Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui A. K. dėl vaiko tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikiančia išvadą byloje esant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. K. pareiškė, kad su viskuo sutinka, išskyrus prašomo priteisti išlaikymo dydį – sutiktų su 100 Eur ir mažesniu išlaikymo dydžiu. Taip pat prašo 18 mėnesių išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Patvirtino, kad tikrai draugavo ir turėjo lytinių santykių su ieškove jos nurodomu laiku. Tačiau šalis jungė tik seksas, apie jokį bendrą gyvenimą atsakovas net negalvojo. Kai ieškovė pastojo, siūlė jai darytis išvalymą, tačiau ieškovė nesutiko. Taip jie ir išsiskyrė. Po to nesidomėjo, nesirūpino nei ieškove, nei vaiku, nes nenorėjo to net prisiminti, nes negalvojo apie jokius santykius su ja. Paaiškino, kad jis gyvena su drauge, kuri augina savo vaiką, dar teikia išlaikymą dukrai G. K., susilauktai kartu su N. M., dirba vairuotoju Algirdo MPB G. V. Rukloje, gyvena Ukmergės rajone, važinėja kasdien į darbą, gauna palyginti nedidelį darbo užmokestį – 440-460 Eur po mokesčių. Tad jeigu dar bus priteistas ieškovės reikalaujams 150 Eur išlaikymas šioje byloje, nebeliks pakankami lėšų atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, ar patenkintas dabartiniu darbu ir už gaunamu atlyginimu, ar neketina ieškotis labiau apmokamo ar papildomo darbo atsakė, kad šiuo metu jį tenkina esama darbas, o papildomo negalėtų susirasti dėl apribojimų dabartiniame darbe tai daryti. Mano, kad tokio dydžio išlaikymo reikalavimas 1,5 metų vaiko poreikiams patenkinti yra ne tik kad teisiškai nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis sąžiningumo, proporcingumo ir teisingumo principams bei elementarios logikos dėsniams. Ieškovė šį turtinį reikalavimą turėtų grįsti nuostatomis bei pateikti teismui objektyvių įrodymų apie vaiko konkrečius, būtinus ir protingus poreikius, kuriuos yra būtina patenkinti, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikų vystymuisi bei, atsižvelgiant į kuriuos, būtų galima spręsti apie prašomo priteisti materialinio išlaikymo pagrįstumą, bet šių poreikių tinkamai nenurodo ir neįrodinėja. Vien jau tas faktas, kad ieškovė, neturėdama pakankamai lėšų savo ir vaiko pragyvenimui, tokio amžiaus vaiko ugdymui kas mėnesį išleidžia po 100 Eur, parodo, kad ieškovė realiai nežino arba nenori žinoti tikrųjų ir būtinųjų vaiko poreikių bei galimai tenkina visai nebūtinus vaiko poreikius. Taip pat ieškovė nepateikė teismui ir objektyvių įrodymų apie tai, kiek gi ji pati asmeniškai patiria išlaidų vaiko poreikiams patenkinti ir būtent kokie vaiko poreikiai lieka nepatenkinti. Kadangi pats teikia išlaikymą dukrai G. K., tai dažniausiai įsitenka į 100 Eur sumą viskam. Mano, kad ieškovės 150 Eur reikalaujamą sumą iš vieno tėvų skyrus vaiko išlaikymui, o per abu – 300 Eur, iškiltų grėsmė vaiką pernelyg išlepinti ir tenkinti nebūtinus jo poreikius.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje į bylą išvadoje nurodyta, jog teismui nustačius, kad atsakovas A. K. yra D. U. tėvas, įvertinus atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes skirti sūnui išlaikymą, didėjančius vaiko poreikius, būtų tikslinga tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (b. l. 24-25). Prašo nagrinėti bylą VTAS atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Byloje nustatyta, kad šalys ieškovė J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susipažino 2013 m., draugavo, tapo artimi, bendravo intymiai, 2015 m. sausio mėnesį ieškovė pasijuto nėščia, o (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Kad atsakovas A. K. yra šalių sūnaus D. U. tėvu, teismo posėdyje sutiko atsakovas, tai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 137/2017(01) (b. l. 44-47).

