- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-18
- Bylos Nr.
- I-7648-525/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- T. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Romualdas Venckevičius
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L.Alechnavičiaus, teisėjų R.Miliuvienės, A.Bakavecko, sekretoriaujant A.Klimovič, dalyvaujant atstovams Antoni Mikulskiui ir advokatui Romualdui Venckevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. prašymą dėl termino atnaujinimo (tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu skundu prašo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. V. nuosavybės teise valdytus ir paveldėtus 2 ha 9270 m², 2 ha 1921 m² ir 2 h 3816 m² žemės sklypus Rybiškių dvarelyje Vilniaus mieste (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą - (duomenys neskelbtini), Vilniuje).
Paaiškino, kad pareiškėja 1991 metais Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą dėl 7,5 ha žemės sklypo grąžinimo, kartu su prašymu pateikė 1959 02 19 savo senelio B. R. V., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentą, kuriuo jis visą savo turtą, kuris jam priklausė jo mirties dieną paliko anūkei, t.y. pareiškėjai. Nurodė, kad 1938 11 28 iš viešųjų varžytinių parduotas mirusiojo K. D. –D. fondui priklausęs Vilniaus miesto ribose, Rybiskių dvarelyje esantis nekilnojamas turtas, kurį sudarė 14 ha bendro ploto trys žemės sklypai, vienu iš šių sklypų, kurio plotas 8 ha, naudojosi nuomininkas B. V. ir jo vaikai (pareiškėjos dėdės ir teta) I., J. ir J. V. tėvo nuomojamą žemės sklypą, atitinkamai 2 ha 1921 m² , 2 ha 3816 m² ir 2 ha 9270 m² ploto. J. V. nebuvo sukūręs šeimos ir mirė 1973 08 22, J. V. taip pat neturėjo šeimos ir mirė 1952 01 28, I. V. 1939 metų rugsėjo mėnesį pašauktas atlikti karo prievolę į Lenkijos kariuomenę ir nuo to laiko apie jį nėra jokių žinių. Pareiškėjos tėvas V. V. mirė (duomenys neskelbtini), o motina Z. M. - (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėja pažymi, kad niekas iš kitų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą, išskyrus pareiškėją, nepareiškė valios atkurti nuosavybės teises, o archyviniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja yra vienintelė teisėta J. V., I. V. ir J. V. nekilnojamo turto paveldėtoja, nes šiuos sklypus po vaikų mirties turėjo paveldėti jų tėvas B. V., kuris vėliau testamentu visą turtą paliko pareiškėjai. Įstatymo nustatytas terminas pateikti nuosavybės teisių atkūrimui reikalingus dokumentus buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškant dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, reikėjo kreiptis ne tik į Lietuvos Respublikos valstybines įstaigas, bet ir į Lenkijos Respublikos archyvus, todėl reikalingų dokumentų paieška, jų notarinis patvirtinimas bei vertimas užtruko iki 2007 metų sausio mėnesio.
Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo bylą išnagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje yra nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 24A dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio B. V. iki nacionalizacijos turėtą žemę Vilniaus mieste, tačiau šioje byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad B. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę Rybiškų palivarke. Apie dokumentų nepakankamumą pareiškėja buvo informuota. Pažymi, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo, kad B. V. iki 1940 07 22 nuosavybės teise valdė jos nurodytą žemę. Be to pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad J. V. ir J. V. neturėjo šeimos ir vaikų, bei įrodymų, patvirtinančių, kad I. V. yra miręs.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. V. nuosavybės teise valdytus ir paveldėtus 2 ha 9270 m², 2 ha 1921 m² ir 2 h 3816 m² žemės sklypus Rybiškių dvarelyje Vilniaus mieste (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą - (duomenys neskelbtini), Vilniuje).
