Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-12-04 · Byla Nr. A2.6.-17570-935/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
A2.6.-17570-935/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-16911-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
K. P.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-17570-935/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16911-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4., 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2015 m. gegužės 2 d., apie 12.00 val., Šeimyniškių g. 38, Vilniuje, vairavo automobilį Subaru B9 Tribeca, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo ši šono, jį kliudė, abu automobilius apgadino.

Šiais veiksmais K. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, K. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis 2015 m. gegužės 2 d., apie 12.00 val., Šeimyniškių g. 38, Vilniuje, vairuodamas automobilį Subaru B9 Tribeca, v. n. (duomenys neskelbtini) ir kliudęs automobilį Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinę, pasišalino iš įvykio vietos, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje K. P. nurodė, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepajautė, kontakto garso negirdėjo. Tyrimo metu buvo nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 10.30 val., todėl pagalvojo, kad eismo įvykyje galėjo dalyvauti jo žmona S. P., kadangi ji tuo metu vairavo automobilį. K. P. nurodė, kad kaimynas apžiūrėjo jo automobilį ir ant jo rado pažeidimus, nors tuo metu kieme buvo ir kitų Subaru automobilių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, kad savo automobilio galu galėjo kliudyti kitą automobilį. Aiškino, jog jis išsukinėjo automobilį į dešinę, į šalia stovintį automobilį dėmesio neatkreipė, jokie žmonės jo nebandė stabdyti ar atkreipti dėmesio. Automobilyje visąlaik groja radija.

Tyrimo metu K. P. parodė, kad 2015 m. gegužės 2 d. nakvojo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ryte sulaukė žmonos, kuri atvažiavo su jo automobiliu Subaru B9 Tribeca, v. n. (duomenys neskelbtini) Sulaukęs žmonos išvyko paimti svečių ir vyko į Druskininkus. Pakeliui apie 12.00 val. užsuko pas sūnų paimti telefoną. Iš Druskininkų grįžo apie 22.00 val. ir nakvojo pas sūnų, kuris gyvena Šeimyniškių g. 2015 m. gegužės 3 d. kaimynė pasakė, kad K. P. automobilis 2015 m. gegužės 2 d., apie 10.30 val., galimai kliudė kaimyno automobilį. Nukentėjusysis nurodė, kad 2015 m. gegužės 2 d. jo automobilį kliudė juodos spalvos Subaru automobilis. Nukentėjusysis tai sužinojo iš kaimynų. Nukentėjusiojo automobiliui buvo atšokusi bamperio apsaugos plastmasė. K. P. teigė, jog apžiūrėjo ir savo automobilį. Jo automobilis anksčiau buvo dalyvavęs eismo įvykyje Baltarusijoje ir jam buvo padaryti smulkūs pažeidimai, nukritusi galinio dešinio rato apdaila. Apie eismo įvykį Baltarusijoje buvo pranešta Lietuvos draudimui, buvo padarytos automobilio nuotraukos. Paaiškėjus, kad galimai jo automobilis apgadino kitą automobilį, jo žmona kreipėsi į Kelių policiją, kadangi 2015 m. gegužės 2 d. 09.30 – 10.30 val. ji buvo nuvykusi pas sūnų, t. y. į Šeimyniškių g. K. P. tvirtino, jog nei jis, nei jo žmona vairuodami automobilį Subaru kontakto su kitu automobiliu nejuto. (b. l. 3)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktą, taip K. P. kaltę, įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1)

