- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1466-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12526-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- A. L., L. N., R. L., M. S.
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1466-370/2012
2012 m. spalio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-681-793/2012 pagal ieškovo G. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. L., L. N., R. L. ir M. S. dėl pastatų atlaisvinimo, bei atsakovų A. L., R. L. ir M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-28 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovus per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti pastatus – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. 5596-0007-3070, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nuo jiems priklausančių ar jų valdyme esančių daiktų ir netrukdyti ieškovui naudotis paminėtais pastatais. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-09-08 priėmė nutartį, kuria iš dalies pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-04 sprendimą ir nutarė: atidalyti G. S. nuosavybės dalis iš L. S., A. L. ir G. S. bendrosios dalinės nuosavybės – statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); nustatyti G. S. asmeninės nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini): 1) ūkinį pastatą - garažą žymimą indeksu 5Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 48 kv. m, 2) pastatą - sandėlį, žymimą indeksu 711 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 36 kv. m, 3) ūkinį pastatą žymimą indeksu 8Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 37 kv. m. Pažymėjo, kad faktiškai gali naudotis tik pastaruoju ūkiniu pastatu, o kitais jam priklausančiais statiniais iki jų priteisimo ieškovo nuosavybėn ir po to naudojasi atsakovė A. L. ir jos artimi giminaičiai – sutuoktinis R. L., dukra L. N. ir motina M. S.. Šie pastatai yra užrakinti, raktai yra pas atsakovę A. L., pastatuose saugomi atsakovams priklausantys daiktai. Ieškovas kreipėsi į atsakovus su reikalavimu atlaisvinti patalpas, tačiau reikalavimas įvykdytas nebuvo. Ieškovas bandė išnešti atsakovams priklausančius daiktus pats, tačiau dėl tokių jo veiksmų, atsakovai kreipėsi į policiją dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymas buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-19 priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, po to buvo panaikinti visi nuosavybės teisės apribojimai į ginčijamus pastatus. Ginčo pastatuose yra atsakovams priklausantys daiktai. Ieškovas nesiėmė jokių priemonių ginčą išspręsti gera valia, jis įvairiais būdais trukdo išsinešti iš patalpų daiktus. Atsakovė A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka išsinešti jai priklausančius daiktus iš ieškovui priklausančių patalpų sų sąlyga, kad ieškovas išsikels iš jai priklausančio gyvenamojo namo. Į policiją kreipėsi dėl to, kad, norėdama atlaisvinti ieškovui priklausančias patalpas, pastebėjo, jog yra sugadinta jos pakabinta ant durų spyna, todėl tarp jos ir ieškovo kilo konfliktas. Atsakovai kitoje byloje kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo, tai pagrindžia atsakovų pateiktą aplinkybę, jog prie pastatų, kuriose saugomos atsakovams priklausantys daiktai, kuriuos reikia išsinešti, trukdoma privažiuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovus per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti garažą ir sandėlį, nuo atsakovams priklausančių ar jų valdyme esančių daiktų ir tokiu būdu – dėl atsakovams priklausančių ar jų valdyme esančių daiktų buvimo šiuose pastatuose – netrukdyti ieškovui naudotis minėtais pastatais. Teismas nustatė, kad atsakovai sutinka išsinešti jiems priklausančius daiktus iš ieškovui priklausančių pastatų, tačiau kelia ieškovui savo reikalavimus, nesusijusius su pastatų atlaisvinimu. Atsakovės A. L. argumentą, jog ieškovo pastatus atlaisvins tik tada, kai ieškovas išsikels iš jai priklausančio gyvenamojo namo, teismas atmetė, kadangi atsakovė neįrodė savo argumento pagrįstumo ir tarpusavio ryšio su ieškovo reikalavimu. Taip pat kaip nepagrįstus ir neįrodytus teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovas trukdė atlaisvinti pastatus, nes bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas galimai pageidavo, kad patalpos būtų atlaisvintos kita tvarka, tačiau realiai netrukdė ir atsakovai realiai nesiruošė išnešti visus savo daiktus iš ieškovui priklausančių pastatų. Aplinkybės, kad atsakovai kitoje byloje kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo, teismas nelaikė įrodymu, jog ieškovas trukdo privažiuoti prie pastatų, kuriuose yra atsakovų daiktai. Teismas atmetė ir atsakovų argumentą, jog jie neturi galimybių atlaisvinti po garažu esančios rūsio patalpos, kol nebus išnagrinėta civilinė byla dėl kompensacijos už patalpų pagerinimą (rūsių įrengimą), nes tose patalpose esantys įrengimai yra įtvirtinti ir jų išardyti nepadarius daiktams žalos, negalima. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog atsakovai prašo priteisti kompensaciją už rūsio patalpų pagerinimą (įrengimą), o ne už jame esančius daiktus. Teismas pažymėjo, kad šalys iš esmės buvo sutarusios ginčą baigti taikiai, tačiau dėl atsakovo R. L. nesutikimo atsisakyti pretenzijų dėl ankstesnių įvykių, susijusių su pastatų atlaisvinimu ir nenoro taikytis, ginčo nepavyko išspręsti taikiai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai A. L., R. L. ir M. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, kurie akivaizdžiai parodo, kad tarp šalių kilęs konfliktas sudaro situaciją, kad iki visiško patalpų atlaisvinimo turi būti išspręstas pastatų pagerinimo išlaidų kompensavimo klausimas, nes priešingu atveju sprendimas negali būti įvykdytas. Neišsprendus kompensavimo klausimo, bloginama atsakovų, kaip buvusių sąžiningų valdytojų, padėtis, pažeidžiama teisė į turėtų išlaidų kompensavimą pagal CK 4.34 str. 3 d., taip pat neaišku, kaip elgtis su dalimis, kuriomis buvo pagerinti pastatai. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovų priešieškinį dėl pagerinimo išlaidų kompensavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovai daiktus ieškovo pastatuose laiko be ieškovo sutikimo, tačiau nepažymėjo, kad tų daiktų negalima atskirti nepadarant žalos pastatams, todėl išnešti atsakovai jų negali, ieškovui suteikiama teisė jais disponuoti. Teismas, vertindamas įrodymus ir bylos aplinkybes bei darydamas išvadas, neįvertino bylos visumos, todėl padarė netinkamas išvadas. Teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovas sąmoningai trukdė patekti į pastatus: byla dėl servituto nustatymo, policijos pareigūnų kvietimas, atsakovų paaiškinimai. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus ir ieškovo veiksmus įvertino kaip pageidavimą dėl patalpų atlaisvinimo tvarkos. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai realiai nesiruošė išnešti savo daiktų, kadangi tai, kas įmanoma, atsakovai išsinešė, o kitų daiktų neįmanoma išsinešti nepadarius pastatams žalos. Todėl nepagrįsta ir teismo išvada, kad prašymas priteisti kompensaciją už rūsio patalpų pagerinimą (įrengimą) nėra susijęs su rūsyje esančiais daiktais. Teismas neatsklaidė bylos esmės, nesiaiškino, kad rūsys yra sudedamoji garažo dalis. Teismas ginčui spręsti taikė tik savininko gynimą reglamentuojančias daiktinės teisės normas ir nesivadovavo valdytojo teises ginančiomis teisės normomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantų pozicija prieštaringa, kadangi jie nurodo nežinantys kaip elgtis su pagerinimais – ar juos išnešti, ar palikti, tačiau, tuo pačiu reiškia ieškovui reikalavimą kompensuoti patalpų pagerinimą, kas suprantama kaip visų pagerinimų palikimą patalpose. Jei jie reikalauja kompensacijos už pagerinimus, tokiu atveju jie turėtų nedelsiant atlaisvinti patalpas, paliekant pagerinimus, kurių neįmanoma atskirti nuo daikto. Kompensacijos klausimo nagrinėjimas tik užvilkintų bylą ir neturėtų jokios įtakos ieškovo reikalavimų vykdymui. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kokie jų daiktai liko ieškovui priklausančiose patalpose: dėžės, kartono lapai, malkos ir pan., t. y. visi daiktai nesujungti su statiniais ir gali būti išnešti, todėl atsakovė priešiniai reikalavimai vertintini kaip bylos vilkinimas, siekiant gauti papildomą Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-08 nutartyje neaptartą naudą. Šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama atskira civilinė byla dėl kompensacijos už patalpų pagerinimus priteisimo. 2011-09-09 konfliktas kilo dėl atsakovų negalėjimo patekti į garažą, kurio spyna buvo sugadinta, ir dėl to A. L. apkaltino ieškovą. Buvo iškviesta policija. Ieškovas reikalavo, kad A. L. atlaisvintų kitą statinį – sandėlį, bet atsakovė atsisakė tai padaryti, o jos sutuoktinis R. L. pareiškė, kad patalpas atlaisvins tik esant teismo sprendimui. Tai posėdyje patvirtinto A. L.. Taigi 2011-09-09 konfliktas patvirtina tik tą aplinkybę, kurią nustatė teismas – atsakovai realiai nesiruošė atlaisvinti patalpų. Ieškovas visiems atsakovams buvo išsiuntęs raginimus atlaisvinti patalpas, tačiau nė vienas atsakovas nepranešė ieškovui apie patalpų atlaisvinimo terminus ir tvarką. Taigi atsakovai patys nebendradarbiavo su ieškovu. Atsakovai taip pat atsisakė pasirašyti ieškovo parengtą taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-09-08 priėmė nutartį, kuria nutarė: atidalyti G. S. nuosavybės dalis iš L. S., A. L. ir G. S. bendrosios dalinės nuosavybės - statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); nustatyti G. S. asmeninės nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini): 1) ūkinį pastatą - garažą žymimą indeksu 5Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 48 kv. m, 2) pastatą - sandėlį, žymimą indeksu 711 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 36 kv. m, 3) ūkinį pastatą žymimą indeksu 8Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 37 kv. m. (b. l. 7-12). Ieškovas G. S. raštu kreipėsi į atsakovę A. L. su 2011-08-10 reikalavimu iki 2011-08-21 atlaisvinti jam priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kartu išaiškindamas reikalavimo neįvykdymo pasekmes (b. l. 13). Atsakovei A. L. neįvykdžius ieškovo 2011-08-10 reikalavimo, ieškovas raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovę A. L. su 2011-08-23 reikalavimu iki 2011-09-01 atlaisvinti jam priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Iš atsakovės 2011-08-17 pranešimo ieškovui G. S. matyti, kad atsakovė sutinka atlaisvinti ieškovui prieš tai nurodytas patalpas su sąlyga, kad bus užtikrintas atsakovės M. S. privažiavimas prie jos gyvenamojo namo bei nuo gyvenamojo namo bus nuimta ieškovui priklausanti elektros apskaitos spinta (b. l. 15). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-09-09 išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. L. ir L. S., o garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui G. S. (b. l. 16–22). Ieškovas G. S. raštu kreipėsi į atsakovę L. N. su 2011-09-09 reikalavimu iki 2011-09-18 atlaisvinti jam priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kartu išaiškindamas reikalavimo neįvykdymo pasekmes (b. l. 44). Ieškovas raštu kreipėsi ir į atsakovą R. L. ir atsakovę M. S. su 2011-10-26 reikalavimu iki 2011-11-04 atlaisvinti jam priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kartu išaiškindamas reikalavimo neįvykdymo pasekmes ir pranešdamas, kad minėtos patalpos yra atrakintos (b. l. 45–46). Iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2011-08-22 rašto Nr. 30-31-1-S-5302, adresuoto R. L., matyti, kad pagal R. L. 2011-07-26 pareiškimą dėl įžeidimo 2011-08-16 yra priimtas nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 97–99). Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas R. Š. 2011-10-17 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. L. 2011-09-09 pareiškimą dėl įžeidimo (b. l. 101–103).
