Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-20 · Byla Nr. 2KT-93/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-20
Bylos Nr.
2KT-93/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Ieškovas
R. A.
Kategorijos
  • 93.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-93/11Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.2; 94.4; 98.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su ieškovo R. A. įgalioto asmens K. A. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-103-264/2011 nagrinėjimo ir prašymu dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo R. A. įgalioto asmens K. A. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-103-264/2011, iškeltos pagal civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, (duomenys neskelbtini) dėl pažeistų teisių atkūrimo, sprendimų bei pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra, nagrinėjimo ir prašymas dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Prašyme taip pat prašoma nušalinti Lietuvos apeliacinį teismą nuo klausimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nagrinėjimo. Prašymas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjanti Kauno apygardos teismo teisėja nesilaikė proceso įstatyme nustatyto 3 dienų termino išspręsti prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, ši teisėja priėmė aiškiai nepagrįstą nutartį – nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o šią nutartį išsiuntė ne tam ieškovo atstovui, kuriam buvo prašomą ją išsiųsti. Ieškovo atstovės nuomone, byloje dar anksčiau buvo klastojami teismo procesiniai dokumentai. Ieškovo atstovės netenkina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko bei šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko anksčiau priimtos nutartys, kuriomis ieškovo prašymai dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo atmesti kaip nepagrįsti. Anot ieškovo atstovės, šios nutartys nemotyvuotos, nepašalintos abejonės dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo ieškovo atžvilgiu, nenagrinėtos aplinkybės dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo įtakos asmens teisei į teisingą procesą. Teisėjas A. D. nepagrįstai neinicijavo drausmės bylos iškėlimo bylą užvilkinusiai Kauno apygardos teismo teisėjai R. P., šio teismo pirmininkui ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, Kauno apygardos teismo teisėjais nepasitiki Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinamas.

Teisingumas, kaip teismo atliekama procesinė veikla, vykdomas ne pagal atskirų asmenų pageidavimus, o griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Klausimą dėl bylos perdavimo iš apygardos teismo, kuriam pagal įstatymą ji teisminga, kitam teismui, remiantis įstatymu, sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Šio klausimo išsprendimas yra sudėtinė teisingumo vykdymo procesinės veiklos dalis, sureglamentuota proceso įstatymo normų (CPK 35 str.). Lietuvos apeliacinio teismo statusas, t. y. vienintelis Lietuvos teritorijoje esantis teismas, apeliacine tvarka peržiūrintis apygardų teismų priimtus neįsiteisėjusius procesinius sprendimus, lemia, kad tai yra vienintelis ir aukščiausias teismas, sprendžiantis dėl vienų apygardų teismuose nagrinėjamų civilinių bylų perdavimo kitiems apygardų teismams. Kiti teisės subjektai – ne Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, neturi teisės ir įgaliojimų spręsti klausimo dėl bylos perdavimo iš apygardos teismo, kuriam ji teisminga, kitam apygardos teismui. Šie argumentai sudaro pagrindą netenkinti ieškovo atstovės prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo nušalinimo nuo paduoto prašymo nagrinėjimo.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Kaip minėta, bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinamo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.). Iš prašymo turinio matyti, kad ieškovo atstovė reiškia nušalinimą ieškinį nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui, todėl yra pagrindas spręsti prašymo perduoti bylą kitam apygardos teismui pagrįstumo klausimą (CPK 69 str. 1 d.).

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Nagrinėjamu atveju ieškovo nuomonė, kad Kauno apygardos teismo teisėjai gali būti šališki pirmąja instancija nagrinėjant civilinę bylą, nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais ir nesukelia objektyviam stebėtojui abejonių dėl šio teismo nešališkumo. Tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko iš esmės dėl byloje nuolat teikiamų įvairaus pobūdžio procesinių prašymų ir skundų, o ją nagrinėjanti teisėja nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, savaime nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų nešališkumu. Tuo pačiu paaiškinama, kad teismas priima ir iš esmės nagrinėja tik tuos ieškinius (pareiškimus), kurie atitinka proceso įstatyme nustatytus reikalavimus, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal bendrą taisyklę sprendžiamas tik teismui priėmus ieškinį (CPK 135 str., 137 str. 2, 3 d.).

Kiti ieškovės atstovės prašyme išdėstyti argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo vykdymu, procesinių terminų nesilaikymu, neteisingo procesinio sprendimo priėmimu, procesinių dokumentų išsiuntimu teisiškai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Esant tokiai faktinei situacijai, tenkinti ieškovo atstovės prašymo dėl bylą nagrinėjančio teismo nušalinimo ir prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui paduotame procesiniame dokumente išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

nutaria:

Ieškovo R. A. įgalioto asmens K. A. pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-103-264/2011 nagrinėjimo ir prašymą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmesti.

Teismo pirmininkas Egidijus Žironas