Iš ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 2 d. 13.22 val. buvo gautas pranešimas, jog prieš dvi valandas pranešėjo automobilį Nissan Almera, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė juodos spalvos visureigis Subaru, kurio valstybinis numerio skaičiai yra (duomenys neskelbtini). Pranešėjas paties įvykio nematė, apie įvykį jam pranešė kaimynai. (b. l. 18)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. gegužės 2 d., apie 13.22 val., buvo gautas pranešimas, jog Šeimyniškių g. 38 apgadintas automobilis Nissan Almera, v. n. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino juodos spalvos automobilis Subaru, kurio žinomi tik valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą į policijos pareigūnus kreipėsi automobilio Nissan vairuotojas E. N., kuris paaiškino, kad jo kaimynas matė, kaip jo stovintį automobilį apgadino iš stovėjimo vietos išvažiuojantis automobilis Subaru. Automobiliui Subaru turėtų būti apgadinta dešinė pusė. Liudytojas A. V. policijos pareigūnams nurodė, kad stovėjo kieme, apie 12.00 val. išgirdo garsą ir pamatė išvažiuojantį juodos spalvos automobilį Subaru. Subaru automobilį vairavo apie 55 metų amžiaus vyras. (b. l. 17)

Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliui Nissan, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 19-20)

Nukentėjusysis E. N. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 2 d., apie 13.15 val., išėjęs į kiemą pastebėjo ant savo automobilio gulintį popieriaus lapą. Popieriaus lape buvo parašyta, kad kaimynas matė, kas apgadino jo automobilį. Raštelyje kaimynas buvo palikęs savo telefono numerį. E. N. apžiūrėjęs savo automobilį pamatė, kad jam yra apibraižytas kairės pusės priekis. Paskambinus kaimynui, pastarasis nurodė, kad E. N. automobilį kliudė juodos spalvos automobilis Subaru, kurio valstybinio numerio skaičiai yra (duomenys neskelbtini). Kaimynas girdėjo kontakto garsą tarp automobilių. Automobilis Subaru staigiai išvažiavo iš įvykio vietos. (b. l. 21)

Liudytojas A. V. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 2 d., apie 12.00 val., buvo Šeimyniškių g. 38, kieme. Išgirdo smūgį ir pamatė juodos spalvos automobilį Subaru, kurio valstybinio numerio skaičiai yra (duomenys neskelbtini), raidžių neįsiminė. Subaru automobilį vairavo vyras. Subaru automobilis darydamas dešinį posūkį kliudė automobilį Nissan, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu buvo kalbėta su liudytoja R. C., kuri paaiškino, jog matė, kaip automobilis Subaru B9 Tribeca, kurio valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį Nissan Almera Tino, jį apgadino. Automobilį Subaru vairavo vyras, kurio atpažinti negalėtų. (b. l. 23)

Liudytojas M. P. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 2 d., apie 09.30 val., buvo atvykusi motina. Apie 10.30 val. motina išvyko. Vakare atvyko tėtis K. P., kuris liko nakvoti. 2015 m. gegužės 3 d. kaimynė pasakė, kad jo tėčio automobilis apgadino kaimynės vyro automobilį. (b. l. 26)

Liudytoja S. P. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 2 d. vairavo automobilį Subaru Tribeca, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos vyrui K. P.. Išvažiuojant iš parkavimo vietos nepajuto, kad kliudė šalia stovintį automobilį. Jei būtų pajutusi kontaktą, tikrai būtų likusi eismo įvykio vietoje, ieškojusi automobilio savininko eismo įvykio deklaracijai užpildyti. Apie eismo įvykį sužinojo iš savo sūnaus, kuriam apie tai pranešė kaimynas. (b. l. 27)

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti automobiliai Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) Subaru B9 Tribeca, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobiliui Nissan yra apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje, automobiliui Subaru galinis sparnas dešinėje pusėje. Automobilių apgadinimų aukščiai ir pobūdis sutampa. (b. l. 29-32)

