- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- AS-602-71-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-387-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Gepaga“, uždarajai akcinei bendrovei „Unimodus“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Gepaga“, uždarajai akcinei bendrovei „Unimodus“ ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas), kuriam priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 2008 m. birželio 16 d. (pagal gavimo teisme datą) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. A-3689 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, iš esmės teigdamas, jog šiuo įsakymu gretimo sklypo detalusis planas buvo patvirtintas, pažeidžiant jo teises, neįsigilinus ir neįvertinus gretimybių (Lietuvos Respublikos Teritorijos planavimo įstatymo 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimu, 2009 m. balandžio 10 d. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą patenkinti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2011 m. birželio 23 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, nustačius, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi, atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė šią teismo nutartį panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo netenkino ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Unimodus“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo; UAB „Unimodus“) pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti jo naudai 3625 litus bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimą šioje byloje.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu su trečiojo asmens UAB „Unimodus“ prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nėra proceso šalis ir neturi teisių į išlaidų atlyginimą. Tvirtino, kad pateikti įrodymai apie patirtas išlaidas nėra patvirtinti banko. Be to, didelę dalį išlaidų sudaro PVM, kuris neturėtų būti priteistas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Unimodus“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė jo naudai iš pareiškėjo 2420 litų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (605 litų), atlyginimo persiuntė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas nustatė, kad prašomas priteisti išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, sudaro: 2420 litų atstovavimo teisme ir atsiliepimo į patikslintą skundą surašymo išlaidos ir 600 litų atsiliepimo į skundą surašymo išlaidos. Nurodė, jog bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui atsiliepimą į patikslintą skundą surašė ir jį teismo posėdžiuose atstovavo advokatas A. G., kuriam 2011 m. liepos 8 d. UAB „Unimodus“ sumokėjo 2420 litų dydžio atlyginimą už atstovavimą ir dokumento surašymą. Pažymėjo, jog pagal Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą už dokumentų parengimą (atsiliepimo į patikslintą skundą surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2400 litų (3 MMA (minimali mėnesinė alga)). Taip pat nurodė, jog Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju teismo posėdžiai Kauno apygardos administraciniame teisme, kuriuose UAB „Unimodus“ atstovavo advokatas A. G., 2010 m. rugsėjo 2 d. truko 30 min., 2010 m. lapkričio 9 d. truko 30 min., 2010 m. gruodžio 16 d. truko 45 min., 2011 m. vasario 24 d. truko 39 min., 2011 m. gegužės 10 d. truko 1 val. ir 30 min., 2011 m. birželio 13 d. truko 28 min., todėl advokato užmokestis už atstovavimą teisme skaičiuotinas laiką apvalinant iki keturių valandų (30 min. + 30 min. + 45 min. + 39 min. + l val. 30 min. + 28 min. = 4 val. 22 min.), taigi maksimali priteistina suma už atstovavimą – 480 (4 * 0,15 MMA) litų. Konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą ir atsiliepimo į patikslintą skundą surašymą neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus galimai priteistinos sumos dydžio, todėl prašymas priteisti 2420 litų laikytinas pagrįstu. Pridūrė ir tai, jog UAB „Unimodus“ taip pat prašo priteisti 600 litų, kuriuos sumokėjo advokatei S. Ž., už atsiliepimo į skundą surašymą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ką pagrindžia pridedama teisinių paslaugų sutartimi Nr. 374 bei sąskaita už teisines paslaugas Nr. 374, kurie patvirtina, jog UAB „Unimodus“ sumokėjo S. Ž. 600 litų, tačiau administracinėje byloje UAB „Unimodus“ atsiliepimas į V. J. skundą nėra pateiktas, todėl šis prašymas laikytinas nepagrįstu.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (III bylos tomas l. 151 – 153) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Unimodus“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti visiškai.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl V. J. argumento, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Unimodus“ neturi teisės reikalauti atlyginti jo atstovavimo išlaidas, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi tokią teisę. Teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Unimodus“ nėra proceso šalis, t. y. nėra nei pareiškėjas, nei atsakovas. Priduria, jog UAB „Unimodus“ nurodo į ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, tačiau ji nukreipia į 44 straipsnio 2 dalį, o joje visiškai nieko nepasisakoma dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, o ir išlaidos pagal ją atlyginamos, tik tada, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Akcentuoja, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja tik ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis ir ji nukreipia į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK) bei kitus teisės aktus, todėl ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis nagrinėjamu atveju apskritai netaikytina.
2. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovo advokato A. G. pateikti įrodymai apie UAB „Unimodus“ patirtas bylinėjimosi išlaidas yra neleistini, jie išlaidų patyrimo fakto nepatvirtina, nes nėra patvirtinti banko, todėl ir šiuo pagrindu UAB „Unimodus“ prašymas turėjo būti atmestas visa apimtimi.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra PVM mokėtojas, turintis PVM mokėtojo kodą, tai viešai skelbiama www.vmi.lt ir yra nurodyta advokato A. G. PVM sąskaitose faktūrose, todėl visos UAB „Unimodus“ sumokėtos PVM sumos už teisines paslaugas, o tokių nagrinėjamu atveju yra 525 litai, nėra UAB „Unimodus“ išlaidos, nes yra jo traukiamos į PVM atskaitą ir tuo yra mažinama UAB „Unimodus“ prievolė mokėti pardavimo PVM į valstybės biudžetą. Mano, kad dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dalyje dėl 525 litų PVM bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi teismas pats savarankiškai sprendė, kad 525 litų PVM nėra atskaitomas PVM, remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 58 straipsniu, kuomet tokio tipo išlaidos akivaizdžiai yra įmonės veiklos išlaidos – įmonė gynė savo interesus teisme, nepaisant to, kad tos išlaidos yra bylinėjimosi išlaidos. Pažymi, jog PVMĮ 58 straipsnis nedraudžia tokio tipo išlaidų traukti į atskaitą, o savo prašyme teismui UAB „Unimodus“ ir neminėjo, kad to nepadarė, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo neminėjo, kad neįtraukė 525 litų PVM į PVM atskaitą, nepateikė dėl to įrodymų.
4. Remiantis Rekomendacijų nuostatomis, už vieną atstovavimo teisme valandą maksimaliai gali būti priteisiama ne daugiau nei 0,15 MMA (Įsakymo 7 punktas, 8.18 punktas), t. y. ne daugiau kaip 120 litų (0,15 * 800 litų), o nagrinėjamu atveju teismo posėdžiai, truko 262 minutes, t. y. 4,366 val., todėl UAB „Unimodus“, jeigu būtų teismo pripažinta jo teisė į atstovavimo išlaidų atlyginimą, už atstovavimą teisme gali reikalauti ne daugiau kaip 524 litų (4,366 val. * 120 litų), tačiau jis reikalauja 2000 litų ir 420 litų PVM. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė 420 litų, t. y. 2000 litų + 420 litų PVM. Nurodo, jog dalyje dėl 420 litų PVM neteisėto priteisimo jau pasisakyta trečiojoje skundo dalyje, taigi šiai daliai nepriteisti taikytinas savarankiškas pagrindas, o dėl 2000 litų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo pasisakytina, jog teismas nutartyje konstatuota, kad maksimali priteistina suma už atstovavimą yra 480 litų, tačiau už atstovavimą teisme ir atsiliepimo į patikslintą skundą surašymą teismas priteisė 2420 litų (įskaitant PVM), kas reiškia, kad teismas atsiliepimo į patikslintą skundą surašymą įvertino 1960 litų suma. Primena, kad už atsiliepimo į skundą parengimą UAB „Unimodus“ pirmą kartą sumokėjo 600 litų (be PVM), ir sumokėjo ne advokatui A. G., o advokatei S. Ž., be to, UAB „Unimodus“, anot teismo, sumokėjo dar 1960 litų (įskaitant PVM) už to paties atsiliepimo surašymą jau advokatui A. G., taigi gaunasi, kad už vieną ir tą patį darbą UAB „Unimodus“ mokėjo du kartus. Teigia, jog bylos duomenys nepaneigia aplinkybės, kad advokatės S. Ž. rašytas atsiliepimas nėra tas, kurį neva rašė advokatas A. G., todėl tokios abejonės aiškintos jo naudai, o UAB „Unimodus“ gali pretenduoti tik į 600 litų (be PVM) maksimalų atlyginimo dydį, o ne į 1960 litų (įskaitant PVM). Pabrėžia, jog atitinkamai galima maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atstovavimą teisme ir atsiliepimo surašymą galėtų būti 480 litų + 600 litų = 1000 litų, o ne 2420 litų (įskaitant PVM).
5. Nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Unimodus“ turi teisę į maksimalų ar didesnį nei maksimalus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi byla nebuvo sudėtinga (dėl bylos sudėtingumo teismas apskritai nepasisakė), byla net nebuvo išnagrinėta iš esmės, o procesas nutrūko, esant formalioms kliūtims toliau jį tęsti. Atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas pats nukrypo nuo jo paties formuojamos praktikos, spręsdamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą. Mano, kad subjektas, iš kurio prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, negali lemti teismo apsisprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dydžio esant tai pačiai situacijai, nes visi prieš įstatymą yra lygūs.
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Unimodus“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepime nurodo šiuos tokio savo prašymo argumentus:
1. Pareiškėjas yra praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti. Pažymi, jog pagal ABTĮ 45 straipsnio 3 dalį pirmos instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas paskelbė nutartį dėl išlaidų atlyginimo 2011 m. lapkričio 30 d., todėl atskirasis skundas turėjo būti paduotas ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 7 d., tačiau pareiškėjas atskirąjį skundą padavė kur kas vėliau, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą yra nutrauktinas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas netinkamai aiškina proceso šalies sąvoką ABTĮ prasme, nepagrįstai ją susiaurindamas. Pažymi, jog pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalimi taip pat yra laikomi ir tretieji suinteresuoti asmenys, todėl atitinkamai tretiesiems asmenims yra taikoma ir ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis, numatanti, jog proceso šalis, kurios naudai yra priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
3. Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina įrodymų sąvoką. Pažymi, jog advokatas A. G. pateikė teismui savo parašu patvirtintus išrašus iš savo atsiskaitomosios sąskaitos, o šis išrašas laikytinas dokumentu ar kitu rašytiniu įrodymu ABTĮ 57 straipsnio prasme, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi. Nurodo, jog joks įstatymas nereikalauja, kad atitinkamos išlaidos būtų grindžiamos tik banko spaudu patvirtintais išrašais. Akcentuoja ir tai, jog advokatas, patvirtindamas išrašą savo parašu, atsako už jo tikrumą, todėl pareiškėjas manydamas, kad atitinkamas dokumentas suklastotas, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas prašydamas pradėti atitinkamą tyrimą.
4. Teismas priteisia realias šalies patirtas išlaidas. Teigia, jog nei ABTĮ, nei CPK, nei kiti teisės aktai nenumato, jog šalies patirtos išlaidos galėtų būti mažinamos sumokėto advokatui pridėtinės vertės mokesčio suma, todėl pareiškėjo argumentai, jog advokatui sumokėta PVM suma turėtų būti mažintina priteista suma yra nepagrįsti. Pažymi ir tai, kad pirmos instancijos teismo priteistoje iš pareiškėjo išlaidų dalyje PVM sudaro 420 litų, o ne 525 litų kaip nurodo apeliantas (2000 + PVM 21 % = 2420 litų).
