sargybos) pamest“ (t. 2, b. l. 10, pokalbio Nr. 2971). Pokalbio, įvykusio tą pačią dieną 21 val. 49 min. metu minimi automobiliai, kuriais turėjo būti išgabentos kontrabandinės cigaretės: V. R. pasakė nenustatytam vyrui, vardu Vytautas: „aš... kaimiečiui tam sakiau, kad neimtų, supranti, tų pasatų (automobilių).... to Rolando neimtų...“, „...sakiau, kad su dvejais vežtų, žinai“ (t. 2, b. l. 11-12, pokalbio Nr. 2982). 2005 m. spalio 3 d., 3 val. 27 min., V. R. paskambino nenustatytam vyrui (telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuris nuteistajam pasakė: „Nenori ten.... tos valties atmesti į krantą, supranti?“ Šio pokalbio metu V. R. minėtam vyrui patarė: „Ne, nu tai vis tiek žmones pasileiskit, matysit...“ (t. 2, b. l. 16, pokalbis Nr. 3009). 2005 m. spalio 3 d., 4 val. 26 min., V. R. telefonu paklausė nenustatyto vyro (telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ) „ar viskas gerai pas „Modį“ (pokalbis Nr. 3017). 4 val. 58 min. V. R. paskambino nenustatytam vyrui (telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastarasis pasakė, kad valtis užgeso, o V. R. patarė: „Tai su plaustais tegu varo ... tegu varo su irklais“ (t. 2, b. l. 19, pokalbis Nr. 3020). Iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad būtent pripučiamu plaustu ir buvo atplukdytos cigaretės (t. 1, b. l. 21-26). Po to, kai kontrabandinis krovinys buvo sulaikytas, 8 val. 47 min. V. R. paskambino V. G. ir paprašė pakviesti prie telefono Tomą (nuteistąjį T. K. ), ir jo paklausė, kas yra iš jų kompanijos sodyboje. T. K. atsakė, kad yra „trys keturi - aš, Vacys ir dar vienas. Ir dar tas, kuris šukeriavo čia“. V. R. patarė pakentėti, pabūti ten, o kai viskas aprims, pažadėjo juos parvežti (t. 2, b. l. 19-20, pokalbis Nr. 3035). Iškart po to, 9 val. 05 min., V. R. vėl paskambino V. G. ir paklausė T. K. , kas buvo prie valties, ar dar nebuvo pasiėmę cigarečių, ar spėjo pabėgti, ar kam peršovė valtį (t. 2, b. l. 20, pokalbis Nr. 3036). Iš liudytojo V. G. parodymų matyti, kad jam kažkas paskambino į mobilųjį telefoną ir pakvietė T. K. . V. R. paklausė T. K. , ar jų cigaretės buvo ant kranto. Iš pokalbių, įvykusių 9 val. 35 min. ir 11 val. 7 min., matyti, kad V. R. klausė T. K. , kaip kuris buvo apsirengęs (t. 2, b. l. 21, pokalbiai Nr. 3044, 3049). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu T. K. neigė, jog kalbėjosi būtent su V. R. . Tačiau ikiteisminio tyrimo metu T. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kalbėjo būtent su V. R. (t. 4, b. l. 52-53, t. 12, b. l. 9). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais T. K. parodymais, nes jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų ir atitinka kitą bylos medžiagą. Ši aplinkybė paneigia apelianto teiginį, kad jis su kitais nuteistaisiais nebendravo, kontrabandos neorganizavo. V. R. , sužinojęs, kad kontrabanda sulaikyta, pokalbio, įvykusio 2005 m. spalio 4 d., 10 val. 25 min. metu nenustatytam asmeniu patarė namuose nelaikyti pinigų (t. 2, b. l. 22, pokalbio Nr. 3138). Pažymomis apie bazinių telefono tinklo stočių (celių) išsidėstymą nustatyta, kad V. R. šių pokalbių metu buvo įvykio vietos rajone (t. 3, b. l. 89, 98-99).
