Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios E. V. įstatyminei atstovei Rimantai Jurkevičienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje

E. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, gyvenanti ir gyv. vietą . deklaruojanti (duomenys neskelbtini)., Švenčionių r. sav., netekėjusi, nedirbanti, neteista, (duomenys neskelbtini)

kaltinama pagal LR BK 140 str. 3 dalį, 140 str. 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui artimoje aplinkoje: 2016-09-10 apie .20 val. (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., namuose, būdama neblaivi (nustatytas 2,42 promilės- girtumas) artimoje aplinkoje keikdamasi necenzūriniais žodžiais, tyčia kambaryje sudavė mažametei dukrai E. V., gim. 2005-07-14, diržu mažiausiai vieną smūgį į dešinę ranką, padarydama dilbio srities odos paviršiaus sužalojimą ­odos įdrėskimą, tokiu būdų sukėlė šeimos nariui - mažametei dukrai E. V. - fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Taip pat E. V. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui artimoje aplinkoje: 2016-09-10 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. namuose, būdama neblaivi (nustatytas 2,42 promilės girtumas) artimoje aplinkoje, po to, kai sudavė smūgį diržu savo mažametei dukrai E. V. ir Evelina pradėjo verkti, tyčia kambaryje sudavė diržu du smūgius savo motinai M. V. į viršugalvį, tokiu būdų sukėlė savo šeimos nariui ­motinai M. V. - fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji E. V. paaiškino ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltę pripažįsta visiškai bei parodė, jog viskas surašyta įtarime, taip viskas ir įvyko. Ji galvos traumų neturėjo. Šiuo metu nevartoja alkoholio. Gydėsi savo noru 2016 m. lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje Naujoje Vilnioje nuo priklausomybės alkoholiui. Psichikos ligomis nesirgo ir neserga. 2016-09-10 d. ji kasė bulves, išgėrė alkoholio. Atėjusi namo, pamatė, kad dukra neruošia pamokų, dėl to supyko ant dukros. Dukra mokosi palengvinta programa. E. V. liepė jai daryti pamokas, ji atsisakė, E. V. supyko, paėmė diržą ir vieną kartą sudavė dukrai, kur pataikė neatsimena, galimai į ranką. Evelina pasiskundė jos motinai ( savo močiutei) M. V., ši atėjo, pradėjo šaukti ant E. V.. E. V. supyko ant motinos ir jai sudavė diržu, irgi nežino kur pataikė, bet galėjo ir į galvą pataikyti. E. V. daugiau nevartoja alkoholio, mano jei nebūtų išgėrusi alkoholio, nebūtų taip pasielgusi. Labai gailisi, su savo šeima susitaikė. (b. 1. 84-85, 88-90) Teisminio nagrinėjimo metu ji iš esmės davė analogiškus parodymus ir papildė, kad ji tikrai nuo įvykio yra nustojusi vartoti alkoholį, ji gydėsi, ateityje nesmurtaus, kad jos santykiai su dukra ir motina yra geri, kad ji atsiprašė kiekvienos iš jų ir jos jai yra atleidusios, ji gyvena tame pačiame motinos name, tačiau atskirame kambaryje, stengiasi laikytis kardomosios priemonės ir pati nesiartina prie nukentėjusiųjų, o bendrauja su jomis tik pastarųjų iniciatyva, ji gauna pašalpą, ji registruota darbo biržoje, verčiasi taip pat iš atsitiktinių uždarbių, iš kurių išlaiko dukrą, kadangi nevartoja alkoholio, tai motina ir dukra džiaugiasi jos asmenybės pasikeitimu, ji tiki, kad ateityje santykiai su jai artimais žmonėmis išliks šilti ir normalūs, ji užtikrina teismą, kad nesmurtaus. Ji gyvenanti motinos name, tačiau atskirame kambaryje, išsikelti ji galėtų nebent laikinai gyventi pas draugę, tačiau to nedaro, nes ši girtauja, todėl išlieka grėsmė, kad pati kaltinamoji gali grįžti prie žalingo įpročio – girtavimo.

Įrodymai baudžiamojoje byloje kaltinamajam pilnai pripažįstant savo kaltę ir pageidaujant tuojau pat duoti parodymus bei sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, sutinkant prokurorui, gynėjui , ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ( BPK 273 str., 291 str. ).

