Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-366-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-21
Bylos Nr.
1A-358-366-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė, Sigitas Bagdonavičius (pran.), Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
T. P.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos

Pranešėjas : Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr.1A-358-336-2007-59

Teisėja D. Stankevičiūtė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.8

(S)N U T A R T I S

2007 m. rugsėjo 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. D. apeliacinį skundą dėl 2007-06-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. D. , pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. D. priteista 1200-Lt turtinės ir 6800-Lt neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiojo T. P. naudai, bei 3594-Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai už T. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad 2007-03-17 apie 01 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės ERA, konflikto metu peiliu sudavęs ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam T. P. į kairę nugaros pusę, ir dėl to padarydamas kiaurymines durtines žaizdas su kairiojo plaučio sužalojimu bei oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, sunkiai sutrikdė T. P. sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007-06-29 nuosprendį dalyje dėl parinktos bausmės dydžio ir pagal BK 135 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti iki vienerių metų ar artimo šiam dydžiui. Teigia, jog teismas paskyrė per griežtą bausmę, kuri yra nepagrįsta ir neteisinga. Pažymi, kad teisinės sankcijos artimesnės minimaliam bausmės dydžiui (laisvės atėmimo iki ar apie 12 mėn. dydžio), pritaikymas sukeltų dideles ir ilgo poveikio negatyvias pasekmes, suvaržymus, sulaikytų nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubaustų ir atimtų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir įtvirtintus bausmės paskirčiai keliamus tikslus. Šis bausmės dydžio skyrimas atitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo ir adekvatumo principus.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino dviejų atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių. Nusikalstamą veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 10 p.). Be to, nurodo, jog gindamas artimą asmenį, sužalojo nukentėjusįjį, dėl to mano, kad peržengė būtinosios ginties ribas ir ši aplinkybė turėtų būti taip pat pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 9 p.).

Apeliantas savo skunde taip pat pažymi, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nurodo, jog padaryta nusikalstama veika yra ne iš anksto suplanuota, o dėl to, kad netinkamai įvertino situaciją. Be to, jis atsiprašė nukentėjusiojo, ir susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, bei susitaikė su nukentėjusiuoju. Nurodo, jog nukentėjusysis jam atleido ir teismo prašė skirti švelnesnę bausmę. Nuteistojo nuomone, teismas turi įvertinti, jog apeliantas jauno amžiaus, neseniai sukūręs šeimą ir įvykio metu gynė savo nėščią žmoną, kuri gimdys lapkričio mėn. Skundu taip pat pažymi, kad sukūrus šeimą, iš esmės pasikeitė ir padarė atitinkamas išvadas. Be to, nuteistojo nuomone, palikus tokią griežtą bausmę ir izoliavus ilgam laiko tarpui nuo šeimos ir lapkričio mėnesį gimsiančio vaiko, kuris visą šį laiką augtų be tėvo, būtų sužlugdytas moraliai, o žmonai būtų sunkiai įmanoma vienai tinkamai prižiūrėti ir auginti vaiką. Be to, nurodo, jog būdamas laisvėje įsidarbins ir tokiu būdu nedelsiant atlygins nukentėjusiajam žalą.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, V. D. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas. Nuteistasis savo kaltės skunde neginčija. Apeliantas neneigia, 2007-03-17 Pasvalio mieste konflikto metu peiliu sudavęs ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam T. P. į kairę nugaros pusę, ir dėl to sunkiai sutrikdė T. P. sveikatą.

Teismas V. D. bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką bausmę paskyrė laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus ( BK 41, 54, 61 str. nuostatas).

Teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą ir atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai - BK 11 str.), nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, į nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, V. D. skyrė laisvės atėmimo bausmę, bei nustatė jos dydį. Nuteistasis padarė tyčinį, sunkų, baigtą nusikaltimą. Apeliantas iš nuolatinės gyvenamosios vietos charakterizuojamas patenkinamai, nesimoko, niekur nedirba (b. l. 137). Jis anksčiau buvo teistas, turi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, tuo pagrindu apeliantui taikomos BK 27 str. 1 d. nuostatos, - t.y, kaip recidyvistui skirtina laisvės atėmimo bausmė. Be to ir už BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė ir pripažino baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, jog nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė, susitaikė su nukentėjusiuoju ir susitarė su juo dėl padarytos žalos atlyginimo, be to tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p., 2 d.). Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, motyvuotai paskyrė bausmę mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl paskirtos bausmės laikyti aiškiai per griežta negalima, švelninti jos dar labiau nėra pagrindo, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančia aplinkybe, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Kaip jau minėta, teismas, skirdamas bausmę V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Laikyti, kad V. D. nusikalstamą veiką padarė dėl didelio susijaudinimo (BK 59 str. 1 d. 10 punktas) nėra jokio pagrindo. Nors nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusiam smūgiavo kai šis staiga užpuolė jo sugyventinę, tačiau byloje ištirti įrodymai to nepatvirtina. V. D. žmona D. D. apklausiama teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (b.l. 47 – 49) ji nurodė, kad pirmiausia žodinis konfliktas kilo tarp V. D. ir T. P.. Matydama, kad tai gali peraugti į muštynes ji įsikišo ir nustūmė T. P. bei pradėjo jį kumščiuoti. Tik po to T. P. sudavė jai ranka. Rankose T. P. nieko neturėjo. Po T. P. smūgio V. D. puolė jį ir sudavė tris smūgius. Visa tai rodo, kad konfliktas, pasibaigęs T. P. sužalojimu, vystėsi palaipsniui nuo žodinio konflikto iki smūgių sudavimo, V. D. tame konflikte dalyvavo nuo pat pradžių, D. Z. (duomenys neskelbtini) nekilo abejonių, kad vyrais gali susimušti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad V. D. veiksmai buvo spontaniški ir sukelti staigaus ir didelio susijaudinimo. Be to tai, jog V. D. nešiojosi su savimi virtuvinį peilį rodo, kad jis buvo pasiruošęs bet kada jį panaudoti.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 59 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino, jog V. D. neturėjo teisės į būtinąją gintį ar peržengė būtinosios ginties ribas. BK 28 str. nurodo, kokie atvejai gali būti traktuojami kaip būtinoji gintis. Atremiant pavojingą kėsinimąsi, įstatymas leidžia ginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų teises. Be to, pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus. V. D. savo veiksmais padarė T. P. žalą, nesant pakankamo pagrindo manyti, jog minėtu atveju grėsė pavojingas kėsinimasis į jo dabartinės žmonos sveikatą. Kaip jau minėta aukščiau, iš D. D. parodymų matyti, jog konfliktas kilo būtent tarp V. D. ir T. P.. Pati D. D. tik bandė išskirti konfliktuojančius vyrus. Jei T. P. stumdymosi metu ir sudavė D. D. tai buvo nestiprus smūgis. Jokio daikto, kuriuo būtų galima sužaloti žmogų, T. P. rankose nematė nei D. D. nei kiti liudytojai. Todėl V. D. teiginys, kad jis smūgiavo T. P. pamatęs jo rankose blizgantį daiktą vertinamas kritiškai kaip siekimas pateisinti savo veiksmus.

Nuteistojo pažadai, jog nedelsiant įsidarbins ir atlygins žalą, teisėjų kolegijos vertintini kaip siekimas sumažinti bausmę, be to, byloje nėra duomenų, kad V. D. atlygino bent dalį nusikaltimu padarytos žalos.

Faktas, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, neseniai sukūręs šeimą, kad jo žmona, kurią įvykio metu ir gynė šiuo metu laukiasi ir š.m. lapkričio mėn. gimdys, bei tai, jog žmona viena turės rūpintis vaiku, nors ir turi reikšmės skiriant bausmę, tačiau šiuo atveju negali būti lemiamas veiksnys. V. D. argumentai, kad šeimos sukūrimas bei tai, jog visa teisminė šios bylos procedūra užtikrino, kad pasikeitė mąstysena, gyvenimo būdas ir elgesys, vertybių supratimas, teisėjų kolegija įvertina kaip deklaratyvius. Kaip jau minėta, V. D. praeityje yra teistas net keturis kartus, realiai atlikęs bausmę ir tai nepakeitė jo gyvenimo būdo, nepaskatino laikytis įstatymų.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

N. V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Bronė VidzėnienėAlgirdas Gaputis