Taigi, šie pokalbiai rodo, kad V. R. intensyviai bendravo su kontrabandos vykdytojais (kitais nuteistaisiais), nurodytu laiku tarp šių ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų buvo palaikomas nuolatinis ryšys telefonu, derinami veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau minėtais telefoninių pokalbių įrašais, nes fonoskopinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad juose užfiksuotas V. R. balsas arba tikėtina, kad garso įrašuose yra užfiksuotas jo balsas. Teisėjų kolegija neabejoja fonoskopinio tyrimo specialisto išvadomis dėl garso įrašuose užfiksuoto V. R. balso, todėl jomis vadovaujasi, nes išvados sutampa su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. V. R. veiksmų apimtis, kontaktai su nusikaltimo bendrininkais, savarankiškas nurodymų davimas rodo, jog jis nusikaltimo bendrininkams teikė įvairiapusę pagalbą, kuri ne tik padėjo padaryti nusikaltimą, bet ir telkė, nukreipė jų pastangas, ir taip organizavo bendrą nusikaltimo darymo sistemą. Visų nuteistųjų atlikti veiksmai buvo tarpusavyje susiję ir nutrūko tik pasienio policijos darbuotojams juos sulaikius, atlikus kratas, suradus kontrabandines prekes ir jas paėmus. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstomis ir teisėtomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad V. R. organizavo ir vadovavo šiai grupei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo V. R. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas V. R. veiksmus pagrįstai ir teisingai kvalifikavo be nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį, nes apeliantas ne tik organizavo, bet ir tiesiogiai vadovavo kitų nuteistųjų veiksmams vykdant kontrabandą ir koordinavo jų veiksmus, t. y. yra bendravykdytojas.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje kai kuriuos duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais, taip iš dalies pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. R. itin aktyviai bendravo su asmenimis iš Rusijos Federacijos, nuolatos skambino asmens kratos metu paimtu telefonu, taip tarpusavyje derino, koordinavo veiksmus, susijusius su cigarečių gabenimu, o kai kontrabandinis krovinys buvo sulaikytas, nuteistasis gailėjosi, kad nepasisekė. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Iš Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad V. R. ir asmenų iš Rusijos bendravimas suaktyvėjo prieš kontrabandos gabenimą, o aktyviausi pokalbiai užfiksuoti iš 2005 m. spalio 2 į 3 d. naktį. 2005 m. spalio 2 d., 16 val. 47 min., V. R. paskambino „Seriogai“ ir su juo rusų kalba derino ruošiamų pristatyti kontrabandinių cigarečių kiekį, pristatymo laiką (V. R. atsakė, jog planuoja apie pusę vienuoliktos), detaliai aptarė pristatymo vietą (V. R. paaiškino, kad turi pristatyti kiek už kaimo, kuriame jie anksčiau dirbo) (t. 2, b. l. 7-8, pokalbis Nr. 2959). Tą pačią dieną, 18 val. 03 min., V. R. paskambino nenustatytam vyrui ir rusiškai paklausė, ar pasiseks (t. 2, b. l. 8-9, pokalbis Nr. 2967). Pastarajam paklausus, kiek reikia pristatyti, V. R. atsakė, kad planuoja, jeigu viskas klosis normaliai, paimti du šimtus, be to, tarėsi, kokių cigarečių reikia pristatyti. Tą pačią dieną, 18 val. 25 min., įvykusio pokalbio tarp V. R. ir nenustatyto vyro metu, dar kartą buvo patikslintas cigarečių gabenimo laikas (t. 2, b. l. 9-10, pokalbis Nr. 2969). 20 val. 01 min. įvykusio pokalbio su nenustatytu vyru metu V. R. pasakė, kad šiuo metu sutartoje vietoje nepageidautina pasirodyti (t. 2, b. l. 10-11, pokalbis Nr. 2974). Vėliau, 22 val. 23 min., tas pats vyras klausė V. R. , kada pastarasis gali viską priimti, o V. R. atsakė, kad tuojau atsiųs mašiną prie kranto. Nenustatytam vyrui paklausus, kiek jis paims, V. R. atsakė, kad po dvidešimt penkis, be to, pranešė, kad galės jau pakrauti antrą mašiną (t. 2, b. l. 12, pokalbis Nr. 2986). Pokalbių, įvykusių 22 val. 32 min., 22 val. 52 min., 22 val. 53 min., metu buvo derinamas cigarečių pristatymo laikas ir vieta. Šių pokalbių metu V. R. pranešė, kad kai atvažiuos automobilis, duos šviesos signalą (t. 2, b. l. 12-14, pokalbiai Nr. 2988, 2992, 2993). 2005 m. spalio 4 d., 10 val. 26 min. pokalbio telefonu metu, V. R. per ikiteisminį tyrimą nenustatytai moteriai liepė išmesti visas telefonų korteles (t. 2, b. l. 22-23, pokalbis Nr. 3139). Vėliau, 10 val. 42 min. įvykusio pokalbio metu, V. R. apgailestavo, kad kontrabanda nepavyko (frazė rusų kalba) (t. 2, b. l. 23, pokalbis Nr. 3141).