Be kaltinamosios E. V. visiško kaltės prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų parodymais nukentėjusiųjų parodymais ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji E. V. paaiškino, kad kai jos mama išgerdavo, ji dažnai rėkdavo, pykdavo, buvo kviečiama policija. Apie įvykį papasakojo, kad ji su močiute sėdėjo kambaryje, močiutė mezgė, ieškojo siūlų (datos nenurodė). Mama atėjo ir pradėjo rėkti ant jų. Evelina gynė ir močiutę, ir save. Mama paėmė diržą, kuris gulėjo ant kėdės ir tada močiutei davė per ranką ar per petį, gerai nepamena. Močiutė pasakė bėgti Evelinai pas kaimyną. Kaimynas paskambino dėdei. Mama visada rėkdavo, kai girta ateidavo. Kai Evelina gynė močiutę, mama pataikė jai diržu į kairę ranką. Močiutei taip pat pataikė vieną kartą (parodo į kairiojo peties sritį). Evelina paaiškino, kad po smūgio jai šiek tiek skaudėjo, bet namie ji neverkė, verkė tik, kai atbėgo pas kaimyną. Medikai ją apžiūrėjo. Žymė ant rankos buvo ­mėlyna. Ji atsirado truputi vėliau ir praėjo po kelių dienų. Policija mama išvežė. ( b. 1. 50-52) .

Nukentėjusioji M. V. paaiškino, kad 2016-09-10 apie 20.00 val. jos dukra E. V., gim. (duomenys neskelbtini), grįžo po bulviakasio neblaivi. Būdama kitame kambaryje, ji išgirdo kaip pravirko anūkė Evelina. Evelina jai pasakė, kad motina jai sudavė per ranką diržu už tai, kad šį nepadarė pamokų. E. V. iš pykčio užsimojo diržu ir jai C. V.) du kartus į galvos viršugalvį. Jos dukra, kai išgeria alkoholinių gėrimų, tampa labai agresyvi. E. V. smurtavo prieš juos ir anksčiau.( b. 1. 21-23, 33-34 ) .

Liudytojas A. L. paaiškino, kad 2016-09-10 po 20 val. pas jį į namus (duomenys neskelbtini)., atbėgo su tapkutėmis kaimynė E. V., jam atrodo, kad ji atėjo kartu su močiute M. V.. Evelina sakė, kad jos mama namie triukšmauja girta. Apie sumušimą, atrodo, Evelina nieko nesakė, lyg ir neverkė, tačiau ji buvo akivaizdžiai susijaudinusi, išsigandusi. Ant jos veido sumušimų nesimatė. Evelina ne pirmą kartą atbėga prašyti pagalbos dėl girtos mamos elgesio. A. L. paskambino P. V. ( Emos broliui, jis tuo metu buvo Vilniuje ) ir pranešė, kad jo sesuo Ema namie neduoda ramybės Evelinai ir Marijai. Piotras pasakė, kad kvies policiją. Marija sulaukė policijos, būdama pas A. L., o mergaitė, atvažiavus policijai, dar liko pas jį namie kurį laiką, kol Emą išvežė iš namų. A. L. tą vakarą į E. V. namus nėjo. Šią šeimą gali apibūdinti kaip geriančia, P. V. apie pora metų kaip nevartoja alkoholio, Marija vartoja, bet nedažnai, ji yra nekonfliktiška, o Ema šiai dienai nevartoja apie vieną mėnesį, gal užsikodavo. Ema išgėrusi būna agresyvi. L. E. prižiūri močiutė, dažnai šeimą lanko socialinė darbuotoja. (b. 1. 61-64)

Liudytoja K. U. paaiškino, kad nuo 2016-01-08 ji dirba socialine darbuotoja V. šeimoje, kurie gyvena Stoties g. 8, Adutiškio mst1., Švenčionių r. Vaiko teisės apsaugos tarnybos įsakymu ji yra priskirta lankytis šioje šeimoje, nes E. V. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Metus su šia šeima ji matydavosi beveik kiekvieną dieną, E. V. dažniausiai matydavo išgėrusią. Evelina prieš kelis mėnesius (kol jos mama gydėsi nuo priklausomybės) sakė, kad jos močiutė M. V. (Emos mama) pati siūlydavo Emai nueiti nusipirkti alkoholio, o po to jos kartu gerdavo. Tačiau K. U. nė karto nematė Marijos išgėrusios. Taip pat šeimoje kartu gyvena P. V., jis yra užsikodavęs ir nevartoja alkoholio. P. V. nėra sukūręs savo šeimos. Į K. U. pareigas įėjo tikrinti Emą ir jos nepilnametę dukrą Eveliną. Evelina lanko mokyklą nepriekaištingai, tačiau jai labai sunkiai sekasi mokytis, ji mokosi pagal palengvintą programą, dėl tos priežasties, kad su ja niekas namie papildomai neužsiima, vaikas yra nemotyvuotas, ją sunkiai sekasi' priversti ją papildomai savarankiškai mokytis. Kiek yra susipažinusi su Evelina, ji yra prigąsdinta nesakyti tiesos, ji bijo mamos, Evelina yra labai aktyvi mergaitė, tačiau ja galima lengvai manipuliuoti, ji pasiduoda kitų įtakai. Su Evelina ji gali bendrauti tik prie jos mamos, o kadangi mamos ji bijo, todėl Evelina nieko gero ir nepasakojo. K. U. dėjo labai daug pastangų tam, kad priverstų Emą gydytis nuo alkoholio, kad moteris lankytų psichologą. Tik po konflikto su dukra Ema paprašė jos pagalbos; kad padėtų jai išbristi iš alkoholio liūno. Užregistravo ją į Vilniaus priklausomybių ligų centrą, ji ten buvo konsultuojama psichiatro. Emai buvo pasiūlyta gydytis stacionariai, tačiau ji atsisakė, sakydama, kad nebus kam prižiūrėti dukros. 2016-11-29 E. V. buvo paguldyta gydymui ir gydėsi (praėjo pilną dviejų savaičių kursą) iki 2016-12-12. Šeima gyvena iš socialinės pašalpos, kuri išduodama per įgaliotą asmenį, t.y. grynais pinigais šeima nedisponavo. Šiai dienai Ema glaudžiai palaiko ryšį su K. U. sprendžiant įvairias problemas. ( b. 1. 66-69).

