- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-19
- Bylos Nr.
- 2-5942-643/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei J. K. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės J. K. 2184,97 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 158,14 Lt delspinigius, 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui, o tuo pačiu ir butui, esančiam tame name adresu (duomenys neskelbtini) , kuris nuosavybės teise Vilniaus m. savivaldybei. Tačiau atsakovė gyvena tame bute ir vartoja ten tiekiamą šilumos energiją bei karštą vandenį savo reikmėms. Be to su atsakove yra pasirašyta „Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią atsakovė privalo kas mėnesį mokėti už suteiktas komunalines paslaugas nustatyta LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovė už šildymą ir karštą vandenį mokėjo nepilnai ir nereguliariai, nors šiluma ir karštas vanduo buvo tiekiami pastoviai, todėl už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2008-09-30 liko neapmokėta 2184,97 Lt skola už suteiktas paslaugas.
Sutinkamai su LR 1995-01-26 įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,04 proc. dydžio delspinigių už laikotarpį 2008-09-12 iki 2009-03-12 – kurie iš viso sudaro 158,14 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento
Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais, teismo pranešimo nuorašas (LR CPK 124 str.) buvo išsiųsti atsakovei J. K. nurodytu ieškinyje adresu, tačiau jie grįžo neįteikti, nurodant, kad adresato nerasta tuo adresu (b.l. 22). Kadangi atsakovės nepavyko rasti nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu, procesinius dokumentus nutarta atsakovei įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu (b.l.30). 2009 m. balandžio 30 d. respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas" ir 2009 m. gegužės 2 d. vietiniame dienraštyje „Sostinė” buvo atspausdinti atitinkamo turinio skelbima (b.l.36-37)i, todėl laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.). Kadangi atsakovė J. K. nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas tiekė centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, o tuo pačiu ir butui, esančiam tame name adresu (duomenys neskelbtini) , kuris nuosavybės teise Vilniaus m. savivaldybei. Tai, kad buto savininkas yra Vilniaus m. savivaldybė patvirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas (b.l.7). Atsakovė J. K. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą šiuo adresu nuo 1991-03-11 (b.l.11). Todėl darytina išvada, kad būtent atsakovė yra faktiška teikiamų paslaugų vartotoja šiame bute, o ne Vilniaus m. savivaldybė. Be to su atsakove sudaryta „Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.9), yra dar vienas įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovė J. K. yra šių teikiamų paslaugų faktiška vartotoja, todėl ir turi pareigą ir atsiskaityti su ieškovu už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį. Kadangi šio buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tinklų, laikytina, kad šalys sudarė neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją (CK 6.383 str. 1 d., 6.384 str.). Atsakovei netinkamai vykdant savo pareigą atsiskaityti už patiektą šilumos energiją, už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2008-09-30 liko neapmokėta 2184,97 Lt dydžio skola. Tai patvirtina teismui pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažyma (b. l. 6). Mokesčiai butui už suteiktas paslaugas nuo buvo skaičiuojami už 32,40 kv.m. pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodu. Mokesčiai už karštą vandenį buvo paskaičiuoti pagal bute registruotų asmenų skaičių, t.y. 92 litrai per parą vienam asmeniui, kadangi bute nėra įrengta vandens apskaitos prietaisų. Byloje duomenų, kad atsakovas šį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 str.).
Vilniaus m. savivaldybė savo pateiktame atsiliepime į ieškinį (b.l.25-26) nurodo, kad pasitvirtinus įrodymams dėl esamos skolos už komunalines paslaugas atsakovei J. K. , ši suma būtų priteista ieškovo naudai. Nurodo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , yra neprivatizuotas, nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei. Minėtas butas nuomojamas atsakovei J. K. nuo 1991-03-11, o remiantis LR CK 6.584 str. 1 d. – mokesčiai už komunalines paslaugas imami atskirai nuo buto nuompinigių. Todėl Vilniaus m. savivaldybė neprieštarauja ieškinio tenkinimui.
