- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- N-575-2388-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-07311-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad R. G. 2010 m. rugsėjo 26 d., apie 01.45 val., Kaune, V. Krėvės prospekte ties 16 pastatu, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E200“ ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. nutarimu R. G. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir byloje esančia medžiaga. Nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
II.
R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog automobilis „Renault Megane“ stovėjo ne automobilių stovėjimo aikštelėje, o ant žalios vejos, galinė jo dalis buvo ant pravažiavimo. Teigia, kad jokio raštelio ant automobilio nepaliko, policijai nepranešė. Pažymi, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. ryte automobilio „Renault Megane“ įvykio vietoje nerado, policijos pareigūnai jam neskambino, todėl manė, kad jokio eismo įvykio nebuvo. Nesutinka, kad važiuodamas atbuline eiga galėjo kliudyti automobilio „Renault Megane“ sparną, bamperis negalėjo skilti. Nurodo, jog tokius apgadinimus jis būtų tikrai pamatęs ir kvietęs policiją. Apeliantas prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi specialioji teisė yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Nurodo, kad jo materialinė padėtis sunki, kartu su savo mama ir sūnumi nuomojasi butą, kurį tektų apleisti, tvarkosi invalidumą, nes reikia keisti kelio sąnarius.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad R. G. privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsdamas pranešti apie įvykį policijai, tačiau šios pareigos nevykdė ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, vengdamas atsakomybės už priešingą teisei veiką. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, sankcijoje numatytose ribose paskirdamas minimalią nuobaudą, todėl sušvelninus ją nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. G. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės, jog R. G. sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1); eismo įvykio vietos schema (b. l. 2, 3); fotonuotraukomis (b. l. 4-5); transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b. l. 6, 7); policijos pareigūno V. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 8); R. D. ir nukentėjusiojo D. S. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 11, 12); rašteliu (b. l. 13); paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį „Renault Megane“, išlipęs iš automobilio ir apžiūrėjęs įvykio vietą suprato, kad nežymiai kliudė minėtą transporto priemonę, nežinodamas, kur gyvena automobilio „Renault Megane“ savininkas, nenorėjo visų žadinti, todėl baigė darbus ir nuėjo miegoti, o atsikėlęs automobilio „Renault Megane“ toje pačioje vietoje neberado (b. l. 10). Nors apeliaciniame skunde R. G. neneigia padaręs eismo įvykį ir apie jį nepranešęs policijai, tačiau mano, kad automobilio „Renault Megane“ apgadinimai yra per dideli, nurodo, jog tokius apgadinimus jis būtų tikrai pamatęs ir kvietęs policiją. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams: fotonuotraukoms ir transporto priemonių techninės apžiūros aktams, kurie patvirtina, jog automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis atitiko. Apeliantas, be kita ko, teigia, jog nežinojo, kur gyvena automobilio „Renault Megane“ savininkas, kitą dieną minėto automobilio įvykio vietoje nerado, policija jam neskambino, todėl manė, kad jokio eismo įvykio nebuvo, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus vertina kritiškai, kaip asmens pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taigi darytina išvada, kad R. G. suprato padaręs eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, tą padarė sąmoningai ir tikslingai, suvokdamas, kad apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens nėra, bei siekdamas išvengti atsakomybės, todėl jo veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nemano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti išimtinį ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintą institutą ir R. G. paskirtąją nuobaudą švelninti. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės tokio ypatingo atvejo nesudaro. Pažymėtina, jog sunki apelianto materialinė padėtis ir dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo pažeidėjui kilsiančios pasekmės – praras pragyvenimo šaltinį, turės apleisti nuomojamą butą, nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, todėl jas asmuo turi numatyti dar prieš darydamas teisei priešingą veiką.
Taigi atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.