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo.

Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimu bei teismui pateikta VTAS išvada, kad nepilnametis D. U. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jos namuose švaru, tvarkinga, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiam vaikui gyventi, augti ir vystytis bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė noro, jog D. U. gyventų su juo, teismas sprendžia, jog ieškovė – vaiko motina tinkamai rūpinasi ir auklėja kūdikį, vaikas yra prie jos prisirišęs, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Atsižvelgus į tai, jog atsakovas visiškai sutinka su visais ieškovės pateiktais argumentais, kurių teismas nebekartoja, o ieškovė sutiko su atsakovo prašymu išdėstyti išlaikymo įsiskolinimą 18 mėnesių laikotarpiui, teismas konstatuoja, jog atsakovas, žodžiu paaiškino pripažįstąs, kad: atsakovas yra vaiko D. U., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; atsakovas sutinka, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas jo motiną – ieškovę; atsakovas sutinka, kad iš jo būtų priteistas vaikui išlaikymo įsiskolinimas po 100 Eur per mėnesį nuo vaiko gimimo; atsakovas sutinka su ieškovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujamu išlaikymo vaikui priteisimu po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir iki vaiko pilnametystės.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti ieškovės parodymai bei išvadą teikiančios institucijos informacija, jog ieškovė su šalių mažamečių vaiku bei dar dviem vaikais: E. U., gimusia 2012 m. spalio 1 d., ir G. U., gimusia 2002 m. rugsėjo 8 d., gyvena nuomojamame būste – 3 kambarių name su virtuve, vandentiekiu, daliniais patogumais (duomenys neskelbtini). Ieškovė iki š.m. liepos 1 d. gavo: 30,40 Eur išmokas už vaikus (E. ir G. U.), 133,20 Eur socialinę pašalpą, 135,99 Eur D. U. priežiūros išmoką (b. l. 6-9, 20). Šiuo metu – po liepos 1 d., iš ieškovės žodžių, ieškovė gauna padidintas išmokas – iš viso virš 400 Eur. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, savo vardu nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ieškovė neturi.

Apie atsakovo gyvenamąją vietą teismas sprendžia tik iš paties atsakovo paaiškinimo. Šiuo metu atsakovas nurodė gyvenąs (duomenys neskelbtini) su drauge, dirba vairuotoju Algirdo MPB G. V. Rukloje, važinėja į darbą, gauna darbo užmokestį – apie 440-460 Eur, šalių vaiko nelanko, išlaikymo jam neteikia nuo pat gimimo. Atsakovas turi dukterį G. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (2011 m. liepos 14 d. įrašas Nr. 421), kuriai nurodo teikiąs išlaikymą po 100 Eur per mėnesį. Duomenų apie savo nuosavybėje turimą ar nuomojamą įregistruotą kilnojamą, nekilnojamą atsakovo turtą byloje nėra, atsakovas tokių žinių teismui nepateikė. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad atsakovas nepagrindė dukrai G. K. jo teikiamo išlaikymo dydžio dokumentais visoje nurodomo išlaikymo dydžio apimtyje – pateikti teismui bankinių pavedimų išrašai įrodo tik dalį atsakovo nurodamos išlaikymo sumos. Atsakovas nepateikė dokumentų iš gyvenamosios vietos seniūnijos, galinčių patvirtinti jo gyvenimą nurodytu adresu bei šeimos sudėtį. Atsakovo teismui pateikti jo atlyginimo bankinių jam pervedimo išrašai taip pat nėra dokumentai, neginčijamai patvirtinantys atsakovo gaunamas visas pajamas, susijusias su darbo užmokesčiu – teismui nepateikti atsakovo darbovietės atitinkamos formos finansiniai dokumentai apie A. K. gaunamas pajamas.

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Korsakovas v. T. Korsakienė, bylos Nr. 3K-3-286/2004). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių

vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, gaunamas pajamas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (int uitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius

poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.