Atsiliepimas
5. Įsakymu dėl priteistino užmokesčio patvirtintos rekomendacijos numato išlaidas ne tik už dalyvavimą teismo posėdžiuose, bet ir už procesinių dokumentų surašymą. Pažymi, jog minėto įsakymo 8.2 punktas numato, jog už atsiliepimą į ieškinį (skundą, pareiškimą) gali būti priteisiamas iki trijų MMA dydžio suma, t. y. 2400 (3 * 800,00) litų suma. Nurodo, jog UAB „Unimodus“ atstovaujantis advokatas A. G. yra į bylą pateikęs atsiliepimą į patikslintą apelianto skundą. Taip pat pažymi, kad šis advokatas dalyvavo šešiuose posėdžiuose, kurie iš esmės daugiausia buvo atidėti dėl pareiškėjo kaltės, todėl pirmos instancijos teismas priteisė pagrįstas išlaidas, kurios neviršijo nustatytų rekomendacijų.
6. Teismas priteisė nemaksimalų priteistinų išlaidų dydį. Akcentuoja, jog teismas neviršijo maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų, todėl pareiškėjo argumentai dėl maksimalių ar viršytų išlaidų yra atmestini. Priduria, kad ši byla buvo pakankamai sudėtinga, kadangi joje buvo priimtas vienas pirmos instancijos teismo sprendimas, kuris vėliau buvo panaikintas ir tik pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo skundą byla buvo nutraukta.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdamas į tai, kad atskirojo skundo tenkinimas ar netenkinimas jo teisėms ir pareigoms įtakos neturės, palieka jo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. A-3689 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kurį pareiškėjas, būdamas greta esančio sklypo savininku, prašė panaikinti, motyvuodamas, jog minėtas įsakymas buvo patvirtintas, pažeidžiant jo teises, neįsigilinus ir neįvertinus gretimybių (Lietuvos Respublikos Teritorijos planavimo įstatymo 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 punktas).
Pažymėtina, jog ši byla iš esmės išspręsta nebuvo, nes Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu paliko nepakeistą, administracinę bylą nutraukė dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Unimodus“ pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ginčijama 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi priteisė iš pareiškėjo 2420 litų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Unimodus“ naudai.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama. Todėl sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti, ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą), taigi, atitinkamai ir dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtų išlaidų.
Akcentuotina, jog ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai trečiojo suinteresuoto asmens dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą faktiškai patirtos išlaidos nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, ir, priešingai, situacija, kuomet trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš skundo atsisakiusio pareiškėjo net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas paties suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva arba tais atvejais, kai bylos nutraukimas niekaip neįtakojo trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju UAB „Unimodus“, kuriam kartu su UAB „Gepaga“ priklausė žemės sklypai, dėl kurių detaliųjų planų patvirtinimo kilo šis ginčas, į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas pareiškėjo iniciatyva, nes būtent jis savo skunde prašė suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti (duomenys neskelbtini) sklypų savininkus (I bylos tomas l. 7). Pridurtina, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Unimodus“ bylos nagrinėjimo eigoje su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė bylą nutraukti, o bylos nenutraukus – pareiškėjo skundą atmesti, tokiu būdu palaikydamas atsakovo poziciją, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog teismui bylą nutraukus trečiojo suinteresuoto asmens interesai ir teisės, kurios pareiškėjo skundo tenkinimo atveju būtų pasikeitusios, buvo visiškai (pilna apimtimi) apginti, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sąlygos teismo išlaidų atlyginimo priteisimui iš pareiškėjo, nes būtent jis yra atsakingas už trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgus į paminėtą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas proceso šalimi, kaip tai numato ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis, turėjo teisę reikalauti atlyginti minėtas išlaidas, ką visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Unimodus“ priteisė pagrįstą šio trečiojo suinteresuotojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. tinkamai nustatė jų dydį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teisingai taikė ir aiškino ABTĮ 44 straipsnį, Rekomendacijų 8.2, 8.18 ir 9 punktus, todėl su pirmosios instancijos teismo pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Paminėtina, jog