- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- AN2-89-354/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- S. A.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarimo, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 90 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A. nubaustas už tai, kad nevykdė statutinio valstybės tarnautojo – policijos pareigūno teisėto reikalavimo, t. y. būdamas neblaivus (nustatytas 2,01 promilių girtumas), atsisakė vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūno J. R. teisėto reikalavimo išlipti iš automobilio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. A. prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties, arba panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis pakluso pareigūnų reikalavimui išlipti iš automobilio, o pareigūnai mašiną sustabdė nesilaikydami nustatytos tvarkos (nebuvo aiškiai išreikšto stabdymo), neprisistatę liepė lipti lauk iš automobilio, dėl patirto streso jis nesugebėjo greitai išlipti iš automobilio, nes neatsisegė saugos diržo. S. A. teigimu, dėl pareigūnų veiksmų jis patyrė žalos (sudaužyti akiniai). Pažymi, kad pareigūnų J. R. ir O. M. tarnybiniai pranešimai yra beveik identiški, tarsi rašyti vieno žmogaus, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės yra nelogiškos ir prieštaringos, nes jokio „Mercedes Benz“ automobilio įtartino manevravimo ar padidinto greičio vaizdo medžiagoje nestebima, be to, dar net nepradarius sustojusio automobilio durelių ir nespėjus pabendrauti su automobilyje „Mercedes Benz“ esančiais asmenimis, tai akivaizdžiai girdisi iš jo pateiktos vaizdo ir garso medžiagos, J. R. negalėjo nustatyti vairuotojo elgesio neadekvatumo, kalbėjimo nerišlumo bei pajusti alkoholio kvapą.
Apelianto nuomone, pareigūnų parodymai neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių, jie prieštarauja tarpusavyje, byloje jo pateiktam vaizdo įrašui, jo ir E. V. parodymams, todėl kyla abejonių dėl pareigūnų parodymų patikimumo. S. A. pažymi, kad E. V. vairuotas automobilis, sustabdžius pareigūnams, pajudėjo tik tada, kai pareigūnas pradėjo tempti lauk iš mašinos vairuotoją, kuris tuo metu laikė koją ant mašinos stabdžio pedalo, todėl pareigūnai sukėlė pavojingą situaciją, kurią suvaldė būtent jis (apeliantas) ir E. V.. Nurodo, kad jo (S. A.) pateiktame vaizdo įraše aiškiai matyti, kad sustojęs automobilis „Mercedes Benz“ kelis metrus pajudėjo tik po to, kai staigiai pradarius dureles prie vairo sėdėjęs vairuotojas be jokio aiškaus reikalavimo buvo pradėtas tempti lauk ir dėl to, ne dėl savo kaltės smaugiamas ir praradęs orientaciją, atleido stabdžio pedalą (nespėjo įjungti automatinės pavarų dėžės stovėjimo režimo), o ne pabandžius atidaryti dureles, kaip tai nurodo J. R.. Atkreipiamas dėmesys, kad vairuotojui buvo nustatytas 0,0 promilių, nors J. R. teigimu nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Pažymi, kad O. M. tiksliai nematė ir negirdėjo jo (S. A.) ir J. R. pokalbio, be to, policijos pateiktame vaizdo įraše trūksta 2 minučių trukmės vaizdo įrašo ir garso įrašo, kuriame turėjo būti fiksuota, kaip iš automobilio išlaipinamas E. V. ir jis, tačiau prieš tai ir po to buvę vaizdo įrašai išsaugoti ir pateikti visos apimties.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis muistėsi ir standino rankas. Teigia, kad iš jo pateikto vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnai elgėsi netinkamai, taip pažeisdami Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, Policijos patrulių veiklos instrukcijos bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad J. R., kaip ir O. M., nenurodo kriterijų, pagal kuriuos sprendė, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas ir keleivis atrodė įtartinai, kokį pavojų jie kėlė ir dėl kokių objektyvių priežasčių prieš vairuotoją ir jį (apeliantą) reikėjo vartoti fizinę prievartą. Apelianto manymu, pareigūnų panaudota prievarta buvo neadekvati, pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą surašė siekdami išvengti atsakomybės dėl sulaužytų akinių, todėl pareigūnai suinteresuoti jį nubausti. Be to, skunde nurodoma, jog teismas nevertino to, kad pareigūnų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
S. A. nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolu negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę. Apelianto manymu, policijos pareigūnai įrodinėjimo pareigos neįvykdė tinkamai, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, savarankiškų įrodinėjimo priemonių, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų daryti aiškią išvadą apie buvusią incidento situaciją – teisės pažeidimo subjektyviąją pusę, kad būtent atsakomybėn patrauktas asmuo padarė šioje byloje nagrinėjamą teisės pažeidimą, o teismas nepašalino byloje kilusių prieštaravimų. Mano, jog byloje nėra pateikta jokių kitų savarankiškų jo kaltės įrodinėjimo priemonių, išskyrus pačių pareigūnų teiginius, kuriems tiesiogiai prieštarauja atsakomybėn patraukto asmens teiginiai ir kartu važiavusio E. V. parodymai bei jo (S. A.) pateiktas vaizdo įrašas.
Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje jis yra pateikęs prašymus bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau teismas pradžiai atidėjo prašymą išimti iš UAB (duomenys neskelbtini) ir iš AB (duomenys neskelbtini) vaizdo medžiagą įvykio metu, o vėliau apie tai išvis „pamiršo“. Atkreipiamas dėmesys, kad tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo abejoja, ar administracinis teisės pažeidimas buvo fiksuojamas tinkamai ir ar jį fiksavę pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, turi būti renkami įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejones, priešingu atveju turi būti daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės proceso metu buvo pažeistos, o reikšmingos bylai aplinkybės neišaiškintos. Apelianto nuomone, pažeidimas taip pat nebuvo policijos nuovadoje tinkamai tirtas, buvo surašytas tik administracinio teisės pažeidimo protokolas, jokių klausimų pareigūnas neuždavė.
Teigia, kad jis (apeliantas) jokių tikslų padaryti pažeidimą neturėjo ir neturi, policininkų reikalavimus vykdė, todėl tebemano, kad jokio pažeidimo nepadarė. Be to, jam lipant iš automobilio be jokio papildomo reikalavimo gultis ant žemės pareigūnas griebė už galvos ir užlaužęs sprandą pervertė ant žemės, todėl visiškai nesuprantami tokie pareigūnų veiksmai, mėginant išvengti atsakomybės dėl padarytos žalos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius prašo S. A. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
ANK 569 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, t. y. byloje nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl S. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokio procesinio sprendimo pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.
Nagrinėjamu atveju S. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad nevykdė statutinio valstybės tarnautojo – policijos pareigūno teisėto reikalavimo, t. y. būdamas neblaivus (nustatytas 2,01 promilių girtumas), atsisakė vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūno J. R. teisėto reikalavimo išlipti iš automobilio.
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad S. A. nevykdė teisėto ir pagrįsto policijos pareigūno reikalavimo išlipti iš automobilio. Atkreipiamas dėmesys, kad esama prieštaravimą tarp policijos pareigūnų J. R. ir O. M. teisme bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodomų E. V. vairuoto automobilio sustabdymo aplinkybių, kurie kelia abejonių dėl policijos pareigūno reikalavimo išlipti iš automobilio teisėtumo ir pagrįstumo jau sustabdžius E. V. vairuotą transporto priemonę. Pažymėtina, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose apskritai nėra nurodoma, kodėl buvo nuspręsta sustabdyti „Mercedes Benz“ automobilį (b. l. 1, 2), tačiau teisme pareigūnai nurodė, kad minėto automobilio stabdymas (patikrinimas) buvo atliktas todėl, kad vieta, iš kurios automobilis važiavo, yra priskiriama prie kriminogeninių vietų, be to, neva tą dieną buvo gautas pranešimas apie K. įvykdytą nusikalimą su tokios markės automobiliu, nors byloje tokių duomenų nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl policijos pareigūno išreikšto reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo būtina atsižvelgti ir į Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus specialiosioms transporto priemonėms (šiuo atveju – policijos automobiliui) ir kokios pareigos kyla kitiems eismo dalyviams, kai specialioji transporto priemonė važiuoja su įjungtu mėlynu ir raudonu švyturėliais be specialiųjų garso signalų. KET 187 punkte nurodyta, kad siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai be specialiųjų garso signalų. Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir raudonu arba tik mėlynu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 12 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). KET 78 punkte nurodytam, kad vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų vaizdo įrašų (b. l. 55) matyti, kad policijos pareigūnai, pasukę link E. V. vairuotos transporto priemonės, įjungė tik mėlyną ir raudoną švyturėlius, tačiau neįjungė specialaus garsinio signalo, per garsiakalbį neliepė sustoti, todėl esant šioms aplinkybėms vairuotojui nekilo pareigos stabdyti transporto priemonę, nes pareigūnai jokiais teisėtais veiksmais tokio reikalavimo neišreiškė.
Nagrinėjamu atveju ypatingą reikšmę sprendžiant dėl S. A. atsakomybės turi momentas, kada ir kaip buvo išreiškiamas reikalavimas S. A. išlipti iš automobilio. Atkreiptinas dėmesys, kad apie išreikštą reikalavimą S. A. lipti iš mašinos nurodo pareigūnai, tačiau jų parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Pažymėtina, jog iš byloje esančių vaizdo įrašų (b. l. 55) apskritai nėra matyti, ar pareigūnai prisistatė sustabdytos transporto priemonės vairuotojui ir keleiviui, kaip konkrečiai iš mašinos buvo išlaipintas vairuotojas ir S. A., taip pat nėra matyti, kada ir kaip konkrečiai buvo išreiškiamas reikalavimas S. A. lipti iš automobilio, o iš S. A. pateikto vaizdo įrašo matyti ir girdėti, jog asmenys iš automobilio buvo tiesiog jėga tempiami lauk be jokio aiškaus reikalavimo, šias aplinkybes patvirtina ir S. A. bei E. V. parodymai, duoti apylinkės teisme. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad pareigūnai J. R., O. M. nenurodo kriterijų, pagal kuriuos sprendė, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas ir keleivis atrodė įtartinai, kokį pavojų pastarieji kėlė ir dėl kokių objektyvių priežasčių prieš vairuotoją ir apeliantą reikėjo vartoti fizinę prievartą. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas teisėtai ir pagrįstai reikalavo S. A. išlipti iš automobilio.
Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Remiantis vien Institucijos atstovų parodymais, tarnybiniu pranešimu bei jų surašytu protokolu ir nesant byloje jokių kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad S. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, teismas iškilusias abejones turėjo vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dėl minėtų pareigūnų veiksmų Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (b. l. 45–52), o tai gali lemti pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi. Tačiau šiuo atveju tas nebuvo padaryta, dėl to apylinkės teismas be pakankamo pagrindo konstatavo apelianto kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinamas.
Nesant galimybių pašalinti kilusių abejonių ir neaiškumų, nesurinkus pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių S. A. kaltę padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jam negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už šio nusižengimo padarymą. Todėl administracinio nusižengimo bylos teisena S. A. nutraukiama, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį dėl S. A. nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.