- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2-3528-962/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00006-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- L. S., R. R.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams L. S., R. R. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo nustatyti, kad R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra biologinis E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti, kad E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje ieškovas nurodė ir atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovo E. P. dukra E. S., kurios tėvu gimimo liudijime įrašytas atsakovės L. S. sutuoktinis, atsakovas R. R., nors sutuoktiniai kartu negyvena daugiau negu dešimt metų, santuoka faktiškai yra nutrūkusi, sutuoktiniai gyvena skirtingose valstybėse, t. y. atsakovė gyvena Lietuvoje, o atsakovas – JAV. R. R. buvo įrašytas E. S. tėvu, kadangi atsakovė L. S. su atsakovu R. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, tačiau faktinėje santuokoje negyvena. Taigi, atsakovas nėra ieškovo dukros E. S. tėvas, ir toks įregistravimas neatitinka faktinės tėvystės, dėl ko prieštarautų vaiko interesams, bei teisei gyventi su biologiniais tėvais, teisei žinoti ir pažinti savo tėvus. R. R. nėra E. S. biologinis tėvas ir negali juo būti, nes jokių artimų santykių tarp vaiko motinos ir atsakovo daugiau nei dešimt metų nėra, t. y. ieškovo duomenimis nuo 2010 metų atsakovas yra išvykęs iš šalies, gyvena JAV ir nieko nežino apie tai, kad yra registruotas E. tėvu, tarp jų nėra jokio bendravimo. Nors ieškovas su atsakove kartu negyvena, tačiau savo dukters gyvenime dalyvauja nuo pat dukters gimimo tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir atsakovė, t. y. ja rūpinasi, migdo, žaidžia, maitina, prausia, teikia savo dukrai išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovė L. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, byla išnagrinėta atsakovei L. S. nedalyvaujant. Atsiliepime (el. b. 1 tomas, b. l. 25-26) nurodė, kad su atsakovu R. R. santuoka faktiškai iširusi jau daug metų, jie neturi nieko bendro, atsakovės žiniomis R. R. gyvena Jungtinės Amerikos Valstijose, tačiau ryšių nepalaiko. Jos dukra E. yra biologinė E. P. dukra, todėl teismo prašo patenkinti ieškovo ieškinį. Taip pat informuoja, jog deda pastangas pateikti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo su atsakovu R.
Atsakovas R. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, byla išnagrinėta atsakovui R. R. nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kitą. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymo priemonės (liudytojų paaiškinimai, kitos aplinkybės). Kauno m. VTAS negali nei patvirtinti nei paneigti, kad R. R. nėra E. S. biologinis tėvas. Nepilnametė E. S. gimė susituokusiems tėvams. Tačiau kiekvienas vaikas turi teisę būti auginamam ir auklėjamam savo biologinių tėvų. Tėvų rūpinimasis vaikų turi būti nuolatinis ir betarpiškas. Todėl darytina išvada, jog, siekiant įsitikinti ieškovas yra ar nėra mergaitės biologinis tėvas, tikslinga skirti šioje civilinėje byloje DNR tyrimą dėl tėvystės nustatymo.
Teismo posėdžio metu atstovas D. A. išvadą palaikė, nurodė, kad ieškinys atitinka mažamečio vaiko interesus, atlikta tėvystės nustatymo ekspertizė, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvai, Skyriaus nuomone, ieškovo ieškinys yra pateiktas nepilnamečio vaiko interesais ir jiems neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini). Jos motina – L. S., tėvu įrašytas R. R. (el. b. 1 tomas, b. l. 9, 10). (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp atsakovų R. R. ir L. S. (el. b. 1 tomas, b. l. 12). Atsakovės L. S. ir jos mažametės dukters E. S. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 tomas, b. l. 6, 13). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2021 m. gegužės 5 d. surašytame Ekspertizės akte Nr. ES 33/2021(01) nurodyta, kad E. P. yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,999999999 proc. tikimybe (el. b. 1 tomas, b. l. 91, 92-93, 94-96). Teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla ieškovės L. S. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių teisinių klausimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalis). Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Bylose dėl tėvystės nustatymo, teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas R. R. atsiliepimo (nesutikimo su ieškiniu) byloje nereiškė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovė L. S. ieškinį pripažino, nurodė, jog dukters E. tėvas yra ieškovas E. P., yra inicijavusi santuokos nutraukimo bylą. Aplinkybę, kad atsakovas R. R. nėra atsakovės L. S. mažametės dukters E. S. tėvas patvirtina ir byloje atliktos DNR ekspertizės išvada.
Pabrėžtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad atsakovė L. S. su atsakovu R. R. negyvena jau ilgą laiką – ieškovo ir atsakovės teigimu – daugiau nei dešimt metų (priešingų duomenų nepateikta), o ieškovo dukrai šiuo metu yra tik pusantrų metų. Bylos duomenimis, atsakovas R. R. su dukra E. kartu niekada negyveno, vaiko neaugina, jos neauklėja ir galimai apie ją nežino, tarp jų nėra susiformavusio tarpusavio ryšio.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkinamas, pripažintina, kad atsakovas R. R. nėra E. S. tėvas bei nustatytina, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra E. P.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovas pateikė duomenis, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis.
Pagal bendrą taisyklę, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, apmoka pralaimėjusi šalis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį, jog teismo sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Byloje jokio ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nebuvo. Būtent atsakovė L. S., nepalaikydama santuokinių ryšių su sutuoktiniu, tačiau artimai (intymiai) bendraudama su ieškovu E. P., nesiėmė iniciatyvos, kad santuoka su R. R. būtų nutraukta, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas R. R. būtų nesutikęs dėl santuokos nutraukimo, daręs kliūtis tokiam procesui. Taigi, atsakovas R. R. nėra atsakingas dėl to, kad atsakovė L. S., būdama su juo santuokoje, pradėjo lauktis vaiko nuo kito vyro ir dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas sprendžia, jog šioje byloje tiek ieškovo, tiek valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės L. S. kaltės, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės L. S. ieškovui priteistinas 75 Eur žyminis mokestis.
Taip pat, iš atsakovės L. S. priteistinos 24,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas R. R., gim. (duomenys neskelbtini), nėra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Nustatyti, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,84 Eur (dvidešimt keturis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.