1997 07 01 LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001 12 31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad iki 2003 12 31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tai reiškia, kad asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (tokiais laikomi asmenys, atitinkantys Įstatymo 2 straipsnio reikalavimus), prašymus atkurti nuosavybės teises galėjo paduoti iki 2001 12 31, o pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003 12 31. Terminas paduoti aukščiau nurodytus dokumentus gali būti atnaujinamas būtent tiems asmenims, kurie atitiko Įstatymo 2 straipsnio reikalavimus, tačiau šio įstatymo nustatytais terminais minėtos galimybės nerealizavo dėl svarbių priežasčių.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 1992 01 19 Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į 7,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (II tomas b.l. 66) (toliau - Prašymas), bei kartu su šiuo prašymu Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą tarpininkauti, kad būtų išduotas valstybinio archyvo pažymėjimas apie B. V. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą - 7,5 ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (II tomas, b.l. 73). Pareiškėja savo teisę atkurti nuosavybės teisę į B. V., mirusio (duomenys neskelbtini), valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grindžia B. V. 1959 02 19 testamentu, kuriuo jis visą savo turtą, jam priklausiusį jo mirties dieną, taip pat jam priklausančią namų valdą, esančią Lydos plente 23 (dabar - (duomenys neskelbtini), Vilnius), paliko savo anūkei, t.y. pareiškėjai ir nurodo, kad ji yra vienintelė teisėta savo dėdžių J. V. ir I. V. bei tetos J. V. nekilnojamo turto paveldėtoja, nes šiuos sklypus po savo vaikų mirties paveldėjo jų tėvas B. V., kuris vėliau testamentu visą turtą paliko pareiškėjai (I tomas b.l. 10-11, 12-13, II tomas b.l. 13-14, 24-25, 86-89).
Atvejus, kuriems esant Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nustato Įstatymo 2 straipsnis. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2003 10 14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija) nurodoma, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Atsižvelgiant į paminėtas Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad teisę į nuosavybės teisių atkūrimą asmuo gali įgyti šiais atvejais - 1) kai asmeniui miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, 2) kai asmeniui, iki tol nuosavybės teise nevaldžiusiam tam tikro nekilnojamojo turto, šis turtas perleidžiamas a) nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba b) sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), 3) tuo atveju, kad asmuo, įgijęs turtą vienu iš a) arba b) atvejų nurodytų būdų, testamentu palieka šį turtą kitiems asmenims (šiuo atveju teisė į nuosavybės teisių atkūrimą atsiranda palikimą pagal tokį testamentą priėmusiems asmenims).
Pareiškėja, pateikdama Prašymą, nepateikė jokių nuosavybės teisę į jos nurodomo buvusio turto savininko B. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Liepkalnio gatvėje 99, Vilniuje, patvirtinančių dokumentų, ir apie tokių dokumentų trūkumą ji buvo informuota Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos 1996 10 03 raštu Nr. 53-V1-470, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 10 19 raštu Nr. 31/00-22 1031 bei 2001 05 23 raštu Nr. 31/01/22-1461 (II tomas b.l. 60 - 61, 65-66).
Iš byloje esančių archyvinių dokumentų nustatyta, kad 1938 11 28 iš viešųjų varžytinių buvo parduotas Vilniaus miesto ribose, Rybiškių dvarelyje esantis nekilnojamasis turtas, kurį sudarė 14 ha bendro ploto trys žemės sklypai, ir vienu iš šių sklypų, 8 ha ploto, iki varžytinių naudojosi nuomininkas B. V. (I tomas b.l. 48-50, II tomas b.l. 54-56). Varžytinių metu B. V. vaikai (pareiškėjos dėdės ir teta) I., J. ir J. V. įsigijo savo tėvo nuomojamą žemės sklypą, atitinkamai 2 ha 1921 m² , 2 ha 3816 m² ir 2 ha 9270 m² ploto žemės sklypais savo nuosavybėn (I tomas b.l. 33-35, 37-40, 41-47, 51-54, 58-60, II tomas, b.l. 36-38, 39-45, 46-49, 50-53, 57-59). Byloje esantys dokumentai patvirtinta, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l.28-29, 30-32, II tomas b.l. 29-30, 32-34 ), o apie I. V. mirties faktą byloje duomenų nėra.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pagal B. V. 1959 02 19 testamentą neįgijo teisės atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes byloje esantys dokumentai (I tomas b.l. 48-50, II tomas b.l. 54-56, 98) patvirtina tik B. V. valdymo Kryžiškių dvare 6,70 ha ploto žemės sklypą, faktą bei iki 1938 11 28 viešųjų varžytinių naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės nuomos sutarties pagrindu, faktą, tačiau byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos nurodomas buvęs turto savininkas B. V. iki nacionalizacijos, t.y. iki 1940 metų liepos 22 dienos, nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje taip pat nėra dokumentų, įrodančių, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šio turto savininkų, t.y. I., J. ir J. V., buvo perleistas B. V. nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo - pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu). Todėl, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėja neturi teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Kadangi pareiškėja neturi teisės pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja praleido terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikti, o tuo pačiu nėra ir teisinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą nurodytiems dokumentams pateikti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjos T. M. prašymą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.