LR CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. LR CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovė nuomodamasi butą, adresu (duomenys neskelbtini) , turėjo pareiga ne tik mokėti nuomos mokestį (buto nuompinigius) (LR CK 6.583 str. 1 d.), bet ir mokestį už suteiktas komunalines paslaugas (LR CK 6.584 str.). Visi esami byloje įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovė, o ne Vilniaus m. savivaldybė, yra faktiška teikiamų paslaugų vartotoja šiame bute, todėl atsakovė ir turi prievolę atsiskaityti su ieškovu už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės J. K. 2184,97 Lt dydžio įsiskolinimą už suteiktas šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 str., 6.383 str. 1 d., 6.384 str.).
Ieškovo UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas dėl 158,14 Lt delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, kuria, remiantis CK 6.70 str., gali būti užtikrinamas prievolių įvykdymas. Tiek CK 6.70 str. tiek 6.71 str. 1 d. įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Todėl tik tokiu atveju, kai yra rašytinis šalių susitarimas dėl delspinigių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo (CK 6.72 str.) arba kai tokią netesybų formą konkrečiam teisiniam santykiui nustato įstatymas, delspinigiai gali būti priteisiami.
Ieškovas reikalavimą priteisti delspinigius grindžia 1995-01-26 įstatymu Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Kaip matyti iš 1995-01-26 įstatymo, jo reglamentuojama sritis apibrėžta 1 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įstatymas reglamentuoja tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius ir jame nėra numatyta, kad įstatymo taikymo sritis gali būti išplėsta kitų subjektų, nors ir atliekančių tą pačią funkciją (teikiančių komunalines paslaugas ar administruojančių jų teikimą ir atsiskaitymą) atžvilgiu. Taigi, šio įstatymo 1 str. numato subjektų ratą, jo pagrindu turinčius teisę skaičiuoti delspinigius, o ieškovas, kaip matyti iš ieškinyje išdėstytos pozicijos, nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, o yra uždaroji akcinė bendrovė. LR CK 6.383 str. 3 p. įtvirtina, kad Energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, tačiau kartu ši sutartis turi būt pripažįstama ir vartojimo sutartimi (6.384 str.), nes paslaugų (prekių) gavėjas šiuo atveju yra fizinis asmuo-vartotojas, todėl šiai sutarčiai taip pat turi būti taikomos ir teisės normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Remiantis LR CK 6.350 str. 2 d., vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse negali būti sąlygų, pasunkinančių vartotojo padėtį. Remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (LR CK 6.193 str. 4 d.) – kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Nagrinėjamu atveju konkreti rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, ji laikoma sudaryta prisijungimo būdu, prijungus šio buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginius prie daugiabučio namo šilumos energijos tinklų, todėl atsakovei atsiranda pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją (CK 6.383 str. 1 d., 6.384 str.), tačiau atsakovei neatsiranda pareigos mokėti delspinigių, nes kaip jau minėta aukščiau, delspinigiai turi būti nustatyti sutartyje arba įstatyme. Remiantis tuo, kad tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties nėra (kuriuose taip pat būtų aptarti delspinigiai), atsakovė yra vartotojas, ekonomiškai silpnesnė sutarties šalis, energijos pirkimo – pardavimo sutartį sudarė prisijungimo būdu, taip pat atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles - visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo taikyti 1995-01-26 įstatymą ir priteisti iš atsakovės 158,14 Lt delspinigių netenkintas, kaip nepagrįstas.
LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, tai iš atsakovės ieškovo naudai priteistina penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2184,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 70,00 Lt žyminio mokesčio (b.l.4), 2,90 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymą (b.l.8,14-16), 3,00 Lt už valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašą (b.l.7,12-13) ir 395,18 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei viešo paskelbimo būdu (LR CPK 79 str., 92 str., 93 str.).
Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 9,00 Lt pašto išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 straipsnis.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. K. , a/k (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Vilniaus energija”, į/k 111760831, naudai 2184,97 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą skolos sumą – 2184,97 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas – 70,00 Lt žyminio mokesčio, 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymą ir 3,00 Lt už valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašą ir 395,18 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei viešo paskelbimo būdu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės J. K. , a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas UAB „Vilniaus energija” per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.