Teisėjų kolegija sutikdama su atsiliepimo motyvais atmeta apeliantų argumentus dėl pastatų pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimo įtakos ieškovo reikalavimų tenkinimui šioje byloje. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovams priklausantys daiktai yra ieškovui priklausančiose patalpose. Ieškovui tai trukdo valdyti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus, todėl jis turi teisę reikalauti pašalinti savo teisių pažeidimą (CK 4.34, 4.35, 4.98 str.). Apeliantų pretenzijos į ieškovui priklausančių daiktų pagerinimą atsakovams nesudaro teisinio pagrindo riboti ieškovo teises ir neturi įtakos galimybei išspręsti patalpų atlaisvinimo klausimą. Apeliantų argumentas, kad teismo sprendimu pažeidžiama jų teisė į turėtų išlaidų kompensavimą (CK 4.34 str. 3 d.), yra visiškai nepagrįstas, nes šis klausimas gali būti išspręstas atskirai nuo šios bylos. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo šioje byloje A. L. ir R. L. ieškovui G. S. pareiškė ieškinį dėl kompensacijos už ieškovui priklausančių pastatų pagerinimą priteisimo (b. l. 100). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėta byla (2-10-20-889/2012) pirmosios instancijos 2012-08-21 išnagrinėta. Vien dėl šios priežasties apeliantų pretenzijos dėl pastatų pagerinimo negali būti nagrinėjamos dar ir šioje byloje (CPK 137 str. 2 d. 5 p.), todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su patalpų pagerinimu, nepasisako.
Apeliantų teiginiai dėl galimybės atlaisvinti patalpas yra prieštaringi – jie teigia, kad ieškovas jiems trukdo pasiimti daiktus, ir tuo pačiu, kad – jų daiktų negalima atskirti nuo ieškovo daiktų (pastatų). Apeliantai teigia, kad ieškovo piktavališkus veiksmus (trukdymą pasiimti daiktus) įrodo jų ieškinys dėl servituto nustatymo, policijos pareigūnų kvietimas. Tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškinį G. S. pareiškė tik atsakovės M. S. ir L. N. civilinė byla Nr. 2-13144-826/2012). Be to, pats reikalavimas nustatyti servitutą nepatvirtina aplinkybės, kad G. S. faktiškai trukdo patekti į pastatus, o gali reikšti tik norą faktinę padėtį įteisinti. Iš 2011-08-16 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 98) matyti, kad atsakovas R. L. kreipėsi į policiją nurodydamas, kad G. S. neturėdamas teismo sprendimo (apie jam priteistas patalpas) savavališkai išmetė jam priklausančius daiktus (lentas, daržovių laikymo konteinerius, gėlių laikymo indus). Rūsį užrakinęs vaikštinėjo po garažą ir grasino viską išmesti. Taigi paties atsakovo R. L. teiginiai paneigia atsakovų parodymus šioje byloje, kad neva pats ieškovas trukdė atsakovams apsiimti jų daiktus, akivaizdu, kad G. S. siekė atsakovų daiktus iškeldinti iš jam priklausančių patalpų. Ieškovas pateikė rašytinis įrodymus b. l. 13, 14, 44, 45, 46), kad raštu A. L., R. L., L. N., M. S. reikalavo išsinešti daiktus, kadangi dėl atsakovų neveikimo patiria nuostolius negalėdamas patalpų išnuomoti. A. L. 2011-08-17 atsakyme (b. l. 15), t. y. jau po R. L. pirmojo pareiškimo policijai 2011-07-26, neprieštaravo atlaisvinti patalpas, tačiau iškėlė ieškovui sąlygų, nesusijusių su galimybe išsinešti savo daiktus. Kiti atsakovai nepateikė įrodymų, kad šiuo atveju bendradarbiavo su ieškovu. Vėlesni atsakovų teiginiai, kad ieškovas neleidžia atsakovams išsinešti savo daiktų (b. l. 101–103), prieštarauja ieškovo interesui kuo greičiau atlaisvinti jam priklausančias patalpas, protingai nepaaiškinami, todėl yra neįtikinantys. Atskirai pažymėtina, kad ginčo pastatų atidalijimo klausimas buvo išspręstas dar 2009-09-08 (b. l. 7–12), t. y. atsakovai jau gana ilgą laiką pažeidžia ieškovo teises, ir jiems tenka įrodinėjimo našta, kad ne dėl jų, o būtent dėl ieškovo veiksmų/neveikimo, atsakovai negali išsinešti savo daiktų.
Taip pat teisėjų kolegija sutikdama su ieškovo atsiliepimo argumentais atmeta apeliantų argumentus dėl galimybės jiems priklausančius daiktus be neadekvačios žalos atskirti nuo ieškovui priklausančių pastatų. Kaip minėta, kompensacijų už šiuos daiktus klausimas gali būti išnagrinėtas atskirai nuo šios bylos ir neturi įtakos ieškovo reikalavimų šioje byloje pagrįstumui.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.