Kaip jau buvo minėta anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu atlikus fonoskopinį garso įrašų (pokalbių Nr. 2897, 2901, 2904, 2959, 2967, 2969, 2974, 2986, 2988, 2992, 2993, 3016, 3139) tyrimą nebuvo įmanoma nustatyti, ar vieno iš pašnekovų balsas priklauso nuteistajam V. R. , dėl to, kad pokalbiai vyko rusų kalba, o specialistai, atlikę minėtą tyrimą, neturėjo V. R. balso pavyzdžių rusų kalba, arba dėl to, kad pokalbių trukmė yra labai trumpa (t. 2, b. l. 80-95). Nuteistasis V. R. kategoriškai neigia, kad šiuose įrašuose yra užfiksuotas jo balsas, kiti nuteistieji apie apelianto pokalbius telefonu jokių parodymų nedavė, asmenys iš Rusijos nenustatyti. Kitų objektyvių įrodymų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad garso įrašo Nr. 3141 (t. 2, b. l. 23) fonoskopinis tyrimas apskritai nebuvo atliktas. Iš šio pokalbio suvestinės matyti, kad neva V. R. gailėjosi dėl to, jog kontrabanda nepasisekė. Teisėjų kolegija dėl balso priklausomybės minėtuose įrašuose daryti priešingą išvadą vien tik tuo pagrindu, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė V. R. , negali, nes tai būtų tik prielaida, kadangi neatmetama galimybė, kad minėtu telefonu galėjo naudotis kitas asmuo. Įvertinus šias aplinkybes, apelianto skundo argumentai apie tai, kad jis blogai moką rusų kalbą, tampa nereikšmingi, nes apeliacinės instancijos teismas garso įrašais rusų kalba (pokalbiai Nr. 2959, 2967, 2969, 2974, 2986, 2988, 2992, 2993) kaip įrodymais nesivadovauja. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo kategoriškai teigti ir laikyti įrodyta, kad būtent V. R. aktyviai bendravo su asmenimis iš Rusijos Federacijos, nuolat jiems skambino asmens kratos metu paimtu telefonu, tokiu būdu tarpusavyje derino, koordinavo veiksmus, susijusius su kontrabandinių cigarečių gabenimu, o kai kontrabandinis krovinys buvo sulaikytas, nuteistasis gailėjosi dėl nesėkmės. Todėl šios aplinkybės, kaip įrodymai, iš apkaltinamojo nuosprendžio pašalinami.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis V. R. neginčija paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Klaipėdos apygardos teismas, skirdamas V. R. bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), į nuteistojo vaidmenį darant jam inkriminuotą nusikaltimą, įvertino jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė organizuota grupe). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bausmei skirti svarbias kitas aplinkybes, tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumo, neindividualizavo bausmės rūšies, todėl paskyrė V. R. už BK 199 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003 m. balandžio 24 d., redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą aiškiai per griežtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas kitiems nuteistiesiems už to paties nusikaltimo padarymą skyrė baudą (išskyrus R. R. , nes jis anksčiau teistas ir atlikinėjo bausmę pagal kitus nuosprendžius), o baudos dydį kiekvienam individualizavo. BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda. Akivaizdu, kad laisvės atėmimo bausmė, kaip griežčiausia bausmė, už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu kaltininkui negalima skirti įstatymo sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės - baudos. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. neteistas (teistumas išnykęs), dirba UAB (duomenys neskelbtini) sargu, charakterizuojamas teigiamai. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad V. R. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra pakankamas pagrindas jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Kriminalinė bausmė negali būti laikoma kerštu dėl padaryto nusikaltimo arba įrankiu priversti kaltininką prisipažinti jį padarius. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad V. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra tinkamiausia priemonė realizuoti kriminalinės bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija V. R. skirdama bausmę atkreipia dėmesį į tai, kad nors nusikaltimas, kurį padarė apeliantas, yra sunkus ir priskiriamas prie ekonominių nusikaltimų kategorijos, tačiau šis nusikaltimas pagal savo pobūdį nėra smurtinis. Teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, sumažėjusią kaltinimo apimtį, įvertina bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principus ir daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. R. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (baudą, taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas MGL 125 Lt). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. R. yra šio nusikaltimo organizatorius, yra pavojingesnis visuomenei, todėl baudos dydis nustatomas arčiau maksimumo (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, tik tokia bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti:
V. R. , pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti į 270 MGL (33 750 Lt) dydžio baudą. V. R. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2005 m. spalio 4 d. iki 2005 m. spalio 6 d., nuo 2005 m. spalio 13 d. iki 2005 m. spalio 21 d. ir jam nustatyti galutinę bausmę - 246 MGL (30 750 Lt) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.