UAB „Unimodus“ prašymą priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas sudarė advokato atlygis už dokumentų (atsiliepimo į patikslintą skundą) rengimą ir advokato atlygis už atstovavimą pirmosios instancijos teisme vykusiuose posėdžiuose. Pažymėtina, jog už dokumentų rengimą UAB „Unimodus“, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimaliai galėjo prisiteisti 2400 litų (3 * 800 litų = 2400 litų), o už advokato atstovavimą teisme, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkte nurodytomis suapvalinimo taisyklėmis ir 8.18 punktu – 480 (4 * (0,15 * 800 litų) = 480 litų), taigi iš viso – 2880 litų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą ir atsiliepimo į patikslintą skundą surašymą neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus galimai priteistinos sumos dydžio, jos buvo visiškai pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, UAB „Unimodus“ pirmosios instancijos teismo 2420 litų suma buvo priteista pagrįstai. Tuo tarpu tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo neva už vieną ir tą patį darbą (atsiliepimo rašymą) advokatui sumokėjo du kartus tėra jo teikiama prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais ir neturinti reikšmės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio paskaičiavimui, nes byloje nėra S. Ž. rengto atsiliepimo į skundą, dėl ko ir dokumentų rengimo išlaidos šioje dalyje pareiškėjui nebuvo priteistos. Be to, teisėjų kolegija nemano, kad byloje yra pakankamas pagrindas mažinti Rekomendacijose nurodomus maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio koeficientus, atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nes byla, nors ir buvo nutraukta, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankamai sudėtinga, o procesas nutrūko tik pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo skundą.
Pažymėtina, jog pareiškėjas savo atskirajame skunde, be kita ko, kelia, ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų, kuriais jis grindė savo prašymą teismui atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo klausimą, t. y. jis mano, jog advokato A. G. pateikti įrodymai apie UAB „Unimodus“ patirtas bylinėjimosi išlaidas yra neleistini ir jie išlaidų patyrimo fakto nepatvirtina, nes nėra patvirtinti banko. Šiuo atžvilgiu pasakytina, jog ABTĮ 57 straipsnis inter alia įtvirtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, kurie gali būti nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Konstatuotina, jog dėl advokato A. G. teismui pateiktų dokumentų (III bylos tomas l. 128 – 134), tarp jų – ir išrašų iš banko sąskaitos, nors jie ir nėra patvirtinti banko, objektyvumo, teisėjų kolegijai abejonių nekyla, todėl ji nemato pagrindo, kodėl byloje jais neturėjo būti vadovaujamasi, bei pareiškėjo teiginį dėl šių įrodymų neleistinumo vertina esant nepagrįstu.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra PVM mokėtojas, todėl visos jo sumokėtos PVM sumos už teisines paslaugas, iš pareiškėjo neturėtų būti priteistinos, nes trečiasis asmuo jas gali įtraukti į PVM atskaitą ir, tokiu būdu, sumažinti savo prievolę mokėti pardavimo PVM į valstybės biudžetą. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai, teisėjų kolegijos nuomone, yra atmestini, nes jis juos grindžia mokestiniais teisiniais santykiais ir iš jų ateityje tariamai kilsiančiomis galimybėmis, kurios nagrinėjamu atveju neturi reikšmės realiam iš pareiškėjo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui.
Pridurtina ir tai, jog pareiškėjas termino atskirajam skundui paduoti nepraleido, ką nepagrįstai teigia trečiasis suinteresuotas asmuo. Pažymėtina, jog vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam teismui per septynias dienas nuo paskelbimo. Tačiau ABTĮ 149 straipsnio, reglamentuojančio atskirųjų skundų padavimo tvarką, 3 dalis nustato, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl išlaidų atlyginimo buvo priimta šalims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (III bylos tomas l. 142 – 144). Šios nutarties nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2011 m. gruodžio 5 d. (III bylos tomas l. 145). Pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties paduotas 2011 m. gruodžio 12 d. (pagal pašto spaudą ant voko) (III bylos tomas l. 162). Todėl trečiojo suinteresuotojo asmens teiginys, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teisingai taikė ir aiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnį, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį ir Rekomendacijų 8.2, 8.18 ir 9 punktus ir kitas susijusias nuostatas, todėl su pirmosios instancijos teismo paskaičiavimu teisėjų kolegija sutinka. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo ir ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.