Liudytojas Ivan Kirilov paaiškino, kad 2016-09-10 buvo gautas pranešimas 20.45 val. apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi pranešėjo sesuo E. V. ką tik mušė savo vaiką (11 m.). Apie tai pranešėjas sužinojo iš sesers kaimynų, pas kurį pagalbos atėjo vaikas. Atvykę į įvykio vietą kartu su pareigūnu G. Šimkūnu , M. V. paaiškino, kad jos dukra E. V. sudavė jai diržu du kartus į galvą, o savo dukrai Evelinai - vieną kartą per dešinę ranką. Buvo iškviesta GMP, įtariamoji sulaikyta. ( b. 1. 71-72 ) .

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas esantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. (b.1. 12-16).

Iš 2016-09-11 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint M. V. galvą, kaktoje yra paraudimas. (b. 1. 26-30) .

Iš 2016-09-10 alkotesterio duomenų matyti, kad 21.29 val. E. V. buvo nustatytas 2, 42 promilės girtumas. (b.1. 77 ).

E. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 dalį ir pagal LR BK 140 str. 3 d., nes E. V. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą ir motiną, kurioms sukėlė fizinį skausmą.

LR BK 41 str. nustatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas E. V. bausmę, teismas atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamosios E. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalto būdama neblaivi ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas vertina ir atsižvelgia, kad E. V. yra neteista, bausta administracine tvarka.

Taip pat įvertinama E. V. padarytos veikos pavojingumo laipsnis : padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2 d.,3 d. ( LR BK 11 str. ). Įvertinus kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis , taip pat atsižvelgiama į jos asmenybės pokyčius po nusikalstamų veikų padarymo – nėra duomenų , kad E. V. po nusikalstamos s veikos padarymo bausta administracinėmis nuobaudomis, nukentėjusiųjų atsiprašė, civilinio ieškinio byloje nėra, ji pusę metų nevartoja alkoholio, nuo šios priklausomybės gydėsi. Teismas sprendžia, kad kaltinamoji E. V. negali būti pataisyta be bausmės paskyrimo , nes ji smurtavo būdama neblaivi prieš artimiausius žmones ir mažametį vaiką, kai turėjo pati būti jai pavyzdžiu ir ją auklėti, nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamoji visiškai atsikratė žalingo įpročio, nes ji pati paaiškino turinti baimių, jog bendraujant su draugais, vartojančiais alkoholi, ji gali neatsispirti jų žalingai įtakai, todėl jai tikslinga parinkti bausmę- laisvės atėmimą. E. V. skiriamas laisvės atėmimas už kiekvieną nusikalstamą veiką ir bausmės bendrinamos , jas iš dalies sudedant. Kadangi E. V. kaltę pilnai pripažino , baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, tai taikoma LR BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu, taip pat įskaitomas E. V. sulaikymo laikas nuo 2016 09 11 iki 2016 09 12 –dvi paros.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Byloje negauta pažyma apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl gynėjo advokatės Rimutės Giruckienės gynybos . Teismas , atsižvelgdamas į E. V. sunkią materialinę padėtį ir jos mažametės dukros išlaikymo interesus šių išlaidų iš kaltinamosios nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 298 , 303-305,307-308 straipsniais, teismas

nusprendė:

E. V. pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 3 d. ir nubausti ją laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

E. V. pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti ją laisvės atėmimu šešiems mėnesiams..

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę vienerius metus tris mėnesius laisvės atėmimo .

Taikyti LR BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, todėl galutinai paskirti E. V. laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios . Į bausmės laiką įskaityti dviejų parų sulaikymo laiką . Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 str. E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant E. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rūpintis ir auklėti nepilnametę dukrą Eveliną, būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuosprendžio vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos leidimo, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę „įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų“ palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo , gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka per Švenčionių rajono apylinkės teismą.