- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2YT-23379-820/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18529-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjai
- Vaidas Pajeda (pirm.), Vidas Pajeda
- Pareiškėjas
- R. M., L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti šios bylos asmenys: valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį (palikimo priėmimo) faktą, kad pareiškėjai priėmė savo mirusių tėvų palikimą pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Nurodė, jog 2018 m. vasario 14 d. mirė L. O. T. Pareiškėjų duomenimis be jų niekas nepriėmė L. O. T. palikimo. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. Nurodė, kad po L. O. T. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno pareiškėjų tėvas V. M. Pareiškėjai po L. O. T. ir V. M. mirties jai priklausiusį turtą iš karto pradėjo faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra pagal galiojančius teisės aktus ir pasitvirtinus pareiškime išdėstytoms aplinkybėms suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjų pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Teismas remdamasis Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotais mirties įrašu nustatė, jog L. O. T. mirė 2018 m. vasario 14 d. Iš Medicininio mirties liudijimo matyti, kad V. M. mirė 2021 m. spalio 2 d. Iš gimimo liudijimo matyti, kad palikėjai L. O. T. ir V. M. yra pareiškėjų tėvai, todėl pareiškėjai yra palikėjų pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis), kitų įpėdinių nenustatyta.
Iš testamentų registrų išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog palikėjams po 1/2dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai po palikėjų mirties pradėjo naudotis palikėjų turtu kaip savu. Perėmė palikėjų nekilnojamą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), šeimos relikvijas, kitą kilnojamąjį turtą. Pareiškėjai turtu rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, šildymą, administravimo paslaugas, pagerino buto būklę, dalyvaudavo namo bendrijos susirinkimuose. Šiuo veiksmus pareiškėjai atliko tiek po palikėjos L. O. T., tiek po V. M. mirties atitinkamose palikėjų paliktose palikimo dalyse. Šiuos veiksmus pareiškėjai atliko nedelsiant, nepraleidę CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai po palikėjų mirties, turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjai po palikėjų L. O. T. ir V. M. mirties faktiškai pradėjo valdyti turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po L. O. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. vasario 14 d.) ir V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. spalio 2 d.) mirties priėmė palikėjų palikimus pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po palikėjų L. O. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. vasario 14 d.) ir V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. spalio 2 d.) mirties priėmė palikėjų palikimus pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjams dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.