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad K. P. 2015 m. gegužės 2 d., apie 12.00 val., Šeimyniškių g. 38, Vilniuje, vairavo automobilį Subaru B9 Tribeca, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo ši šono, jį kliudė, abu automobilius apgadino, t. y., padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Pats K. P. patvirtino, jog buvo įvykio vietoje, nurodytu laiku, vairavo jam priklausantį automobilį Subaru B9 Tribeca, v. n. (duomenys neskelbtini), ir važiavo iš daugiabučio kiemo. K. P. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodo ir kiti byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai. Nukentėjusysis E. N. patvirtino, kad savo automobilį rado apgadintą, t. y., jo automobiliui buvo apibraižytas kairės pusės priekis, kontaktą tarp jo ir pažeidėjo automobilio matė kaimynas, kuris paliko raštelį. Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą. Tyrimo metu tiek liudytojas A. V., tiek liudytoja R. C. policijos pareigūnams nurodė, kad išgirdo smūgio garsą ir pamatė išvažiuojantį juodą Subaru automobilį. Abu liudytojai nurodė, kad minėto automobilio valstybinio numerio skaičiai buvo (duomenys neskelbtini), jį vairavo vyriškis. Tiek autoįvykyje dalyvavusio automobilio markė, tiek jo valstybinio numerio skaičiai sutampa su K. P. automobilio marke ir valstybiniu numeriu. Taip pat pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, faktą patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema ir transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriuose užfiksuoti automobilių Subaru Tribeca, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Nissan Almero Tina, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, jų pobūdis. Ant automobilių buvę apgadinimai tarpusavyje sutampa. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimo matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, S. P. buvo nutrauktina jos veiksmuose nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Šis faktas, įvertinus K. P. parodymus, jo įvykio dieną automobilį galėjo vairuoti jis arba jo žmona, leidžia konstatuoti, kad automobilį įvykio metu iš tikrųjų vairavo būtent K. P.. Byloje esantys duomenys vienas kitą papildo, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais K. P. kaltę padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje, ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į kitam automobiliui padaryto apgadinimo mastą, pažeidimo padarymo vietą (pažeidimai padaryti daugiabučio namo kieme, t. y. ten kur eismas nėra intensyvus), pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, dirbantis, taip pat į tai, kad nėra nei jo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, K. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta minėto straipsnio sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

K. P. buvo kaltinamas ir dėl to, kad sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

K. P. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, teigė, kad jokio kontakto tarp automobilių nepajuto, jokių pašalinių garsų išvažiuodamas iš daugiabučio kiemo negirdėjo, į greta stovėjusį automobilį dėmesio neatkreipė. Iš K. P. parodymų taip pat matyti, jog iš stovėjimo vietos jis išvažiavo automobilio priekiu, suko į dešinę. Byloje yra nustatyta, kad kitas automobilis buvo kliudytas K. P. automobilio galine dalimi. Taigi akivaizdu, jog K. P. galėjo nematyti kontakto tarp automobilių, kadangi kontaktas vyko ne jo matymo zonoje. Faktas, jog K. P. neatkreipė dėmesio į šalia stovintį automobilį patvirtina tai, kad jis buvo neatidus, nepakankamai atsargus. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog K. P. po automobilių kontakto būtų stabtelėjęs ar atlikęs, kokius nors kitus veiksmus, kurie leistų daryti išvadą, jog jis tikrai pajuto ar turėjo pajusti kontaktą tarp automobilių ar išgirdo šio kontakto garsą. Pažymėtina, kad apgadinimai ant automobilių yra pakankamai nežymūs, t. y., automobiliui Nissan nestipriai nubrėžtas priekinis bamperis, o automobiliui Subaru galinis sparnas dešinėje pusėje. Tuo pačiu byloje esantys įrodymai leidžia manyti, jog automobilių kontakto garsas buvo pakankamai garsus. Vis tik įvertinus tai, jog K. P. automobilyje grojo muzika, visiškai tikėtina, kad būdamas automobilio viduje jis galėjo ir negirdėti kontakto garso, tuo labiau, kad garso suvokimas yra subjektyvus ir individualus dalykas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paaiškėjus apie įvykį K. P. ir jo žmona S. P. nevengė dalyvauti eismo įvykio tyrime, S. P. dėl įvykio kreipėsi į policiją, abu padėjo išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Taigi esant aptartoms aplinkybėms, nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad K. P. suvokė ar turėjo suvokti, jog jis pakliuvo į eismo įvykį, iš kurio neturi teisės pasišalinti, tuo pačiu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

K. P. administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-17570-935/2015.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis