Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei M. V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. Š. patikslintą ieškinį atsakovei B. L. (S.), tretieji asmenys G. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos dėl turto pripažinimo asmeninės nuosavybės teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. Š. atstovė advokatė V. B. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad pagal valstiečių įstatymą I. B. buvo suteiktas 3,06 ha žemės sklypas, valstiečių ūkiui. Ji gavo žemės sklypą toje vietoje, kur buvo senelio žemė (K. Š.), t.y. prieš nuosavybės atkūrimą į K. Š. žemę. Todėl susidarė tokia painiava. Tiek I. B., tiek J. V. M. norėjo išlaikyti senelių žemę, jos tarpusavyje buvo sutarę dėl to žemės sklypo. I. B. mirus būtent jos sesuo perėmė I. B. paskolų mokėjimą. Kaip matyti iš abriso I. B. žemė įsiterpusi į K. Š. turėtą žemės plotą. Iš bylos duomenų aišku, kad nei A. B. nei B. L. (S.) faktiškai palikimo, t.y. minėtos žemės nevaldė. Prašė priteisti teisinės pagalbos išlaidas.

Liudytoja J. V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos mamai buvo grąžinta žemė 52 ha su virš, kurią mama perrašė jai. Sesuo I. B. norėjo ūkininkauti, su J. V. M. sutarė, kad ji pasiims žemės ir ūkininkaus, be to nutarė atstatyti kadais buvusią sodybą. Būtent toje sodybos vietoje I. B. ir pasiėmė žemę 3 ha. Kadangi jos sūnus buvo baigęs žemės ūkio mokslus, tai jie abu ir tvarkėsi. Kadangi sesuo pinigų neturėjo J. V. M. sumokėjo už žemę talonais apie 20700 iš investicinės knygelės. Sesuo ir jos sūnus ir tvarkėsi tame ūkyje, jie buvusioje sodyboje iškasė duobę ir sukrovė pamatų blokus. Sūnus užsėdavo žemę rugiais ar kviečiais, kuriuos kartu su sūnumi veždavo priduoti į Jonavą. Po to tuos pamatus kažkas pavogė, o po to ji išnuomojo žemę kitiems asmenims. Buvo žemės konsolidacija, o po jos paaiškėjo, kad tie trys hektarai buvo įskaičiuoti į senelio turėtą žemę, t.y 52 ha, tai dabar trūksta trijų ha. Sesuo kai pirko žemę, santuokoje gyveno su A. B., bet jis niekur nedalyvavo, neatvažiuodavo. Seseriai žemės pirkimui talonus davė J.V. M.. O statyboms pasiėmė paskolą, tačiau ji susirgo. Paskolą grąžinti reikėjo, pinigai jau buvo išleisti. Sesuo paprašė, kad jai padėtų grąžinti tą paskolą, jos nuvyko į banką ir surašė sutartį. Kad J.V. M. išmokės paskolą ir sesuo neturės jokių pretenzijų dėl žemės, ir išmokėjo paskolą jau po jos mirties. A. B. ant sutarčių nepasirašė ir jokio reikalo tame neturėjo. Sesuo mirė ir su J. V. M. neatsiskaitė už jai duotus talonus. Kokios buvo paskolos sumos tiksliai neatsimena. Žemės mokesčius mokėjo už žemės ūkio paskirties žemę, o ten yra ir miško. Senos sodybos jau nebuvo likę, jokio namo ten nebuvo. Kai I. B. paskutinį kartą paguldė į ligoninę A. B. išėjo iš namų ir nebuvo nei pas I. B. atėjęs, nei namo nebuvo grįžęs. I. B. gyveno kartu su motina, o vasarą motina būdavo pas ją su abiem I. B. vaikais. Savo vardu paskolos paėmusi neturėjo. Visą žemę iki šių metų nuomojo A. K., įskaitant ir I. B. žemę, nes ji buvo vienoje vietoje, o ne kaip atskiras plotas. O prieš tai tvarkėsi jos sūnus. Ji atsisakė savo žemės dalies, t.y. 26 ha dėl to kad ji jau sirgo. Kiek pinigų išleido I. B. statyboms nežino. A. B. yra mačiusi tik kelis kartus, t.y. 4 kartus, per vestuves ir dar kelis kartus, jis vartojo alkoholį.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu paliudijo, kad ji yra pirmoji A. B. žmona ir B. mama, ji žino, kad 1995 kovo 30 dieną, kai dukrai buvo 20 metų atėjo A. B. su celofaniniu maišiuku ir jis pareiškė, kad jį posūnis išvarė ir jis viešėjo apie pusę metų, t.y. liko gyventi, o detaliau nieko nežino. Girdėjo kalbas, kad jo motina davė pinigų, kad jie ruošėsi kažką statyti, ji galvojo už ką jie statys, konkrečiau nieko nežino, nes jai buvo neįdomu. Kaip jis prižiūrėjo sergančią žmoną žinojo tik iš kalbų, girdėjo, kad prižiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek buto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001-07-01 įsigaliojusio LR Civilinio kodekso (CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas 1992-06-15, sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nors turtas ir įgytas santuokoje, jis gali būti pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Sutinkamai su CK 3.89 str., 1 d., 7 p., sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismų praktikoje pripažinta, kad turtas įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšų, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jeigu sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-09-06 nutartis Nr. 3K-3-395/1999 ir kt.).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. B. ir I. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b.l.11). Iš mirties liudijimo (b.l.12) matyti, kad I. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš prašymo (b.l.69) ir Valstybinės žemės nuosavybės akto Nr. 49 ir eksplikacijos (b.l.70, 71) matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos Ukmergės rajono 1991 m. potvarkį I. B. suteikta 3,06 ha žemės (duomenys neskelbtini), valstiečių ūkiui steigti, žemė suteikta jos nuosavybėn ir nemokamai su paveldėjimo teise. Iš J. V. M. privataus ūkio žemės sklypo abriso (b.l. 64,63,65,66) matyti, kad I. B. žemės sklypas pamatuotas buvusio savininko K. Š. žemės plote, kurio žemės sklypas grąžintas J. V. M.. Iš 1993 m. vasario 27 d. mokėjimo pranešimo (b.l.62) matyti, kad už I. B. perkamą žemę mokėjo 20710 talonų jos sesuo J. V. M.. Iš 1993 m. liepos 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad I. B. pirko 3,06 ha žemės sklypą pagal Ukmergės rajono valdybos 1993 metų sausio 27 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už 20710 valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti (b.l.122), kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,06 ha ploto nuosavybės teise registruotas I. B. vardu nuo 1993 m. sausio 27 d. Iš Ukmergės žemės ūkio banko valdytojui pateikto I. B. ir J. V. M. 1993 m. vasario 26 d. pareiškimo matyti, kad ji atsisakė savo dalies, t.y. 26,79 ha žemės ir perdavė ją J. V. M. bei prašė perkelti jos turimą ilgalaikę paskolą, paimtą pastatų statybai seseriai J. V. M.. J. V. M. sutiko perimti sesers I. B. paskolą ir ją mokėti numatytais terminais. Iš papildomo kreditinio susitarimo matyti, J.V. M. perėmė 1993 m. vasario 26 d. ilgalaikį kreditą, kurio mokėjimas dalimis numatytas iki 1999 m. lapkričio 1 d. Iš 1998 m. kvitų matyti, kad J. V. M. mokėjo grąžinamos paskolos įmokas bei procentus už paskolą (b.l.85).

Byloje nėra jokių duomenų, kad A. B. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie minėto žemės sklypo 3,06 ha įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. I. B. 3,06 ha žemės sklypas buvo suteiktas valstiečio ūkiui 1991 m., už žemės sklypą buvo sumokėta I. B. sesers J. V. M. 20710 valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. 1993 m. liepos 7 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią I. B. pirko 3,06 ha žemės sklypą pagal Ukmergės rajono valdybos 1993 metų sausio 27 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už 20710 valstybines vienkartines išmokas. Be to I. B. paėmė paskolą Žemės ūkio banke gyvenamojo namo statybai. Iš papildomo kreditinio susitarimo matyti, J.V. M. perėmė 1993 m. vasario 26 d. I. B. ilgalaikį kreditą. Įvertintina ir tai, kad I. B. ūkininko ūkio nesukūrė, nes susirgo onkologine liga. I. B. mirė (duomenys neskelbtini)., ją pergyvenęs sutuoktinis A. B. jokių pretenzijų dėl žemės dalies priklausymo jam ar jos naudojimo nėra pareiškęs. A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų, ieškovo T. Š., liudytojos J. V. M. parodymų nustatyta, kad po I. B. mirties A. B. likusiu turtu, t.y. žemės sklypu, kuris buvo įgytas santuokoje, nesirūpino, žemės sklypo priežiūra ir nuoma rūpinosi ieškovas T. Š. bei J. V. M., atsakovė B. L. (S.), kuri yra A. B. dukra iš pirmosios santuokos apie minėtą žemės sklypą sužinojo tik pradėjus nagrinėti šią bylą teisme. Be to patvirtino, kad apie likusią žemę nežinojo, galvojo, kad gal tėvas ją pardavė. Kai tėvas A. B. 1995 m. pusę metų pas ją gyveno, apie turtus nekalbėjo, jam pradėjus vartoti alkoholinius gėrimus, atsakovė nebenorėjo, kad jis gyventų pas ją, ir nuo 1995 metų iki 2012 metų su A. B. nebendravo. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų jos atsiliepime nurodytiems faktams pagrįsti, t.y., kad A. B. motina V. B., pardavusi savo turėtą nekilnojamąjį turtą-butą davė A. B. pinigų, iš kurių jie pirko minėtą žemę ir vykdė statybas. Taigi, šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovo T. Š., J. V. M. parodymais, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovės paaiškinimais, kurie patvirtina faktą, kad ginčo žemės sklypas buvo įsigytas už asmenines (t.y sesers J. V. M. valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis) I. B. pinigines lėšas.

Įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, teismas turi pagrindo manyti, kad I. B. santuokos su A. B. metu, įsigijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)., valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu 1993 m. sausio 27 d. už asmenines lėšas, turėdama tikslą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, šį turtą viena prižiūrėjo ir išlaikė, nuo pat žemės sklypo įsigijimo laikė save vienintele šio turto savininke, o A. B. jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto nereiškė, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas, pripažintina, jog ginčo žemės sklypas priklauso I. B. asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovui, kurio naudai priimtas sprendimas, priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos 23,00 Eur žyminio mokesčio (b.l.1) ir 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (b.l. 103,120), iš viso 423,00 Eur iš atsakovės (CPK 93 str.).

Teismo bylinėjimosi išlaidos, t.y. 18,12 Eur pašto išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad 3,06 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., yra I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovės B. L. (S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 423,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės B. L. (Sakalauskienės), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 18,12 Eur (aštuoniolika eurų 12 centų) pašto išlaidų Valstybei.

Pašto išlaidos (bylinėjimosi išlaidos) valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.