Teismas, įvertindamas visa tai, kas nurodyta, atsižvelgia ir į tokią aplinkybę, jog šalių mažametis vaikas – sūnus D. U., nuo gimimo yra išlaikomas ir auklėjamas vien tik ieškovės pastangomis ir lėšomis, jog ieškovei vienai tenka šalių vaiko auklėjimo, dėmesio jam skyrimo bei mažamečio vaiko sveikatos priežiūros rūpesčiai, atitinkamos yra ir sunkiai paskaičiuojamos ieškovės asmeninio laiko bei sveikatos sąnaudos, nuo kurių savo požiūriu ir elgesiu sūnaus atžvilgiu yra save atsileidęs atsakovas, visiškai nebendraudamas, nesirūpindamas nei materialiai, nei dvasiškai savo vaiku. Teismas sprendžia, kad pagal deklaruojamus oficialius duomenis šalių materialinė padėtis nėra tapati – atsakovas oficialiai dirba ir užsidirba, jo materialinė padėtis, gaunamos, reguliarios pajamos nėra tapačios ieškovės, gyvenančios su mažamečiu šalių vaiku ir dar dviem nepilnamečiais vaikais iš pašalpų ir išmokų, dėl objektyvių priežasčių – auginančios šalių mažametį vaiką, neturinčios galimybės šiuo metu dirbti. Atsakovo sveikatos būklė, sprendžiant iš paties atsakovo žodžių ir kariuomenėje dirbamo darbo – gera, atsakovas nenurodė jokių sveikatos chroniškų sutrikimų ar susirgimų, kurie neleistų jam susirasti ir geriau apmokamo darbo bei taip vykdyti pareigą teikti deramą išlaikymą šalių vaikui.

Teismas konstatuoja, kad pastaruosius keletą metų valstybėje vyksta atskirai neįrodinėtinas, tačiau akivaizdus ir visuotinai pripažįstamas ekonomikos, o kartu ir pragyvenimo lygio augimas. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 380,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).

Taigi, mažamečiui D. U. pagal jo amžių ir žiūrint į artimiausią ateitį būtina sudaryti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis bei tenkinti jo protingus poreikius. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami. Teismas vertina neesant galimybės aritmetiškai tiksliai apskaičiuoti kas mėnesį įvairiems vaiko poreikiams skirtinos sumos, kuri gali gana ženkliai svyruoti, tad orentuotinasi į tą pačią MMA bei protingą suvokimą, žinojimą apie augančiam vaikui būtinas išlaidas. Kartu atkreiptinas atsakovo dėmesys į teismo jau konstatuotą galimybę ir netgi būtinumą jam ieškoti kitos darbinės veiklos ir atitinkamai pajamų, jei jų šiuo metu nepakanka atsakovui finansinių įsipareigojimų vykdymui, – tai yra atsakovo gyvenimu prisiimtiems (susikurtiems) įsipareigojimas (prievolėms) vykdyti. Teismas vertina ieškovės reiškiamą priteistino išlaikymo dydį kaip pagrįstą ir realų, kartu konstatuodamas akivaizdų faktą, jog ateityje vaikui augant jo poreikiai neišvengiamai tik didės.

Teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tokių bylų nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Pagal CPK 376 straipsnį teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus.

Vadovaujantis CPK 376 straipsnio ir CK trečiosios knygos nuostatomis, aktyvus teismo

1. Turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis);

2. Privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis);

3. Turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK

376 straipsnio 3 dalis);

4. Gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kai byloje pareikštas vienas iš įstatymuose įtvirtintų alternatyvių reikalavimų negali būti tenkinamas (CPK 376 straipsnio 4 (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

5. Iki bus priimtas teismo sprendimas, savo iniciatyva taiko specialias laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus.

Ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui sumą po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį teismas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių vertina kaip protingai reikalaujamą, pagrįstą ir normalių vaiko poreikių tenkinimui pakankamą. Teismas, nekeisdamas ieškovės prašymo vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 150 Eur per mėnesį kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, tačiau keisdamas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymo skolą 1800 Eur (18 mėn. x 100 Eur) sūnui D. U., atkreipia dėmesį: pirmuoju atveju į netikslų laikotarpį, nuo kurio iki kurio ieškovės prašoma tai padaryti; antruoju atveju – į netikslų laikotarpį, nuo kurio iki kurio ieškovės prašoma tai padaryti bei netiksliai suskaičiuotą mėnesių skaičių ir atitinkamai priteistino įsiskolinimo sumą. Teismas, šios kategorijos bylose vaiko interesais būdamas aktyvus, keičia ieškovės prašymo laikotarpius atitinkamai: vaiko išlaikymo priteisimo – nuo 2017 m. gegužės 3 d. (ieškinio registravimo Šakių rajono apylinkės teisme dienos) ir iki vaiko pilnametystės; vaiko išlaikymo įsiskolinimo – nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. (vaiko gimimo datos) iki 2017 m. gegužės 2 d. bei įsiskolinimo mėnesių skaičių ir sumą – 2 000 Eur (20 mėn. x 100 Eur). Atitinkamai iki 20 mėn. keistinas ir įsiskolinimo sumos išdėstymo laikas.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina, tėvai nesusituokę, gyvena atskirai, nėra nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi, todėl ieškovė prašo nustatyti šią tvarką. Nepilnamečio sūnaus tėvas neprieštarauja bendravimo tvarkai, kurią siūlo nustatyti ieškovė. Iš byloje esančių duomenų teismui nėra jokio pagrindo spręsti apie ieškovės galimai sudaromas kliūtis nepilnamečiam sūnui bendrauti su jo tėvu. Be to, teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad atsakovo bendravimo santykiai su vaiku nėra tęstinio pobūdžio, tėvas sūnaus nuo jo gimimo dienos iki šiol nėra aplankęs. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyta ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atitiktų šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus jo interesus. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad nustatytina bendravimo tvarka paskatins palaikyti artimesnius tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšius bei užtikrins bent minimalų jų bendravimą.

Kadangi byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, vertinant ieškovės paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė dėl to prieštaravimų bei remiantis Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada ir kita bylos medžiaga, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka: atsakovas A. K. su sūnumi D. U. gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, užtikrinant vaiko saugumą, jeigu tai neprieštaraus sūnaus interesams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 6,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista pagal įstatymą, ir kuris galiojo ieškinio pateikimo metu, tai yra: 41 Eur dėl tėvystės nustatymo, 41 Eur dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 54 Eur už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą (12 mėn. x 150 Eur = 1800 Eur - 3%), bei 60 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (2 000 Eur – 3 %), iš viso 196 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus vadovės 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 2.1. (NTP-2)-17-T-7319 (b. l. 4) buvo nuspręsta teikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teisinei pagalbai teisme teikti paskirtas advokatas O. Radimonas. Iš pateiktos 2017 m. liepos 10 d. pažymos Nr. NTP-7-8037 (b. l. 42) matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei valstybės išlaidos, susijusios su advokato atstovavimu teisme, sudarė 162,12 Eur, kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (apmokėjimas už DNR ekspertizę) – 330 Eur, tai yra iš viso 429,12 Eur. Šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir į valstybės biudžetą išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintų pareikštų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.147 str. 2 d., 3.148 str. 1 d., 3.169 str. 2 d., 3.174, 3.190, 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200, 3.208 str. ir Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., 99 str., 268 str. 5 d., 284 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

pripažinti, kad D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugsėjo 23 d. gimimo akto įrašas Nr. 3005), tėvas yra atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o D. U. yra A. K. sūnus;

nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti priteistų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ieškovę J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo skolą sūnui D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. sumoje 2 000 Eur (20 mėn. x 100 Eur); priteisto išlaikymo skolos išmokėjimą išdėstyti 20 mėn. laikotarpiui, atsakovui A. K. sumokant ne mažiau kaip po 100 Eur iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

nustatyti, kad atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, užtikrinant vaiko saugumą, jeigu tai neprieštaraus sūnaus interesams.

priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 6,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 196 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 202,95 Eur į valstybės pajamas;

priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 429,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei – į valstybės pajamas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, įmokos paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas – VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), surenkamosios sąskaitos: AB bankas „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.